Transporto rinkos statistikos ir analizės duomenimis, 2024 m. Lietuvoje buvo įregistruota 33 tūkst. naujų lengvųjų automobilių, tai beveik 8 proc. daugiau nei 2023 m. Visoje Europos Sąjungoje (ES) naujų automobilių registracijų skaičius kilo kukliau ir siekė vos 0,8 proc. Automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, Lietuva išlaiko tvirtą lyderės poziciją tarp kitų Baltijos šalių - čia 2024 m. buvo įregistruota 73 proc. daugiau automobilių nei Latvijoje ir 19 proc. daugiau nei Estijoje.
„Net kas trečias lietuvis (34 proc.) šiemet planuoja įsigyti automobilį - tai geriausias rezultatas Baltijos šalyse. Tokie planai patvirtina ankstesnes apklausas, pagal kurias paaiškėjo, kad lietuviai itin pozityviai vertina savo finansinę padėtį“, - sako „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovas Vaidotas Gurskas.
Pasak banko atstovo, automobilių pirkimas lizingu išlieka populiariausiu Lietuvos pirkėjų pasirinkimu - praėjusiais metais beveik 56 proc. naujai įregistruotų automobilių buvo parduota lizingu. Palyginti su 2023 m., lizingu įsigytų automobilių dalis sudarė 58 proc. Pernai visoje ES buvo įregistruota 10,6 mln. automobilių, vos 1 proc. daugiau nei 2023 m.
V. Gursko teigimu, ES automobilių rinka vis dar išgyvena sudėtingą etapą, o palyginti su 2023 m., naujų automobilių registracijų augimas akivaizdžiai sulėtėjo ir nuo 2023 m. pasiekto beveik 14 proc. augimo nukrito iki 0,8 proc. „2024 m. ES automobilių rinkos dalyviai susidūrė su nemenkais iššūkiais - pramonėje netrūko gamyklų uždarymų ir darbo vietų mažinimo, taip pat augo konkurencinė kova su Kinija ir JAV. Itin jautriai į rinkos turbulencijas reagavo elektromobilių sektorius. Nors 2023 m. ES elektromobilių pardavimai augo net 37 proc., palyginti su 2022 m., pernai jų pardavimai sumažėjo net 6 proc. Vis dėlto, nuo šių metų įsigaliojus griežtesniems anglies dvideginio emisijos standartams, elektromobilių gamyba ir paklausa turėtų suaktyvėti“, - sako V. Gurskas.
Visoje ES populiariausiais vairuotojų pasirinkimais 2024 m. tapo benzinu varomi ir hibridiniai automobiliai - jų buvo įregistruota atitinkamai 3,5 mln. ir 3,3 mln. Tačiau šių tipų automobilių įregistravimas rodo skirtingas tendencijas - 2024 m. benzininių automobilių buvo įregistruota beveik 5 proc. mažiau nei pernai.
Hibridiniai automobiliai savo populiarumo neprarado ir Baltijos šalyse - jų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2024 m. buvo užregistruota vidutiniškai 22 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Čia lyderyste ir vėl pasižymėjo Lietuva - praėjusiais metais Lietuvoje buvo įregistruota beveik 14 tūkst. hibridinių automobilių. Estijoje ir Latvijoje skaičiai kiek mažesni - atitinkamai 11,5 ir kiek daugiau nei 6 tūkst.
Dyzelinių automobilių įregistravimo dinamika Baltijos šalyse skirtinga: Latvijoje jų buvo įregistruota vos 2 proc. mažiau, o Lietuvoje ir Estijoje atitinkamai 34 ir 56 proc. daugiau nei pernai. Elektromobilių šiose trijose šalyse buvo įregistruota mažiau nei 2023 m. - Lietuvoje šis kritimas siekė 16, Latvijoje - 29, o Estijoje beveik 9 proc.
Tačiau elektromobilių rinką Baltijos šalyse gali suaktyvinti į Lietuvą žengianti „Tesla“ bei į Latviją ir Estiją ateinantys „BYD“ koncernai.
