Kelionės anglies dioksido (CO2) pėdsako apskaičiavimas yra svarbi praktika siekiant suprasti, kiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išskiria tam tikra kelionė. Tai leidžia vertinti kelionės poveikį aplinkai ir imtis priemonių jo mažinimui. Transportas sudaro 15,9 % visų pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Transporto sektorius apima visą vidaus ir tarptautinį transportą: kelių transporto priemones, geležinkelius, aviaciją, jūrų laivybą ir vidaus vandens kelius. Transportas išskiria maždaug 20 % anglies dioksido emisijų pasaulyje, iš kurių daugiau nei 70 % išmeta kelių transporto priemonės, įskaitant automobilius.
Kiekvienas automobilis, priklausomai nuo jo techninių charakteristikų, išskiria skirtingą kiekį CO2. Nors visi vidaus degimo varikliai prisideda prie klimato kaitos, dyzeliniai automobiliai turi savų privalumų ir trūkumų, palyginti su benzininiais. Suprasti apskaičiuotą CO2 emisiją svarbu norint įvertinti kelionės aplinkosauginį efektyvumą.
Dyzelinių automobilių palyginimas su benzininiais
Automobilių variklio tipas yra svarbus dėl daugybės priežasčių. Nesvarbu, kokio automobilio ieškote, tiek benzininiai, tiek dyzeliniai modeliai turi privalumų ir trūkumų.
- Kaina: Dyzeliniu kuru varomi automobiliai paprastai yra brangesni už analogiškus benzininius modelius.
- Išmetamųjų teršalų kiekis: Dyzeliniai automobiliai įprastai išmeta daugiau kenksmingų azoto oksidų (NOx) nei benzininiai automobiliai. Tačiau naujesniuose dyzelinių variklių modeliuose NOx emisijos gerokai sumažintos ir prilygsta benzininiams automobiliams.
- Eksploatavimo išlaidos: Paprastai dyzelinių automobilių draudimas kainuoja brangiau nei benzininių automobilių.
- Našumas: Dyzeliniai automobiliai paprastai turi didesnį sukimo momentą nei benzininiai automobiliai, o tai reiškia, kad jie greičiau įsibėgėja iš mažo greičio.
Vienas iš pagrindinių dyzelinių automobilių privalumų yra tas, kad jie išmeta mažiau anglies dioksido (CO2) nei benzininiai automobiliai. Lietuvos tyrėjų duomenimis, tipiškas dyzelinis automobilis išmeta apie 15-20% mažiau CO2 nei panašus benzininis automobilis. Tačiau dyzeliniai automobiliai išmeta ir kitų kenksmingų teršalų, pavyzdžiui, azoto oksidų (NOx). Būtent jų neutralizavimui reikalinga papildoma įranga, kuri padidina dyzelinio variklio kainą. Tačiau dėl šios įrangos, naujausi dyzeliniai varikliai gali kone pilnai neutralizuoti šias emisijas. Todėl dėl technologijų pažangos naujesni dyzeliniai automobiliai yra daug švaresni už senesnius modelius. Taigi, jei jums rūpi automobilio poveikis aplinkai, naujesnis dyzelinis modelis greičiausiai bus geresnis pasirinkimas nei panašių gaminimo metų ir modelių benzininis variklis.
Vienas iš pagrindinių dyzelinių automobilių privalumų yra tas, kad jie paprastai taupiau naudoja degalus nei benzininiai automobiliai. Dyzelinių automobilių priežiūra paprastai yra brangesnė nei benzininių. Taip yra todėl, kad dyzeliniams varikliams reikia specialių degalų ir alyvos priedų, kurie gali būti brangūs. Be to, dyzelinių automobilių dalys dažnai yra aukštesnės kokybės nei benzininių automobilių, todėl vėliau gali tekti mokėti daugiau už remontą ir keitimą.
Taigi, jei bandote pasirinkti tarp benzininio ir dyzelinio automobilio, svarbu apsvarstyti visus su tuo susijusius veiksnius. Į šį klausimą nėra vienareikšmiško atsakymo. Jis priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant jūsų biudžetą, vairavimo poreikius ir tai, kiek daug dėmesio skiriate aplinkosauginėms problemoms. Tačiau dyzeliniai automobiliai populiarėja dėl tam tikros priežasties: jie taupiau naudoja degalus nei benzininiai automobiliai ir išskiria mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Kaip apskaičiuoti CO2 pėdsaką?
