Sąmonės netekimas, dar vadinamas sinkope, gali kilti dėl įvairių priežasčių ir turi tiesioginių pasekmių asmens gebėjimui vairuoti, ypač profesinėje srityje, pavyzdžiui, sunkvežimio vairuotojams. Tai ne tik biurokratinis reikalavimas, bet ir gyvybės klausimas, nes nuo vairuotojo budrumo ir fizinės būklės priklauso ne tik jo paties, bet ir kitų eismo dalyvių saugumas.
Kas yra sąmonės netekimas ir kokios jo priežastys?
Silpnumas, neryškus ar tunelinis regėjimas, temimas akyse, svaigulys, pykinimas, išblyškusi oda, prakaito išpylimas ar panašūs požymiai paprastai signalizuoja apie būklę prieš nualpimą - presinkopę. Tokiais atvejais reikia stengtis greičiau atstatyti ir palaikyti pakankamą smegenų kraujotaką: atsigulti, pakelti kojas aukščiau širdies lygio, atlaisvinti ankštas apykakles ar drabužius. Kūnui esant gulimoje padėtyje, kuomet galva viename lygyje su širdimi, kraujas lengviau atiteka į smegenis ir smegenų kraujotaka atsistato, todėl sąmonė greitai atgaunama. Jeigu nėra galimybės atsigulti, reikėtų prisėsti ir nulenkti galvą žemyn sau tarp kelių, atsigerti vandens, jei įtariamas skysčių trūkumas, ar suvalgyti greitųjų angliavandenių.
Minėti simptomai, įspėjantys apie alpimą, dažniausiai atsiranda dėl nepakankamo kraujo pritekėjimo į galvos smegenis. Tuomet smegenų ląstelėms nebeužtikrinamas pakankamas maisto medžiagų tiekimas ir jų veikla sutrinka, o žmogus netenka sąmonės. Sąmonės netekimas gali kilti dėl įvairių priežasčių:
- Neurogeninių arba refleksinių, pavyzdžiui, vazovagalinių - ilgo stovėjimo, didelio streso, baimės, skausmo arba situacinių - kosėjimo, stanginimosi (pilvo raumenų įtempimo), taip pat dėl karotidinio sinuso dirginimo;
- Sukeltų ortostatinės hipotenzijos, kai netenkama kraujo ar skysčių išprakaitavus, vėmus, viduriavus, dėl kraujagysles plečiančių, skysčius išvarančių vaistų ar kitų preparatų. Taip pat sergant tam tikromis neurologinėmis ar kitomis ligomis, dėl kurių sutrinka vegetacinės nervų sistemos veikla ir kraujagyslių tonuso reguliavimas;
- Kardiogeninių - širdies ritmo sutrikimų ar struktūrinių širdies ligų.
Sąmonės netekti galima ir dėl kitų, su kraujotaka nesusijusių ligų. Sinkopės yra tik viena iš galimų laikino sąmonės netekimo priežasčių - kitos gali būti psichogeniniai epizodai, galvos smegenų trauma, intoksikacija, metaboliniai sutrikimai ar epilepsijos priepuolis.
Epilepsija yra lėtinė centrinės nervų sistemos liga, kuriai būdingi pasikartojantys priepuoliai. Ne visus priepuolius lengva atpažinti, kadangi jų būna labai įvairių - kai kurių metu žmogui tik trumpam sutrinka orientacija ar apima keistas pojūtis, lengvas atsijungimas, visai nepastebimas aplinkiniams. Paprastai epilepsija geriausiai atpažįstama iš traukulių priepuolių, kai žmogus netenka sąmonės, nukrenta ir stebimi viso kūno trūkčiojimai. Verta paminėti, jog kūno patrūkčiojimai (mioklonijos) gali būti stebimi ir vykstant sinkopei. Be to, gali pasitaikyti epilepsijos priepuolių, kai žmogus netenka sąmonės ir įsitempęs nukrenta, bet traukuliai nepasireiškia.
Naudinga žinoti, jog tipiškais epilepsijos priepuolio simptomais laikomi pasišlapinimas ir atvertos akys - retkarčiais gali pasitaikyti ir ištikus sinkopei. Tad diagnozę nustatyti tikra ne visada yra lengva, dažnai prireikia atlikti papildomus tyrimus: elektrokardiogramą, išsamius kraujo, eletroencefalografijos bei galvos smegenų vaizdinius tyrimus - kompiuterinę tomografiją ar magnetinio rezonanso tomografiją. Neretai prireikia ir kardiologo konsultacijos, siekiant atmesti kardiogenines sąmonės netekimo ar sutrikimo priežastis.
Taip pat verta paminėti, kad diagnozuojant epilepsiją labai svarbi išsami paciento anamnezė, aplinkybių įvertinimas ir epizodo liudininkų parodymai - jei priepuoliai kartojasi, gali pasitarnauti paciento artimųjų nufilmuota medžiaga.
Sunkvežimio vairuotojų darbo ir poilsio laiko taisyklės
Europos Sąjungoje sunkvežimių vairuotojų darbo ir poilsio laikas reguliuojamas ES Reglamentu Nr. 561/2006. Šis reglamentas nustato, kiek valandų per dieną galima vairuoti, kada privaloma daryti pertraukas ir kaip turi atrodyti savaitinis bei dviejų savaičių poilsis. Dienos vairavimo laikas negali viršyti 9 valandų, tačiau du kartus per savaitę šią normą galima padidinti iki 10 valandų. Savaitinis vairavimo laikas negali viršyti 56 valandų, o per dvi iš eilės einančias savaites bendras vairavimo laikas negali viršyti 90 valandų.
