Vairuotojo sėdynė yra vienas svarbiausių bet kurio transporto priemonės vairavimo posto elementų, turintis tiesioginę įtaką vairuotojo patogumui, saugumui ir darbo efektyvumui. Tinkamai sureguliuota ir prižiūrėta sėdynė gali padėti išvengti daugelio sveikatos problemų ir pagerinti bendrą vairavimo patirtį.
Sėdynės reguliavimas ir tinkama sėdėsena
Prieš pradedant važiuoti, būtina kruopščiai sureguliuoti vairuotojo sėdynę. Sėdint prie vairo rankos turi būti truputį sulenktos (100-120°) per alkūnes, o kojos sulenktos per kelius 100-140° kampu. Keliai turėtų būti 3-5 cm atstumu nuo apatinio vairo krašto ir šiek tiek pasislinkę į priekį, kad nesusidurtų su vairu, kai spaudžiami pedalai. Nugara turi remtis į atlošą, o vairuotojas turi gerai matyti kelią prieš save. Nereguliuokite vairo ir sėdynės padėties vairuodami - tai pavojinga.
Didelę įtaką vairuotojo nuovargiui, vairavimo judesių greičiui, tikslumui ir kelio apžvelgiamumui turi sėdynės patogumas ir padėtis. Prieš pradedant važiuoti, tinkamai sureguliuokite sėdynę: nustatykite jos išilginę padėtį, sureguliuokite atlošą ir sėdynės aukštį, kad akys būtų tinkamame aukštyje virš vairo, ir patikrinkite galvos atramos aukštį.
Kineziterapeutė Gerda Jarukaitė pabrėžia, kad netinkama sėdėjimo padėtis ar netinkamos sėdynės gali sukelti rimtų sveikatos bėdų, tokių kaip raumenų spazmai, nugaros problemos, kaklo ir juosmens skausmai, disko išvaržos ar net stuburo iškrypimas. Taisyklingas sėdynės sureguliavimas yra auksinė taisyklė. Vairas neturi būti nei per aukštai, nei per žemai, o rankos ant jo turėtų būti sulenktos 40-45 laipsnių kampu. Kojos, įspaudus pedalus, neturi būti pernelyg ištiestos ar sulenktos. Sėdynės atrama turėtų būti vertikali arba šiek tiek pakreipta į priekį, o pečiai turėtų šiek tiek remtis į atramą. Apatinei nugaros daliai gali padėti pripučiamos juosmens atramos arba susuktas rankšluostis.
Daugelis vairuotojų mano, kad komfortą užtikrina tik minkštos sėdynės, tačiau kietumas taip pat turi privalumų. Kietesnės sėdynės geriau palaiko apatinę nugaros dalį, nes minkštose įdumba apatinė nugaros dalis ir atsiranda spaudimas, juosmens srityje įtempiami raiščiai, o dėl netinkamos dubens padėties sutrinka kraujotaka apatinėse galūnėse, sukeldama apatinės stuburo dalies skausmus. Gamintojai naudoja nevienodo standumo ir storio putas, kurios suteikia minkštumą, amortizaciją ir tvirtą atramą nugarai.
Automobilio stabilumas ir saugus vairavimas
Automobilio stabilumas priklauso nuo jo svorio centro aukščio. Nepakrautas automobilis ne taip greitai virsta. Važiuojant šlaitu, būtina važiuoti lėtai, nedarant staigių judesių vairu ir stabdžiais. Inercijos ir išcentrinės jėgos veikia automobilį staiga pradedant važiuoti, stabdant ar važiuojant posūkyje. Išcentrinė jėga didėja didėjant greičiui ir mažėjant kelio vingio spinduliui.
Slidžiame kelyje automobilio šoninio slydimo priežastimi gali būti staigus stabdymas ar greičio padidinimas. Jeigu padangų protektorius susidėvėjęs, ratų sukibimas su kelio danga mažėja. Staiga stabdant, užpakaliniai ratai užsiblokuoja greičiau nei priekiniai. Važiuojant slidžiu keliu, pavojinga staiga padidinti variklio sūkius, nes automobilis gali nuslysti į šoną.
Važiuojant automobiliu su galiniais varančiaisiais ratais, jei posūkyje pradėjo slysti galinė ašis, reikia truputį atleisti akseleratoriaus pedalą ir vairą pasukti į slydimo pusę. Jeigu važiuojant automobiliu su priekiniais varančiaisiais ratais, posūkyje pradėjo slysti galinė ašis, reikia truputį stipriau paspausti akseleratoriaus pedalą ir automobilio judėjimo kryptį koreguoti vairu. Jeigu stabdomas automobilis pradėjo slysti į šoną, reikia nustoti stabdyti.
