Nors Lietuvoje ir daugelyje pasaulio šalių įprasta važiuoti dešiniąja kelio puse, egzistuoja nemažai šalių, kuriose galioja kitokios taisyklės. Kai kurios iš jų kelia nuostabą, kitos - atrodo visiškai absurdiškos. Šiame straipsnyje apžvelgsime kelias įdomiausias ir neįprasčiausias kelių eismo taisykles visame pasaulyje, su ypatingu dėmesiu - Kinijai.
Istorinės eismo krypties šaknys
Egzistuoja įsitikinimas, kad kairiosios rankos taisyklę taikė viduramžių riteriai. Jie dažniausiai valdė dešinę ranką, o kalavijas buvo pritvirtintas prie kairės pusės. Taigi eidami dešine kelio puse jie užkabindavo vienas kitą savo ginklais. Vadinasi, buvo saugiau vengti kairiąja. Be to, buvo patogiau užlipti ant žirgo. Pirmąjį Europoje užfiksuotą įstatymą dėl kelio dešinės pusės nustatė popiežius Bonifacas VIII 1300 m. Tarptautiniu mastu tokia taisyklė buvo įvesta Japonijoje. Tik daugelyje šalių pradėjus naudoti sunkiasvorius vežimus, kairiosios rankos taisyklė pasikeitė. Vežikas, plakdamas savo arklius batu, turėjo persirikiuoti į kitą pusę, kad išvengtų nemalonių ir atsitiktinių smūgių. Nors dar 1758 m. Danija pirmoji pristatė judėjimo dešine ranka principą, šio sprendimo išpopuliarinimas priskiriamas kairiarankiui Napoleonui Bonapartui. Pasak istorikų, taip buvo ne tik todėl, kad imperatoriui buvo lengviau išdėstyti karius, bet ir todėl, kad tokia taktika klaidino priešą. Napoleonas savo užkariavimais išplėtė judėjimą į dešinę.

Šalys su kairiąja eismo puse
Populiariausia šalis, kurioje eismas vyksta kairiąja puse, yra Jungtinė Karalystė. Šiuo metu tokios taisyklės dažniausiai taikomos Karūnos priklausomose teritorijose ir šalyse, kurios buvo Karūnos kolonijos. Japonija taip pat yra šios taisyklės išimtis. Ten eismą kairiąja puse XVII a. Anglijoje kairiojo eismo principas buvo įtvirtintas 1773 m. Kelių įstatymu (Highway Act), kuriame buvo įtvirtinta nuostata, pagal kurią arklių traukiami vežimai arba raitelis ant arklio turėjo važiuoti kairiąja kelio puse. Tai buvo saugu ir patogu. Šios padėties nepakeitė ir automobilių atsiradimas. Britų teigimu, važiuodamas kairiąja puse vairuotojas geriau mato, kas vyksta kelyje. Taigi buvo pradėti gaminti kairėje pusėje važiuojantys automobiliai. Visų pirma, vairuodami laikomės kairiojo kelio krašto ir visada lenkiame iš dešinės pusės. Čia negalioja gerai žinoma dešinės pusės taisyklė - vienpusio eismo keliuose pirmenybė taip pat teikiama kairėje esantiems vairuotojams. Be to, lygiareikšmėse sankryžose - pirmenybės niekas neturi, o įvažiuodami į žiedinę sankryžą judame pagal laikrodžio rodyklę. Indija yra daugiausiai gyventojų turinti šalis, kurioje eismas vyksta kairiąja kelio puse. Japonija yra laikoma viena stipriausių ekonominių valstybių pasaulyje - joje eismas taip pat vyksta kairiąja kelio puse. Beje, nors didžioji dauguma šalių savo eismą nusprendžia perkelti iš kairės į dešinę, Samoa visai neseniai nusprendė pasielgti priešingai. 2009 m. rugsėjo 7 d. 6 val. ryto Samoa, nepaisant didelio gyventojų pasipriešinimo, atšaukė iki tol galiojusią dešiniakryptę eismo sistemą ir įvedė kairiakryptę. Vyriausybės argumentas paprastas: dėl naujovės į šalį galima importuoti ne brangius amerikietiškus automobilius, bet pigesnius naudotus iš Japonijos, Australijos ar Naujosios Zelandijos.