Po 4,5 valandos vairavimo privaloma daryti pertrauką, kuri trunka bent 45 minutes. Šią pertrauką galima padalinti į dvi dalis: pirmoji turi trukti bent 15 minučių, antroji - bent 30 minučių. Svarbu, kad jos būtų paimamos šia tvarka - pirmiausia trumpesnė, paskui ilgesnė. Pertraukos metu vairuotojas negali atlikti jokio kito darbo.
Dienos poilsis - tai laikotarpis, per kurį vairuotojas turi turėti bent 11 iš eilės einančių valandų poilsio (reguliarus dienos poilsis). Tačiau yra ir sutrumpintas variantas - 9 valandos, kuriuo galima pasinaudoti ne daugiau kaip tris kartus per savaitę tarp dviejų reguliarių savaitinių poilsio laikotarpių. Dienos poilsį galima padalinti į dvi dalis: pirmoji turi trukti bent 3 valandas, antroji - bent 9 valandas, tačiau tokiu atveju bendras poilsio laikas turi būti bent 12 valandų.
Reguliarus savaitinis poilsis turi trukti bent 45 valandas. Sutrumpintas - bent 24 valandas. Jei pasinaudojote sutrumpintu savaitiniu poilsiu, skirtumą privalote kompensuoti per tris savaites nuo tos savaitės pabaigos, pridėdami jį prie kito reguliaraus poilsio. Nuo 2020 metų reguliarus savaitinis poilsis negali būti praleidžiamas kabinoje; vairuotojas turi turėti galimybę nakvoti tinkamoje vietoje.
Kada sunkvežimio vairuotojui negalima vairuoti po sąmonės netekimo?
Nors tekste nėra tiesiogiai nurodyta, kiek laiko negalima vairuoti sunkvežimio po nualpimo, galima daryti išvadas remiantis bendrais medicininiais ir teisiniais principais. Bet koks sąmonės netekimas, ypač jei jo priežastis nėra visiškai aiški ar buvo susijusi su rimtomis sveikatos problemomis (pvz., kardiogeninės sinkopės), kelia didelę riziką.
Sinkopės, išsivysčiusios dėl vazovagalinių ar situacinių priežasčių, paprastai yra gerybinės ir nereikalaujančios specialaus gydymo, tačiau vis tiek rekomenduojama vengti provokuojančių situacijų. Kur kas pavojingesnės yra kardiogeninės sinkopės, kurios signalizuoja apie širdies ligas ir didina mirties riziką.
Jei įtariama kardiogeninė sinkopės kilmė, svarbu nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju. Konsultacija su specialistu vertinga ir po pirmą kartą gyvenime nutikusios sinkopės, jei nėra akivaizdžių aplinkybių ar lengvai identifikuojamų priežasčių, dėl ko ji įvyko, arba jei ši būklė kartojasi.
Siekiant išsiaiškinti, ar įvykęs sąmonės netekimas yra didesnės rizikos, būtina atkreipti dėmesį į simptomus prieš įvykį, jo trukmę, kūno padėtį, ar buvo traukuliai, pasišlapinimas ir pan. Apie rimtesnes ligas signalizuoja su fiziniu krūviu susijusi pradžia, krūtinės, nugaros, galvos skausmas, dusulys, širdies greito ar neritmiško plakimo pojūtis, neurologiniai simptomai.
Paprastai po sąmonės netekimo, ypač jei tai buvo vienkartinis, nekomplikuotas atvejis (pvz., vazovagalinė sinkopė), ir sąmonė greitai atsistato, vairuotojui gali būti leista vairuoti po trumpo stebėjimo ir atsigavimo. Tačiau, jeigu sąmonės netekimo priežastis yra rimtesnė (širdies sutrikimai, neurologinės ligos, epilepsija), arba jei tai kartojasi, gali būti taikomi griežtesni apribojimai, įskaitant ilgalaikį ar net nuolatinį draudimą vairuoti, ypač profesinėje srityje.
Pagal bendrą praktiką ir teisės aktus, susijusius su transporto priemonių vairavimu, asmenys, patyrę sąmonės netekimą, privalo atlikti medicininę sveikatos patikrą. Jei reikia - atlikti gebėjimo vairuoti įvertinimą. Konkretus terminas, kiek laiko negalima vairuoti po nualpimo, priklauso nuo diagnozės, gydytojo rekomendacijų ir nacionalinių teisės aktų. Dažnai po sąmonės netekimo, kurio priežastis aiški ir buvo nesudėtinga (pvz., karščio, ilgalaikio stovėjimo sukelta), leidžiama grįžti prie vairavimo po pilno sąmonės atgavimo ir trumpo poilsio. Tačiau jei priežastis yra rimta liga, pavyzdžiui, širdies aritmija ar epilepsija, gali būti taikomi griežti apribojimai ir draudimas vairuoti profesinėje veikloje gali tęstis labai ilgai arba būti visai taikomas.
Sunkvežimio vairuotojams, kurie yra profesinės kategorijos vairuotojai, taikomi dar griežtesni reikalavimai. Net jei asmens reabilitacija po tam tikros ligos (pvz., insulto) yra sėkminga, jam vis tiek gali būti sudėtinga grįžti prie profesinio vairavimo. Būtina atlikti medicininę sveikatos patikrą ir, jei reikia, gebėjimo vairuoti įvertinimą. Konkretūs terminai ir reikalavimai turėtų būti derinami su vairuotojo pažymėjimus išduodančia institucija ir gydančiu gydytoju.
Baigiant, svarbu pabrėžti, kad bet koks sąmonės netekimas yra signalas, kurį privalu rimtai vertinti. Sunkvežimio vairuotojams, kurių profesija reikalauja maksimalaus budrumo, ypač svarbu atlikti visas reikiamas medicinines apžiūras ir laikytis gydytojų rekomendacijų, kad būtų užtikrintas kelių eismo saugumas.