Šiandien nusprendžiau pagaliau prisėsti ir aprašyti didelę UE kelionę į Bulgariją, į kurią važiavome prieš pora mėnesių, vos spėjus atšilti orams. Kelionė, nepaisant nuolatinio skubėjimo ir laiko trūkumo, gavosi labai įdomi. O viskas prasidėjo taip - suradus pigius bilietus savaitei į Skopje, nusprendėme sau pasidaryti digg kelionę - išsinuomavus mašiną pasivažinėti po apleistas ir kitas įdomias vietas Balkanuose. Bulgariją pasirinkome ne iš karto - iš pradžių dėmesį patraukė Albanija, su požeminiais oro uostais, povandeninių laivų bazėmis ir kitais įspūdingais kariniais objektais, tačiau, pradėjus rinkti objektus kelionei, iškilo problema - dėl informacijos trūkumo nebuvo galima net iš tolo nuspėti kiek tos vietos realiai naudojamos ir kokia bus tų vietų apsauga. Internete medžiagos praktiškai nebuvo - nei atsiliepimų, nei nuotraukų, nei vietinių žmonių. O su Bulgarija buvo daug lengviau.
Čia keletą vietų jau žinojau, visa kita teko sėsti prie žemėlapio ir ieškoti. Prie to daug padėjo kolega Plamen Stefanov iš projekto Abandoned in Bulgaria, skyręs mums keletą vakarų. Užbėgant už akių, iš sužymėtų objektų suspėjome apvažiuoti vos kokį ketvirtadalį - planuodamas maršrutą negalvojau, kad taip užstrigsime kalnuose, ant serpantinų. Visa kelionės pabaiga buvo vietų praleidimas viena po kitos - kaip rodė nuotraukos, labai gerų vietų, į kurias kažkada teks vėl važiuoti.
Ir štai, Ryanair lėktuvas nutūpė Skopje. Iš oro uosto pasiėmę savo išsinuomotą digg automobilį - Fiat Punto 55 Kw (patį pigiausią variantą, kuriam net nereikėjo jokio užstato palikti) - pajudėjome link sienos. Automobilis, nepaisant savo egzotiškos išvaizdos, mažos bagažinės ir variklio, vos užvelkančio perkrautą mašiną į kalną, su savo užduotimi susitvarkė visai neblogai - net sukant kilometrus kalnų serpantinais kuro sąnaudos neviršijo 6L/100km, kas neblogai atsiliepė kelionės kainai.
Keliaudami po Bulgariją į Sofiją užsukome du kartus - keliaudami pirmyn, kitą dieną po Bulgarijos - Makedonijos sienos kirtimo ir grįždami atgal, apsukus aplink Bulgariją didžiulį ratą. Bulgarijos sostinė paliko galimybių miesto įspūdį - daugybė industrijos, nesunkiai sukalbami sargai, daugybė aukštų vietų. Deja, norint ją apžiūrėti išsamiai, reikėtų čia praleisti bent savaitę, o mes čia turėjome vos keliolika valandų, per kurias dar turėjome nusipirkti dujų primusui.
Per tas keliolika valandų pabandėme apžiūrėti viską, ką buvom užsižymėję - gamyklas, stogą, su neblogu vaizdu, prie geležinkelio paliktus apleistus traukinius, taip pat, nuostabias romėniškas pirtis. Pavaikščiojus palėpėje suradome, kaip užsilipti į bokštelį - aukštai iškilusį virš pastato, su neblogu vaizdu. Užsilipę ant stogo pamatėme daugybę apleistų traukinių ir nusprendėme juos aplankyti. Iš pradžių tarp traukinių landžiojome atsargiai, slapstydamiesi nuo aplinkui vaikštinėjančio personalo. Praėjus pusvalandžiui po pirmo kontakto su darbininkais pasirodė apsauginis ir mus išprašė lauk.