Neįprastos kelių eismo taisyklės pasaulyje
Teisės.lt jums surengė maršrutą po 10 tolimų pasaulio kampelių kelių ir juose galiojančių keistų, juokingų, absurdiškų ir neįtikėtinų kelių eismo taisyklių.
1. Saudo Arabija
Šioje musulmoniškoje šalyje moterims apskritai neleidžiama vairuoti daugumoje viešų kelių. Joms draudžiama net važiuoti dviračiu. Sėsti prie vairo moterys gali tik privačiuose keliuose tarp gyvenamųjų rajonų. Ši taisyklė galioja ir turistėms - jos už tokį amoralų poelgį, kaip automobilio vairavimas, būtų suimtos ir gal net deportuotos iš šalies.
2. Kinija
Visame pasaulyje pėsčiųjų perėjos sukurtos tam, kad žmonės galėtų saugiai pereiti gatvę, žinodami, jog toje vietoje automobilio vairuotojai sustos jų praleisti. Bet tik ne Kinijoje. Šioje šalyje vairuotojams draudžiama stoti prie perėjų, o pažeidę šią taisyklę gali būti nubausti penkių juanių (apie 0.52 Eur.) bauda. Kinijoje nėra tokio dalyko, kaip techninė apžiūra. Automobilis ar motociklas eismui tinkamas tol, kol jis važiuoja. Kitas dalykas - nulinė tolerancija alkoholiui. Kinai draudžia bet kokį vairavimą išgėrus ir yra nustatę nulio promilių ribą. Jei Kinijoje prie vairo sustabdomas girtas vairuotojas, jis iškart siunčiamas penkiolikai parų už grotų. Beje, iš Europos ar kitur į Kiniją atvykę svečiai šioje šalyje patys vairuoti negali, mat kinai nepripažįsta kitur išduoto vairuotojo pažymėjimo.

3. Australija
Paprastai į dešinę sukame iš pirmosios eismo juostos, bet tik ne Melburne. Šiame mieste, jei sukant į dešinę reikia kirsti tramvajaus bėgius, sukti reikia iš pačios tolimiausios, labiausiai kairėje esančios eismo juostos. Toks manevras vietinių vadinamas kablio posūkiu ir padeda išvengti tramvajų spūsčių. Kad ir koks keistas atrodytų pasiūlymas sukti į dešinę iš kairiausios eismo juostos, kai kitose eismo juostose riedantys automobiliai lekia į priekį, gatvės nevirsta bulių kautynių trasa. Besiruošiantys sukti į dešinę pavažiuoja iki pusės sankryžos, palaukia kol jiems užsidega raudonas šviesoforo signalas ir kol laukiantiems gretimoje gatvėje neužsidegė žalia, suka į dešinę.
4. Japonija
Tvarka, pagarba ir mandagumu garsėjančioje šalyje net taksi vairuotojai dėvi baltas pirštines, todėl apie jokią nešvarą negali būti nė kalbos. Po lietaus vairuotojai turi būti itin atidūs. Nepristabdę prieš balą ir aptaškę pėsčiojo drabužius jie gali būti nubausti apie 44.89 Eur. siekiančia bauda. Nors tokia taisyklė pasaulyje nepaplitusi, tikriausiai ir mūsų šalies pėstieji neprieštarautų, jei vairuotojams būtų oficialiai draudžiama taškytis purvu. Viena iš teorijų, kodėl Japonijoje važiuojama kaire puse, byloja, kad tai - samurajų kultūros palikimas. Esą samurajai dažniausiai abu savo kardus nešiodavę prisisegę prie kairiojo šono, kad galėtų juos lengvai ištraukti dešine ranka. Kad išvengtų smūgio, priešininkai vengdavo stovėti samurajams iš kairės. Pastarasis dažniausiai leisdavo praeiti žmonėms jo dešine puse ir sveikindavosi paduodamas kairę ranką.
5. Filipinai
Nepaprastai tankiai apgyvendintoje šalies sostinėje Maniloje automobilių srautai mažinami labai primityvia priemone. Pirmadieniais nuo 7 valandos ryto iki 7 vakaro negalima naudoti automobilių, kurių valstybiniai numeriai baigiasi skaičiais 1 arba 2. Greičiausiai ši sistema buvo nužiūrėta nuo JAV, kai aštuntąjį dešimtmetį dėl degalų trūkumo lyginių ir nelyginių numerių savininkai degalinėse galėjo lankytis pakaitomis kas antrą dieną.
