Pirminiais Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, pastaruosius trejus metus keliuose buvo šiek tiek saugiau. Palyginti su 2019 metais, kai eismas nė kiek nebuvo apribotas ir sustabdytas, trejus metus mažėjo eismo įvykių, žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius.
Tačiau šiemet situacija verčia sunerimti. Per pirmąjį šių metų pusmetį (iki 2023 m. liepos 1 d.) Lietuvoje eismo įvykiuose jau žuvo 72 žmonės. Tai yra 41 proc. daugiau negu pernai ir 4 proc. daugiau negu 2019 metais, kai eismas nebuvo nė kiek ribojamas dėl pandemijos. Šiemet eismo įvykių įvyko kiek mažiau nei 2019 m. - 1 339 (2019 m. - 1 533) ir skaičiuojama mažiau sužeistųjų - 1 535 (2019 m. - 1 849). O lyginant su praėjusiais metais - jau beveik 2 proc. daugiau eismo įvykių ir sužeistųjų (0,4 proc.).
„Pusmečio situacija verčia sunerimti ir susirūpinti visiems. Skubėjimas, neatidumas, netinkamas elgesys kelyje, dalies vairuotojų atsakomybės trūkumas ir neleistinas atsipalaidavimas atsispindi liūdnais skaičiais statistikoje ir nelaimėmis šeimose, o visuomenė akivaizdžiai pastebi atsainesnį kai kurių vairuotojų elgesį keliuose,“ - sako Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas vyriausiasis komisaras Vytautas Grašys.
Pagrindinės eismo įvykių priežastys
Pagrindinė eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastis - saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino važiavimo greičio viršijimas - 61 proc. (2022 m. I pusmetį - 54 proc.). Dar 14 proc. žmonių žūva dėl pėsčiųjų padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų (2022 m. I pusmetį - 22 proc.). Pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjoje ir kitų vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymas - 8 proc. (2022 m. I pusmetį - 7 proc.) bei dviračių vairuotojų Kelių eismo taisyklių pažeidimai - 7 proc. (2022 m. I pusmetį - 6 proc.).
Šiemet iš viso užfiksuotos jau 72 žūtys keliuose (iš jų 56 vyrai ir 16 moterų). Iš šiais metais žuvusiųjų - 34 automobilių vairuotojai, 15 keleivių ir 12 pėsčiųjų. Pirmąjį pusmetį žuvo dar 5 motociklų vairuotojai, 2 dviratininkai, elektrinio paspirtuko vairuotojas, keturračio vairuotojas, vadeliotojas ir darbininkas. Transporto priemonių vairuotojai sudaro didžiąją dalį žuvusiųjų asmenų (47 proc.).
Taip pat pastebimas didelis tolimųjų reisų vairuotojų trūkumas Tauragės apskrityje ir Kauno bei Kėdainių rajonuose. „Šiose savivaldybėse yra didžiausia transporto sektoriuje veikiančių įmonių koncentracija, todėl vairuotojų paieškų skelbimų čia yra daug daugiau, nei kituose sektoriuose“, - aiškina L. Gasparėnienė.
Vairuotojų trūkumo priežastys regione
Nors straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama bendrai eismo saugumo situacijai, tačiau iš pateiktos informacijos galima spręsti apie vairuotojų trūkumo problemas Alytaus regione. Vilniaus Universiteto mokslininkai, nagrinėdami nedarbo priežastis šalies regionuose, pastebėjo ne tik pardavimų vadybininkų, mokytojų, gydytojų, bet ir nekvalifikuotos darbo jėgos trūkumą. Tiesa, konkrečiai Alytaus mieste išryškėjo gydytojų trūkumas, kurį lemia ne tik netenkinantis darbo užmokestis, bet ir siūlomos sąlygos persikelti iš didesnio į mažesnį miestą.
Nekvalifikuotų darbuotojų trūkumas regionuose taip pat pastebimas. Pagal ieškomų pozicijų aprašymus, siūlomos papildomos naudos: sporto klubų abonementai, transporto išlaidų padengimas, išlaidų maistui darbo metu kompensavimas ir kita. Tačiau net tokios naudos nekompensuoja potencialių darbuotojų netenkinančių atlyginimų.
Tokio akibrokšto BMW vairuotojas nesitikėjo: teks taisyti nemenką įlenkimą
Statistiniai duomenys
| Rodiklis | 2019 m. | 2022 m. I pusmetis | 2023 m. I pusmetis |
|---|---|---|---|
| Eismo įvykiai | 1 533 | - | 1 339 |
| Žuvusieji | - | - | 72 |
| Sužeistieji | 1 849 | - | 1 535 |
42 proc. padaugėjo eismo įvykių Tauragės, 24 proc. - Telšių, 12 proc. - Vilniaus, 8 proc. - Kauno, 7 proc. - Marijampolės apskrityse. Įskaitinių eismo įvykių mažėjo Alytaus (30 proc.), Klaipėdos (16 proc.), Utenos (15 proc.), Šiaulių (10 proc.) ir Panevėžio (2 proc.) apskrityse.
Didžiausias eismo įvykių sumažėjimas fiksuotas Lazdijuose - 89 proc. Iš viso šalyje 2023 metų pirmąjį pusmetį įskaitinių eismo įvykių skaičius, palyginti su pernai tokiu pačiu laikotarpiu, išaugo 2 proc. Žuvusiųjų skaičius 200 proc. išaugo Vilniaus ir Kaišiadorių rajonų savivaldybėse.
Pavojingiausia savaitės diena - penktadienis. Penktadieniais įvyko 247 įskaitiniai eismo įvykiai. Iš viso per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos policija išaiškino 681 334 padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nustatyto važiavimo greičio viršijimo atvejų - 292 178, pavojingo ir chuliganiško vairavimo atvejų - 1 803, naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant - 25 792, draudžiamo šviesoforo signalo nepaisymas, pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjose - 17 456 atvejai, saugos diržų nenaudojimo atvejų - 13 417.
tags: #kodel #alytuje #kautroje #nenori #dirbti #vairuotojai