Kelionės CO2 pėdsako apskaičiavimas - tai sistemingas procesas, apimantis kelionės atstumo, transporto priemonės tipo, kuro rūšies ir emisijų koeficientų nustatymą. Naudojant paprastas formules ir patikimus šaltinius bei įrankius, galima tiksliai apskaičiuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, susijusį su jūsų kelionėmis.
- Norint tiksliai apskaičiuoti CO2 pėdsaką, pirmiausia reikia žinoti nuvažiuotą arba numatomą kelionės atstumą, kurį galima įvertinti kilometrais. Atstumą galima apskaičiuoti kelionių žemėlapių programėlėse, tokiose kaip Google Maps ar kitose specializuotose platformose.
- Transporto būdas ir kuro rūšis yra lemiami faktoriai, nustatant CO2 emisijas. Deguonies ir kuro sudėtis lemia emisijų koeficientus.
- Dažniausiai naudojami koeficientai yra pateikiami vienetais.
- Yra daug patikimų internetinių skaičiuoklių ir programėlių, kurios leidžia lengvai apskaičiuoti kelionės CO2 pėdsaką, atsižvelgiant į kelių parametrų įvedimą.
Tarkime, planuojate kelionę automobiliu dyzeliniu kuru ir nusprendžiate nuvažiuoti 200 km. Kadangi vidutiniškai vienas automobilis per metus nuvažiuoja apie 15 tūkst. kilometrų ir jei vidutiniškai anglies dioksido išskiriama 160 g/km, tai per metus susidaro 2400 kg CO2. Jei vieną kilometrą važiuojame, pavyzdžiui, 2005 metų gamybos „Volkswagen Golf“ markės automobiliu (1,6 l tūrio benzininis variklis), į aplinką išskiriami 185 g/km CO2. Koks kiekis anglies dvideginio išskiriamas nuvažiavus vieną kilometrą jūsų turimu automobiliu, nesunkiai galite sužinoti pasinaudoję specialia anglies dvideginio skaičiuokle internete.
Naujausios technologijos ir ateities perspektyvos
„Ford Motor Company“ pristatė naujos dyzelinių variklių šeimos pirmagimį - keturių cilindrų 2 litrų darbinio tūrio „EcoBlue” jėgainę, pakeičiančią klasika jau tapusius „Duratorq“ dyzelius. Naujos kartos variklis pirmiausia bus pradėtas montuoti į „Transit“ ir „Transit Custom“ komercinius automobilius. „EcoBlue” naujausių technologijų dėka optimizuoja degalų sąnaudas ir anglies dioksido bei azoto oksidų emisiją.
Variklio efektyvumą rodo paprastas palyginimas - pasiekus 1250 sūkių per minutę ribą „EcoBlue“ generuoja 20 proc. daugiau galios nei 2,2 litro darbinio tūrio TDCi variklis, taigi, naujoji jėgainė yra gerokai dinamiškesnė ir efektyvesnė plačiame sūkių diapazone. Tai bus ypač gerai juntama vairuojant mieste ir atliekant lenkimo manevrus. „Ford“ sukurta „EcoBoost“ benzininių variklių šeima jau tapo šiuolaikinės jėgainės etalonu (ne veltui 1 litro darbinio tūrio „EcoBoost“ buvo 3 metus iš eilės renkamas geriausiu pasaulyje varikliu), todėl koncernas „EcoBlue“ šeimai numato panašų vaidmenį. „Transit“ automobilio bandymai parodė, kad variklis yra gerokai taupesnis, o anglies dioksido emisija - dešimtadaliu mažesnė. Naujasis variklis pasižymi mažesne trintimi ir efektyvesniu degalų mišinio deginimu. Sudėtingas išmetamųjų dujų apdorojimo procesas leidžia sumažinti emisiją, todėl variklis atitinka itin griežtus „Euro Stage VI“ standartus, planuojamus įvesti nuo šių metų rugsėjo.
Kuriant variklį komerciniams automobiliams buvo atsižvelgta į klientų pageidavimus, todėl 2,0 litrų darbinio tūrio „EcoBlue“ variklis bus labai tyli ir mažai vibruojanti dyzelinė jėgainė. Garsas yra užsandarinamas, tarsi hermetizuojamas variklio viduje. Alyvos tiekimo sistema buvo suprojektuota taip, kad alyva, veleno diržas, modulis ir vandens siurblys galėtų tarnauti kuo ilgiau. Variklio patvarumo rezultatai buvo išbandyti sukuriant 5,5 mln. bandymų kilometrų.