Posūkyje automobilis stabilesnis, jeigu važiuojama su įjungta pavara ir neišminta sankaba. Jei automobilio dešinieji ratai užvažiavo ant nesutvirtinto kelkraščio, rekomenduojama nestabdant automobilio, nukreipti jį į važiuojamąją dalį. Stiprus šoninis vėjas pavojingas slidžiame kelyje išvažiuojant iš uždaro kelio ruožo į atvirą.
Pervažiavus vandens telkinį (kai buvo apsemti automobilio stabdžiai), vairuotojui rekomenduojama važiuojant nedideliu greičiu keletą kartų paspausti stabdžių pedalą, kad išdžiūtų stabdžių trinkelės. Akvaplaningo (vandens pleišto tarp padangos protektoriaus ir kelio dangos) dydis priklauso nuo važiavimo greičio, padangų protektoriaus būklės, lietaus intensyvumo ir kelio dangos.
Jeigu važiuodami tiesiai, netikėtai įvažiavote į nedidelį apledėjusį kelio ruožą, patartina nekeisti važiavimo greičio ir krypties, tik lengvai atleisti akseleratoriaus pedalą. Važiuojant per gilų sniegą ar pažliugusiu gruntu, reikia iš anksto pasirinkti žemesnę pavarą, nedaryti staigių posūkių, neperjunginėti pavaros ir stengtis nesustoti. Vežant sunkesnius krovinius ant lengvojo automobilio kėbulo viršaus (bagažinė ant stogo), staigus vairo pasukimas ir stabdymas yra pavojingi.
Viena slidžiausių dangų yra tašytų akmenų kelio danga. Per žemas oro slėgis padangose didina kuro sąnaudas ir mažina automobilio stabilumą. Tik pradėjus lyti, kelio danga yra ypatingai slidi.
Stabdymas ir saugus atstumas
Sustojimo kelias - tai kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki visiškai sustojo. Stabdymo kelias - kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas nuspaudžia stabdžių pedalą iki visiškai sustojo. Reakcijos laikas - kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki to momento, kai pradėjo stabdyti.
Stabdymo kelias yra tiesiogiai proporcingas greičio padidėjimo kvadratui: greitį padidinus tris kartus, stabdymo kelias padidės devynis kartus. Vairo mechanizmo sandara neturi įtakos stabdymo keliui. Stabdymo kelias daugiausiai priklauso nuo važiavimo greičio, stabdžių pavaros sandaros, stabdančiųjų ratų skaičiaus ir stabdžių pedalo paspaudimo jėgos.
Distancija - tai atstumas tarp paskui vienas paskui kitą važiuojančių automobilių. Saugus atstumas tarp paskui vienas paskui kitą važiuojančių automobilių - apie pusė spidometro parodymo. Važiuojant paskui didelių gabaritų automobilį, reikia laikytis nuo jo kaip galima didesniu atstumu, kad būtų matoma ilgesnė kelio atkarpa į priekį.
Staiga stabdant reikia nuspausti stabdžio pedalą, neišminant sankabos pedalo. Jei stabdant, stabdomi ratai užblokuojami ir slysta važiuojamosios dalies paviršiumi, stabdymo kelias pailgėja. Važiuojant slidžiu keliu, automobilio stabdymo kelias sumažės, jeigu bus stabdoma pertraukiamu stabdymo būdu, neišjungus sankabos ir pavaros (kai nėra ABS).
Važiuojant slidžiu keliu, stabdymas varikliu ir neblokuojant ratų pagerina automobilio stabilumą. Staigiai stabdant, keleiviai ir nepritvirtintas krovinys juda į priekį. Jeigu, esant intensyviam eismui, staigiai stabdysite transporto priemonę, į Jus gali atsitrenkti iš paskos važiuojantys.
Staiga sugedus darbo stabdžiams, reikalinga įjungti žemesnę pavarą ir stabdyti stovėjimo (rankiniu) stabdžiu. Esant galimybei - pasinaudoti kokia nors kliūtimi. Jei stačioje nuokalnėje automobilis bus ilgai stabdomas, gali perkaisti ir sugesti stabdžiai. Stabdyti nuokalnėje reikia įjungus pavarą. Pavojinga staiga stabdyti automobilį, kurio kairiųjų ir dešiniųjų ratų padangos nevienodai nudilusios, nes jis gali nuslysti nuo kelio. Stabdant automobilį varikliu, kuo statesnė nuokalnė, tuo žemesnę pavarą įjungiame. Transporto priemonę palikdami stovėti visada įjunkite stovėjimo stabdį.
