Pastaruoju metu Europoje ir Lietuvoje pastebima neįprasta tendencija: dyzelino kaina degalinėse viršija benzino kainą. Šis reiškinys, kuris anksčiau buvo retas, dabar tampa vis dažnesnis, o tam įtakos turi daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių.
Pagrindinės priežastys: pasiūla ir paklausa
Ekonomikos vadovėliai teigia, kad kainas lemia pasiūla ir paklausa. Europos naftos perdirbimo įmonės pajėgios pagaminti pakankamai benzino vidaus rinkai. Tačiau su dyzelinu situacija kitokia. Anksčiau šis trūkumas buvo sprendžiamas pigiai - degalai atkeliaudavo iš Rusijos. Sankcijos užkirto šį kelią, todėl Europa dabar importuoja dyzeliną iš JAV ir Azijos. Didesni transportavimo atstumai ir didesni kaštai neišvengiamai didina galutinę kainą.
Konfliktas Irane, uždaręs Hormūzo sąsiaurį, per kurį kasdien plaukia 21 milijonas barelių naftos, taip pat turėjo įtakos. Logistikos sąnaudos ir draudimo įmokos akimirksniu šovė į viršų.
Dyzelino paklausos augimas
Europoje dyzelinas nėra prabanga ar pasirinkimas, o būtinybė. Olandijoje 91 procentas komercinių transporto priemonių ir sunkiasvorių sunkvežimių važinėja dyzelinu. Lietuvoje situacija panaši - logistikos įmonės, vežėjai, statybininkai, žemdirbiai, kurjeriai - visi priklauso nuo šios rūšies degalų. Prekių tiekimas ir supermarketų aprūpinimas priklauso nuo dyzelinu varomų transporto priemonių. Netgi pabrangus degalams, sunkvežimiai vis tiek privalo išvažiuoti į kelią.
Benzino atveju situacija kitokia. Privatūs vartotojai turi alternatyvų - galima trumpam nuvažiuoti dviračiu, persėsti į viešąjį transportą ar atidėti kelionę savaitgaliui. Rinka reaguoja elastingiau į kainų svyravimus.
Technologiniai ir aplinkosauginiai veiksniai
Trečia svarbi priežastis - technologinė. Gaminti švarų dyzeliną, atitinkantį griežtus aplinkosaugos standartus, kainuoja gerokai brangiau nei pagaminti benziną. Vandenilis, naudojamas dyzelino gamyboje, šiuo metu gaminamas iš gamtinių dujų. Kai dujų kainos kyla dėl geopolitinės įtampos, automatiškai kyla ir dyzelino gamybos sąnaudos. Benzinas šio proceso nereikalauja arba jo reikia minimaliai.
Priklausomybė nuo pasaulinės rinkos
Nors kainų šuoliai dažnai pastebimi Olandijoje, Lietuva yra tiesiogiai priklausoma nuo tos pačios pasaulinės naftos ir degalų rinkos. Jei Europa moka daugiau už importuojamą dyzeliną, Lietuvos didmenininkai taip pat moka daugiau. Transporto įmonėms situacija ypač slegianti - jų išlaidos degalams sudaro apie 30-35 proc. visos kelionės savikainos. Jei dyzelinas brangsta keliais centais per dieną keliose Europos šalyse, Lietuvos vežėjai, važiuojantys tarptautiniais maršrutais, tai pajunta iš karto.
Privatūs dyzelinių automobilių vairuotojai Lietuvoje šiuo metu išvengė katastrofinio kainų šuolio, nes kainų augimas vyksta šiek tiek lėčiau nei kai kuriose Vakarų rinkose dėl skirtingos akcizų struktūros ir įsigijimo šaltinių. Tačiau jei blokadinė padėtis tęsis, dyzelinas Europoje pirmą kartą nuo 2008-ųjų gali tapti brangesnis už benziną degalinėse. Tai nepaprastas scenarijus, nes istoriškai dyzelinas buvo pigesnis variantas ilgų distancijų vairuotojams.
Benzino rūšys: 95 ir 98
Nors dyzelino kainos kelia nerimą, verta aptarti ir benzino rūšis. A-98 benzinas dažnai atrodo kaip „geresnis pasirinkimas“, tačiau daugeliui kasdienių automobilių Lietuvoje jis ne visada duoda apčiuopiamą naudą. Skaičiai 95 ir 98 nurodo benzino atsparumą detonacijai (nekontroliuojamam mišinio užsidegimui cilindre). Svarbiausia: oktano skaičius nėra tiesioginis „galios“ ar „energijos“ matas - jis pirmiausia apibūdina degalų elgesį suspaudimo metu.