Benzinu varomų automobilių rinkos dinamika
Smunka benzinu varomų automobilių rinka. Nors benzinu varomų automobilių dalis ir toliau išlieka didžiausia, Automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, pirmąjį metų pusmetį ji Lietuvoje traukėsi labiausiai. Lyginant su praeitų metų pirmuoju pusmečiu benzinu varomų automobilių sumažėjo 22 proc., Latvijoje ir Estijoje dar daugiau - atitinkamai 25 proc. ir 42 proc.
Prieš dešimtmetį naujo automobilio, varomo ne dyzelinu, pirkimas buvo sutinkamas keistai. Tačiau laikai keičiasi. Šiandieniniai benzininius variklius turintys automobiliai vis dar kainuoja ženkliai mažiau nei tie, kurie varomi dyzelinu, tačiau ekonomija atsilieka labai nedaug. Tą geriausiai įrodo statistika - benzininius variklius turinčių automobilių pardavimai auga jau ne pirmus metus, o varomų dyzelinu - mažėja.
Vien Lietuvoje 47,4 proc. 2016-aisiais nupirktų naujų automobilių turėjo benzininius variklius, o 48 proc. - dyzelinius. Pagrindinė sąlyga, dėl kurios lietuviai prioritetą vis dar teikia dyzelinui (nepaisant benzino populiarumo augimo, šalies parke vis dar dominuoja dyzeliniai automobiliai) - jo kaina ir ekonomija.
Tai aiškinama paprastai: jeigu fiziniai asmenys turi pasirinkimą ir pagal savo įpročius gali pasirinkti norimą degalų tipą, verslui galimybių mažiau: tolimųjų pervežimų vilkikai yra tik dyzeliniai. Priežastis paprasta: šiuolaikinių benzininių variklių, atitinkančių EURO VI reikalavimus, ekonomija yra aukščiausiame lygyje. Vargiai rasite automobilį su iki 200 AG išvystančiu benzininiu varikliu, kuris vartotų daugiau nei dešimt litrų degalų šimtui kilometrų. Kur kas artimesnis skaičius mieste būtų 8-9, užmiestyje - 6-7 litrai.
Sunku patikėti, bet tokius duomenis demonstruoja ir itin galingi modeliai - pavyzdžiui, 270 AG išvystantis „Peugeot 308 GTi“. Per 6 sekundes iki 100 km/val.
Kitas šiuolaikinių variklių privalumas - mažesnis darbinis tūris. Stipriausiu pasaulio žmogumi tituluojamas ir šiemet vieno benzininių variklių gamybos lyderių - „Peugeot“, - prekės ženklo ambasadoriumi tapęs Žydrūnas Savickas pripažįsta esantis būtent benzininių jėgainių gerbėjas, nors pastaraisiais metais jam teko vairuoti įvairiais degalais varomas transporto priemones.
„Kai renkuosi automobilį, man nėra svarbiausias kriterijus degalai. Visąlaik teikdavau pirmenybę benzininiams automobiliams, tačiau pastaruoju metu vis tekdavo vairuoti dyzelinu varomas mašinas. „Važiuoju daug. Manau, kad nuvažiuoju tarp 40-60 tūkstančių - priklauso nuo varžybų, kur toliau ar arčiau jos būna. Dėl sporto tenka daug važinėti - į treniruotes, masažus, o ilgiausia mano kelionė buvo į varžybas Vengrijoje, 2000 km į vieną pusę ir atgal. Dabar tokius atstumus jau įveikiu lėktuvu, taupau laiką“, - pridūrė Ž. Savickas.
Sportininko „Peugeot 3008“ turi 1.6 THP variklį su turbina, išvystantį 165 AG. Šis motoras montuojamas ne tik į įvairius PSA koncerno automobilius, bet ir į vokiškus BMW bei MINI modelius. Kiek silpnesnis, 110 arba 130 AG išvystantis 1,2 l darbinio tūrio „Peugeot“ benzininis trijų cilindrų variklis šiemet buvo pripažintas geriausiu pasaulyje „International Engine of the Year“ rinkimuose, kategorijoje nuo 1 iki 1,4 litro. Tai - jau trečias iš eilės šio variklio laimėjimas.
Autopilotas ep811 Nuotolinis automobilio užvedimas. Privalumai ir trūkumai?