Vairuotojo reakcija, savijauta ir rekomendacijos
Vairuotojo reakcijos laikas - laiko tarpas nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki ėmėsi konkrečių veiksmų. Neblaivaus, pavargusio ir sergančio vairuotojo reakcijos laikas pailgėja, o dėmesys silpnėja. Didėjant judančio automobilio greičiui, vairuotojo apžvalgos kampas mažėja.
Vairuotojo emocinis susijaudinimas turi neigiamą įtaką eismo saugumui. Jeigu vairuotojas pavargo ir jį ima miegas, jis turi sustoti ir pailsėti. Priešpriešais važiuojantys automobiliai, nudažyti tamsiomis spalvomis, sudaro iliuziją, kad jie juda lėčiau, nei iš tikrųjų. Priešpriešais atvažiuojanti didelių gabaritų transporto priemonė sudaro iliuziją, kad ji juda greičiau, nei iš tikrųjų.
Spausti sankabos ir stabdžio pedalus rekomenduojama vidurine pėdos dalimi. Artėjant prie lygiareikšmės kelių sankryžos, rekomenduojama apžvelgti ją iš kairės į dešinę. Gyvenvietėse, važiuojant pro maršrutinio transporto sustojimo aikštelę, reikia būti atidžiam, nes pėstieji gali išbėgti pro stovinčio autobuso ar troleibuso priekį, o maršrutinio transporto priemonė turi pirmumą išvažiuodama iš sustojimo vietos.
Aplenkus transporto priemonę, rekomenduojama grįžti į dešinę eismo juostą, kai vairuotojas per užpakalinio vaizdo veidrodėlį pamato aplenktą automobilį. Sustojus įkalnėje ir laukiant leidžiamo šviesoforo ar reguliuotojo signalo, automobilį patartina išlaikyti vietoje stovėjimo stabdžiu. Pradedant važiuoti įkalnėje, stovėjimo stabdį reikia atleisti sinchroniškai, automobiliui pajudant iš vietos.
Nuokalnėje palikti stovėti automobilį su dyzeliniu varikliu ir su įjungta pavara pavojinga, nes savaime gali užsivesti variklis. Jeigu Jus akina saulės spinduliai, sumažinkite greitį, toliau važiuokite tik įsitikinę, kad bus saugu. Važiuojant rūke - atstumas iki priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės atrodo apgaulingai didesnis už tikrąjį.
Dažnas transporto priemonės įsibėgėjimas ir stabdymas didina kuro sąnaudas. Tolygus įsibėgėjimas ir tolygus stabdymas užtikrina mažiausias kuro sąnaudas. Važiavimo ekonomiškumui turi įtakos automobilio aptakumas, įjungta pavara, kelio sąlygos, uždegimo ir maitinimo sistemų būklė bei vairavimo stilius. Apsisukdamas vairuotojas turi stengtis kuo mažiau važiuoti atbuline eiga.
Esant minusinei temperatūrai, nuplautą automobilį, prieš pastatant į atvirą stovėjimo aikštelę, būtina išdžiovinti stabdžių trinkeles (važiuojant nedideliu greičiu, dažnai spaudinėjant stabdžių pedalą).
Automobilio paruošimas važiuoti
Vairavimas tamsiu paros metu ir specifinės sąlygos
Tamsiu paros metu, artėjant prie įkalnės viršūnės, visada rekomenduojama tolimąsias žibintų šviesas perjungti į artimąsias. Tamsoje, ne gyvenvietėse, lengvuoju automobiliu važiuoti 90 km/h greičiu yra nesaugu, nes sustojimo kelias yra ilgesnis už apšviesto kelio ruožo ilgį.
Tamsiu paros metu, stipriai sningant, lyjant, pustant ar rūko metu, kelias bus geriau matomas įjungus rūko žibintus kartu su artimosiomis šviesomis. Per daug apkrovus lengvojo automobilio užpakalinę ašį, jis bus blogai valdomas, o įjungtos artimosios šviesos gali akinti priešpriešais atvažiuojančius vairuotojus.
Akloji zona - tai per galinio ir šoninio vaizdo veidrodžius nematoma kelio dalis. Kai norite pasukti, įsilieti į eismo srautą, sustoti ar persirikiuoti, turite žvilgtelėti per petį. Vairuodami visada žinokite, kas darosi aplink jus.
Lenkimui pasirinktas kelio ruožas turi būti gerai matomas. Per arti privažiavus prie lenkiamo automobilio, šio ruožo matomumas bus ribotas. Kelių eismo taisyklės draudžia viršyti leistiną važiavimo greitį. Baigus lenkti negalima staiga grįžti į savo eismo juostą.