Palikus Sofiją ir aplankius pora nerealaus grožio pirčių važiavome į šiaurę, link apleistų tankų kapinyno. Prisižiūrėję bulgariško pofigizmo į teritoriją įvažiavome įžūliai, nekreipdami dėmesio į prie įvažiavimo budintį apsauginį. Aplinkui zuję darbininkai į mus nekreipė jokio dėmesio, o apsauginis pasirodė tik tuomet, kai kolegos, iki soties pasivaikščioję tarp tankų, sulipo į vieną iš haubicų ir pradėjo sukinėti bokštą kairėn - dešinėn.
Bulgarijos reljefas - labai kontrastingas. Dalis jos regionų - lygumos, labai panašios į Lietuvą, dalis - kanjonai ir kalnai. Didžiausias kalnų masyvas eina per Bulgarijos centrą, dėl ko, norint pervažiuoti šalį iš šiaurės į pietus reikia pora valandų sukti serpantinus siaurais kalnų keliais. O čia - ola, kurioje seniau dėl tinkamos temperatūros ir drėgmės buvo saugomas Bulgarijos kariuomenės arsenalas.
Čia - visiems žinomas monumentas Buzludzha, esantis pačiame Bulgarijos centre. Jį esu išsamiai aprašęs atskirame straipsnyje čia, todėl plačiau nesiplėsiu. Paminėsiu tik tiek, kad prie jo privažiavome naktį, nelabai saugiu kalnų keliu, apvažinėjant akmenis, nubirusius ant kelio.
Nuvažiavus į buvusį socializmo rojų negalėjome praleisti pompastiškų monumentų, kurių čia buvo daug. Vienas iš jų - sovietinio kareivio monumentas Varnoje, nuo kurio atsiveria puikus vaizdas į apylinkes.
Į Makedoniją grįžome per Sofiją, kur, pasivaikščiojus po miestą, užnakvojome tuose pačiuose apleistuose daugiaaukščiuose netoli nuo stoties. Grįžimas į Skopje ir Vilnių praėjo be didelių nuotykių - užkasėme lobį, du kart pabendravome su Makedonijos oro uosto apsauga. Suvedus galus ir susumavus visas išlaidas gavosi visai neblogas rezultatas - po €180 kiekvienam (su bilietais, automobilio nuoma, maistu ir degalais).
Lietuviškos atostogos: pigiausioje Europos šalyje. Bulgarija (1 serija)
Pabaigiant, kelios pastabos visiems, norintiems kelionę pakartoti. Pirmiausiai, grynieji Bulgarijoje valdo visur - tik didelėje parduotuvėje gali susimokėti kortele. Maistas čia nebrangus, vynas - taipogi, ypač rekomenduoju paragauti vietinio raudono sauso vyno. Kainos kavinėse, net Sofijos centre, tikrai nesikandžioja - pavalgyti galima už 6-7 eurus.
Antra - nepaisant stereotipų, rusiškai čia beveik niekas nešneka. Gal mes kelionėje sutikome ne tuos žmones ar buvome ne tuose regionuose, bet man neteko matyti nei vieno rusiškai kalbančio žmogaus. Taip, kalbos yra šiek tiek panašios, bet ne tiek, kad jus kas nors suprastų.
Trečia - vairavimo kultūra keliose yra, ghmz, savotiška. Važiuojant kalnų serpantinais, rodos, maksimaliu saugiu greičiu, visada ant posūkio aplenks koks išprotėjęs dalbajobas. Po poros dienų važinėjimo ir pats pasidarai kaip vietinis - neberodai posūkių ir pradedi visur įžūliai brautis.
| Kategorija | Suma (€) |
|---|---|
| Skrydžio bilietai | ~60 |
| Automobilio nuoma ir kuras | ~70 |
| Apgyvendinimas | ~20 |
| Maitinimas ir kitos išlaidos | ~30 |
| Bendra suma | ~180 |
tags: #klavisas #automobilyje #namukas