Daugelis šiuolaikinių benzininių variklių turi detonacijos (knock) jutiklius ir variklio valdymo sistemą, kuri, pajutusi detonacijos požymius, koreguoja uždegimo kampą. Vienas dažniausių mitų yra tai, kad įpylus A-98 automobilis „važiuos smagiau“ ir „valgys mažiau“. Skirtumas gali būti juntamas specifinėmis sąlygomis: didelė apkrova, karštis, ilgas važiavimas įkalnėmis, aktyvus greitėjimas, turbininiai varikliai, kurių valdymas agresyvesnis. A-98 labiausiai pasiteisina tuomet, kai tai nurodo gamintojas - pavyzdžiui, kai kuriems galingesniems turbo varikliams, sportiškesnėms versijoms ar didesnio suspaudimo motorams.
Praktinė taisyklė: jei gamintojas rekomenduoja A-95, A-98 paprastai nėra būtinas. Jei netyčia įpylėte A-98 vietoje A-95 (arba atvirkščiai), dažniausiai panikuoti nereikia - degalai susimaišo su likučiu bake.
Bio-priedai benzine ir dyzelyje
Visame benzine turi būti ne mažiau 5 proc. etanolio. Kai kurie pardavėjai tai pažymi, kai kurie - ne, tačiau tai privaloma pagal įstatymą. Etanolio oktaninis skaičius yra aukštesnis nei benzino, todėl bazinį benziną galima pagaminti žemesnio oktaninio skaičiaus ir įpylus etanolio jį padidinti. Tačiau etanolis yra hidroskopiškas - jis pritraukia drėgmę. Jei variklis nepritaikytas bioetanolui, tai gali sukelti tam tikrų detalių koroziją.
Su dyzeliniais automobiliais viskas aiškiau - vertėtų naudoti degalinėse parduodamą žieminį dyzeliną, kuris jau yra su specialiais priedais. Prasmės pilti benziną ar žibalą į dyzelinių automobilių bakus šiais laikais jau nėra. Anksčiau tai darydavo, kad suskystėtų dyzelinas esant minusinei temperatūrai, kai jis pradėdavo kristalizuotis. Tačiau jei sistemoje yra vasarinis dyzelinas ir tik į baką įpilsime žibalo, vargu ar pavyks užvesti automobilį.
Dujų įranga automobiliuose
Kalbant apie dujų įrangą benzininiame automobilyje, sutaupyti pavyksta ne visada, tenka daugiau išlaidų remontui. Lietuvoje yra dviejų rūšių dujos - propano-butano (suskystintos naftos dujos) ir gamtinės dujos. Dujų oktaninis skaičius yra didesnis nei benzino, todėl jos gali būti naudojamos didesnio suslėgimo laipsnio varikliuose ir nedetonuoja taip greitai kaip benzinas.
Perspektyvos ir sprendimai
Ekonomistai prognozuoja, kad artimiausiu metu tiek benzino, tiek dyzelino kainos turėtų mažėti, atsižvelgiant į naftos kainos kritimo tendencijas rinkose. Tačiau pasaulinė naftos ir naftos produktų rinka yra itin nestabili, todėl kasdieniai įvykiai pasaulyje gali turėti nenuspėjamą įtaką galutinei kainai.
Lietuvoje dyzelino ir benzino kainos yra vienos mažiausių visoje ES. Vidutinė dyzelino kaina ES siekia 1,97 euro (Lietuvoje - 1,91 euro), o benzino - 1,83 euro (Lietuvoje - 1,70 euro).
Viena iš galimybių mažinti degalų kainas Lietuvoje yra mokesčių politika. Vyriausybė gali nustatyti mažesnius akcizus ir PVM tarifus. Tačiau kiekvienas būdas turi teigiamų ir neigiamų aspektų. Svarbu išlaikyti Lietuvos konkurencingumą lyginant su kaimyninėmis valstybėmis.
PATIKRINKITE: Kodėl dyzelinas yra brangesnis nei įprastas benzinas?
Ekonomistai taip pat pabrėžia, kad subsidijavimas daugiausia naudos duotų tiems, kurie turi didžiausius, labiausiai teršiančius automobilius ir daugiausia važinėja. Tai siųstų neigiamą signalą ir galėtų atsidurti Europos Sąjungos radare kaip šalis „blogiukė“. Svarbu keisti mąstyseną ir nesitikėti pagalbos iš valdžios, o priimti sprendimus, atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir ateities tendencijas.
tags: #kodel #benzinas #brangesnis