6. Tailandas
Ši Rytų Azijos šalis rado kitokį būdą sumažinti automobilių spūstims. Daugelyje Bankoko gatvių nustatytu paros metu keičiama eismo kryptis, todėl nepratusiems prie Tailando sostinės eismo verčiau nemėginti vairuoti, nes net palydovinės navigacijos prietaisai gali atvesti priešpriešomis į atlekiantį mašinų srautą. Negana to, šioje šalyje pirmenybė važiuoti per sankryžą tenka ne pagal konkrečias taisykles, o tiesiog tam, kieno transporto priemonė didesnė. Tai galioja net kai prekeivių sunkvežimis staiga pajuda nuo šalikelės.
7. Didžioji Britanija
Kartais nutinka taip, kad gamtos šauksmas prispaudžia pačiu netinkamiausiu metu. Britų vyrai gali būti ramūs net jei arti nėra tualeto, jiems leidžiama šlapintis viešai, bet tik ant užpakalinio savo automobilio rato, tuo metu padėjus dešinę ranką ant mašinos.
8. Suomija
Autorinių teisių sergėtojai pasiveja net taksistus. Taksi vairuotojai, kurie veždami keleivius įjungia magnetolą privalo kasmet Autorinių teisių gynimo asociacijai sumokėti apie 22.01 Eur. siekiantį mokestį. Nenorintys leisti papildomų pinigų gali keleivius vežti tyloje.
9. JAV, Kalifornija
Karštu oru ir moralės normų nepaisančiomis įžymybėmis garsėjančioje valstijoje vairuotojoms taikomas labai dorovingas reikalavimas. Moterims draudžiama vairuoti automobilį vilkint chalatą, be to, bet kurios lyties vairuotojams draudžiama spaudyti pedalus basomis.
10. JAV, Kanzasas
JAV yra per didelė ir pernelyg permaininga šalis, kad būtų galima apsiriboti tik viena neįprasta kelių eismo taisykle. Pietinės Kanzaso valstijos gyventojai ramybę vertina ne mažiau nei kaliforniečiai, tik jie saugo ne akis, o ausis. Šioje valstijoje draudžiama cypinti automobilių padangas. Nors pats draudimas neatrodo itin keistas, stulbina bausmė už jo pažeidimą. Per stipriai spaudę akceleratorių gali būti patupdyti į areštinę net 30 parų.
Kinijos kelių eismo specifika
Atvykus į Kiniją iškart į akis krenta didžiulis automobilių srautas. Eismas tokiame didmiestyje kaip Šanchajus nė minutei nesustoja kiaurą parą. Pirmiausia dėmesį atkreipia eismo intensyvumas ir nuolatinis signalizavimas. Išsiaiškinti, kodėl vairuotojai nuolat maigo garso signalą, buvo sudėtinga, mat retas kinas kalba angliškai. Taksi vairuotojai ne išimtis. Vieninteliai žodžiai, ką supranta Kinijos taksi vairuotojai užsienietiškai, tai „Hello“, „Thank you“, „OK“ ir „Stop“. Kelionė iš oro uosto į viešbutį taksi automobiliu neprailgo, nors važiavome kelias dešimtis kilometrų link Šanchajaus centro. Sėdint automobilyje nejučia pradėjau analizuoti, kada gi vairuotojas naudoja garso signalą. Panašu, jog kinai signalizuoja tuomet, kai rikiuojasi. Nustebino ir dar vienas dalykas. Mus iš oro uosto paėmęs vairuotojas vairavo automobilį be valstybinių numerių. Link viešbučio važiavome magistralėmis, kurios kai kada kertasi keliais lygiais. Tiesa, žodis „lekia“ galbūt nėra visai tinkamas. Nors dauguma automobilių yra nauji ar apynauji - europietiškų, amerikietiškų, azijietiškų ar net „namų gamybos“ kiniškų prekės ženklų, tačiau greitai lakstančių vairuotojų čia nepastebėjome. Važiuojant taksi automobiliu, mus vežęs vairuotojas vienu metu ėmė ir išjungė automobilio šviesas. Nors Kinijoje nusileidome jau sutemus, tačiau magistrale kinas be šviesų važiavo nedemonstruodamas visiškai jokio streso. Aišku, nuolat rikiuodamasis pypsėjo signalu. Kuo paremtas toks sprendimas - sunku pasakyti, tačiau automobilių be šviesų buvo ir daugiau.