Energetikos ekspertas, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sako, kad iki 2050 metų turėsime pasiekti poveikio klimatui neutralumą, taigi ateityje benzino ar dyzelino naudoti nebegalėsime, o iki tol bus ieškoma būdų, kaip šias kuro rūšis padaryti draugiškesnes aplinkai. Jo teigimu, vidaus degimo varikliai kurį laiką dar bus populiarūs, bet greičiausiai bus didinamas biodegalų įmaišymo į šį kurą procentas. Tam reikės pritaikyti ir pačius automobilius. Anot jo, vis daugiau dėmesio sulaukia elektromobiliai. Tokiose šalyse kaip Norvegija didžioji dalis parduodamų automobilių - būtent tokie. Jų daugėja ir Prancūzijoje. Mažėjant kainų skirtumui tarp automobilių, varomų mineraliniais degalais, ir automobilių, varomų elektra, ši tendencija augs. Be to, elektromobiliai tobulėja ir po pakrovimo gali vis toliau nuvažiuoti, tai taip pat suteikia daugiau galimybių. Kita alternatyva, jo nuomone, yra vandenilis. M. Nagevičius sako, kad kol kas Baltijos šalyse yra tik viena vandenilio stotelė, kurioje vandenilis gaminamas iš dujų, taigi nėra visai tai, ko tikimasi. Anot jo, vandenilis taip pat gali būti taršus, jei jo gamybos metu į aplinką patenka CO2, todėl geriausia alternatyva yra vadinamas „žaliasis“ vandenilis. Energetikos ekspertas įsitikinęs, kad ir toliau bus naudojami pirmos kartos biodegalai, kurie yra gaminami iš pašarinių žaliavų. Vis dėlto daugiausiai perspektyvos, anot jo, turi antros kartos biodegalai, gaminami iš atliekų, taigi jie turėtų populiarėti. Taip pat bus vis daugiau naudojamas biometanas - išvalytos biodujos, kurios šiuo metu populiarios Skandinavijos šalyse ir yra naudojamos viešajam transportui.
Lietuva šiltnamio efektą skatinančių dujų (ŠESD) kiekį iki 2030 m. ketina sumažinti 30 proc., palyginti su 2005-aisiais. Vis dėlto, faktai rodo, kad laukia ilgas kelias. 2019 m. mūsų šalyje į atmosferą ŠESD buvo išmesta 20,4 mln. tonų, - tai yra maždaug 1 proc. daugiau negu 2018-aisiais. Daugiausiai - 30,9 proc. šių dujų susidarė transporto sektoriuje. Aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė sako, kad Lietuvoje transporto sektorius yra labiausiai augantis sektorius. Anot jos, nuo 2005 metų sunaudojame 50 proc. daugiau kuro, todėl beveik perpus išaugo ir ŠESD išmetimai.
EU auto groups press for change to car CO2 emission targets | REUTERS
Alternatyvos dyzeliniams automobiliams
Jei ieškote alternatyvos dyzelinui, galite apsvarstyti keletą variantų.
- Pirma, galite rinktis benzininį ar elektrinį hibridinį automobilį. Šie automobiliai naudoja ir benziną, ir elektrą transporto priemonei maitinti, todėl sutaupysite pinigų degalams ir kartu sumažinsite išmetamųjų teršalų kiekį.
- Antra, galite rinktis įkraunamą elektrinį automobilį. Šie automobiliai visiškai varomi elektra, todėl yra labai efektyvūs ir neišmeta jokių teršalų. Tačiau jie gali būti brangesni už kitus variantus ir jų vienu įkrovimu/degalų bako papildymu nuvažiuojamas atstumas gali būti ne toks didelis kaip benzininių ar dyzelinių automobilių.
- Galima rinktis tradicinį benzininį automobilį.
Taip pat verta paminėti, kad dviratis kaip transporto priemonė turi daug privalumų. Priklausomai nuo to, kokį automobilį vairuojate, pakeitę jį dviračiu, CO2 (anglies dioksido) emisiją sumažinsite keliasdešimčia kartų.
tags: #kiek #vienas #dyzelinis #automobilis #isskiria #anglies