Populiariausios automobilių markės ir tendencijos
Markių lyderių trejetukas nesikeičia. Transporto rinkos ir analizės duomenimis, pirmąjį 2024 metų pusmetį ir toliau lyderių pozicijas išlaiko trys perkamiausios markės. Lietuvoje daugiausia įsigyta (29 proc.) „Toyota“, antroje vietoje - „Škoda“ (15 proc.), o trečioje vietoje (12 proc.) - „Volkswagen“ markės automobilių. Toliau seka „Kia“ (7 proc.), „Renault“ (4,3 proc.) ir „Nissan“ (3,3 proc.).
Pastarasis trejetukas savo pozicijas išlaikė visą antrąjį ketvirtį, kai tuo metu pirmąjį ketvirtį markių išsidėstymas pagal populiarumą šiek tiek skyrėsi. Nors ketvirtąją vietą užėmė „Kia“ (6 proc.) markės automobiliai, penktoji vieta atiteko „Nissan“ (4 proc.), o šeštoji - „Dacia“ (3 proc.) markių automobiliams.
„Nors pagrindiniai lyderiai yra jau ilgą laiką tvirtai įsitvirtinę savo pozicijose, tarp kiek žemesnes vietas užėmusių markių konkurencija ir toliau išliks didelė. Vartotojai vis daugiau laiko skiria rinkos analizei - modelių apžvalgoms ir ilgalaikių eksploatacijos išlaidų vertinimui. Taip pat didėjant hibridinių ir elektrinių automobilių paklausai, gamintojai, kurie geba pasiūlyti platų tokių modelių asortimentą, pamažu įgis vis didesnį pranašumą. Augant konkurencijai tarp pardavėjų, pirkėjams taip pat susidaro geros sąlygos ir metas svarstyti apie naują automobilį”, - komentuoja „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovas V. Gurskas.
| Vieta | Markė | Procentinė dalis |
|---|---|---|
| 1 | Toyota | 29% |
| 2 | Škoda | 15% |
| 3 | Volkswagen | 12% |
| 4 | Kia | 7% |
| 5 | Renault | 4.3% |
| 6 | Nissan | 3.3% |
Tarp populiariausių automobilių ES - benzininiai ir hibridiniai. Visoje ES jų buvo įregistruota atitinkamai 3,5 mln. ir 3,3 mln. Hibridiniai automobiliai savo populiarumo neprarado ir Baltijos šalyse - jų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2024 m. buvo užregistruota vidutiniškai 22 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai.
Vartotoją vis rečiau svarstyti apie benzinu varomo automobilio įsigijimą skatina didėjantis dėmesys aplinkosaugai. Taip pat nereikia pamiršti ekonominių aspektų. Daugelyje šalių taikomos mokesčių lengvatos ir kitos finansinės paskatos hibridiniams ir elektriniams automobiliams įsigyti. Be to, ilgalaikė tokio automobilio eksploatacija yra pigesnė dėl mažesnių kuro sąnaudų ir techninės priežiūros išlaidų.
Pasak „Citadele Leasing“ filialo Lietuvoje vadovo Vaidoto Gursko, įprastai artėjant vasarai augantį pirkėjų aktyvumą šįkart lėmė ir dėl ekonominių prognozių gerėjančios vartotojų nuotaikos. Daugiausia automobilių pardavimų - gegužę. Iš 16 457 naujai įregistruotų automobilių per pirmąjį šių metų pusmetį 59 proc., tai yra 9 690 automobiliai, buvo įsigyti lizingu. Palyginti su praėjusių metų pirmu pusmečiu, lizingu įsigytų automobilių skaičius liko beveik toks pat, o su antruoju - augo 17 proc.
„Prognozuotas palūkanų mažėjimas atnešė vartotojams pozityvesnių nuotaikų, suprantant, kad mažėjant palūkanoms, kris ir galutinė lizingo kaina. Tad, tikėtina, dėl to vartotojai pradėjo drąsiau žvalgytis į didesnius pirkinius. Rinkai prognozuojant dar ne vieną palūkanų mažinimą, galima tikėtis, kad lizingų perkamų automobilių dalis ir toliau augs”, - teigia V. Gurskas.
tags: #kiek #lietuvoje #benzininiu #automobiliu