Automobilių vairuotojams Kinijos eisme kompaniją palaiko motociklų ir mopedų vairuotojai. Tiesa, jų suvokimas apie eismą gerokai prasilenkia su europietiškomis tradicijomis. Dauguma mopedų čia varomi elektra, važiuoja be jokio garso, o naktį jų vairuotojai gatvėmis nardo be šviesų. Mopedai ir motociklai čia važiuoja bet kaip. Automobilių vairuotojai dar atkreipia dėmesį į raudonus šviesoforo signalus ir sustoja, o mopedų vairuotojai laviruoja tarp mašinų. Degant raudonai šviesai čia sustoja tik retas mopedo vairuotojas. Dažnas mopedas ar motociklas būna apkrautas visokiais rakandais - lauko virtuvės įrengimais, skirtiems gaminti maistą tiesiog sustojus ant šaligatvio. Kai kurie mopedų vairuotojai važiuoja apsikrovę statybiniais ar kitais reikmenimis taip gausiai, kad net nemato kelio į šonus. Tiesiog signalizuoja ir važiuoja ten, kur jiems reikia. Mopedų ir motorolerių techninė būklė - tragiška. Padangos nudilusios, plastmasės sulūžusios, o apie šalmo privalumus čia susimąsto retas eismo dalyvis. Vos vienas kitas gatvėje matytas motociklo ar mopedo vairuotojas buvo su šalmu. Nors mopedai kai kuriose gatvėse turi nuo automobilių atitvertas ir tik jiems priklausančias eismo juostas, tačiau jose irgi vyrauja chaosas. Šiose juostose blaškosi pėstieji, o automobilių vairuotojai netgi palieka savo transporto priemones.

Pėsčiuosius Kinijoje galima vadinti pačia žemiausia „eismo kasta“. Net jei gatvėje ir yra nubraižyti pėsčiųjų perėją žymintys balti dryžiai, tai dar nereiškia, kad šioje vietoje gatvę kirsti galima saugiai. Anaiptol. Net jei per perėją eina grupė žmonių, mopedo ar automobilio vairuotojas atkakliai braunasi pro juos, laviruodamas kelių centimetrų atstumu. Kadangi perėjos Kinijoje yra tik simbolinis reikalas ir pėstieji čia pirmenybės neturi, žmonės gatvę kerta bet kur, o reguliuojamose perėjose neretai net ir per raudoną šviesą. Pamatę pėsčiųjų perėjas iš pradžių pamanėme, kad čia turime pirmumą, tačiau kai pro kojas pravažiavo autobusas supratome, jog čia esame patys silpniausi eismo dalyviai ir mūsų interesų nepaisys niekas.
Išimtys ir specifinės situacijos
Visoje Bolivijoje važiuojama dešine gatvių puse, tačiau Jungaso kelyje yra taikoma išimtis. Šis kelias, jungiantis sostinę La Pasą ir Koroiką, yra pavojingiausias pasaulyje: nusidriekęs per skirtingas klimato zonas, trajektorija keičia aukštį, vingiuoja serpantinais. Dėl tropinio lietaus, rūko matomumas čia dažnai prastas, nuolat gresia griūtys. Siauras kelias nėra apsaugotas borteliais. Išimties tvarka čia nurodoma važiuoti kaire kelio puse, mat, susitikus dviem automobiliams, arčiau išorinio kelkraščio važiuojančios mašinos vairuotojui (sėdinčiam dar ir kairėje mašinos pusėje) lengviau matyti kelkraštį.

Melburne, Australijoje, jei sukant į dešinę reikia kirsti tramvajaus bėgius, sukti reikia iš pačios tolimiausios, labiausiai kairėje esančios eismo juostos. Toks manevras vietinių vadinamas kablio posūkiu ir padeda išvengti tramvajų spūsčių.
Asmenims, pripratusiems prie dešiniakrypčio eismo, nėra lengva važiuoti kaire gatvių puse: kai kurie svarbūs senieji įgūdžiai tampa beprasmiai. Tai ypač svarbu sukant sankryžoje, nes labai lengva patekti į priešpriešinio eismo juostą.