Sankryžose, ypač esančiose gyvenvietėje, vairuotojas privalo vienu metu stebėti daug objektų ir greitai įvertinti situaciją. Kai kuriose sankryžose yra ribotas matomumas, todėl gali netikėtai pasirodyti naujos transporto priemonės. Pavojingiausios yra nereguliuojamos, ypač nelygiareikšmių kelių sankryžos. Čia dažnai klysta vairuotojai, privalantys duoti kelią. Draudžiama įvažiuoti į sankryžą, jei joje yra transporto priemonių ar pėsčiųjų.
Saugos diržai dažnai išsaugo gyvybę vairuotojui ir keleiviams autoavarijų metu. Didelis greitis yra pavojingas. Didėjant greičiui, mažėja vairuotojo dėmesio koncentracijos laukas, trumpėja laikas, liekantis priimti sprendimus, didėja automobilio stabdymo kelias, mažėja ratų sukibimas su kelio danga. Kuo didesnis greitis, tuo sunkesnės būna autoavarijų pasekmės.
Važiuojant 100 km/h greičiu, automobilis per sekundę nuvažiuoja apie 27 metrus. Greičiui padidėjus du kartus, stabdymo kelias pailgėja keturis kartus, todėl rekomenduojama, kad minimalus atstumas tarp automobilių būtų ne mažesnis kaip pusė važiavimo greičio reikšmės metrais.
Sėdynės priežiūra ir remontas
Sunkvežimių vairuotojų sėdynės yra nuolat veikiamos vibracijos, smūgių ir kasdienio dėvėjimo. Reguliarus valymas užtikrina, kad sėdynės atrodytų geriausiai, pašalinami abrazyviniai nešvarumai ir šiukšlės, kurios gali pabloginti apmušalus. Siurbkite pagalvėlę, šoninius atramas ir sėdynės atlošą, kad pašalintumėte purvą ir trupinius. Nuvalykite išsiliejusias vietas ir dėmes drėgna mikropluošto šluoste ir švelniu plovikliu. Odai naudokite specialiai automobilinei odai skirtus valiklius. Nulenkite porankius ir nuvalykite juos mikropluošto šluoste. Įsitikinkite, kad juosmens svirtis juda laisvai ir turi visą judesių diapazoną. Iki galo ištraukite saugos diržus ir nuvalykite drėgna mikropluošto šluoste. Patikrinkite, ar nėra įtrūkimų, įplyšimų ar pažeidimų. Reguliariai valant sėdynės išlieka higieniškos ir veikia, o atrodo kaip naujos daugelį metų.
Nors sunkvežimio vairuotojo sėdynė sukurta taip, kad būtų patvari, periodiškai tikrinkite, ar nėra pažeidimų, galinčių pakenkti funkcionalumui ir saugumui. Įsitikinkite, kad visi laikikliai ir jungtys yra nepažeisti. Patikrinkite, ar grindų laikikliai nėra laisvi. Įsitikinkite, kad reguliatoriai tvirtai užsifiksuoja visose padėtyse. Pataisykite nedidelius apmušalų pažeidimus naudodami sėdynės lopų rinkinį. Patikrinkite, ar diržai sklandžiai įsitraukia ir saugiai užsifiksuoja. Įsitikinkite, kad skląsčiai veikia tinkamai, neprilipę. Patikrinkite tvirtinimo taškų sandarumą.
Nors sunkvežimio vairuotojo sėdynė tarnauja ilgai, svarbus priežiūros žingsnis yra optimalaus pakeitimo laiko nustatymas. Klausykite vairuotojo atsiliepimų apie komforto praradimą, netinkamą palaikymą ar sunkumus prisitaikant. Dideli susidūrimai gali pakenkti sėdynės struktūrai ir funkcijoms. Sėdynių pakeitimas prieš joms sugedus apsaugo vairuotojus ir yra finansiškai pagrįsta.
Kaip ir bet kuris sudėtingas mechanizmas, sunkvežimio vairuotojo sėdynė reikalauja priežiūros ir palaikymo, kad būtų užtikrintas patikimas daugelio metų veikimas. Reguliariai valydami, apžiūrėdami ir prireikus pakeisdami sėdynes, vairuotojai gali patogiai važiuoti atviru keliu, nesijaudindami dėl atramos ar saugumo. Gerai prižiūrimos sėdynės užtikrina sveikesnius ir laimingesnius vairuotojus.
Kai kurių automobilių vairuotojų sėdynės gali klibėti pačioje sėdynėje, ne per bėgelius. Mechaninėse sėdynėse kartais nulūžta lankstukas sėdimos dalies kilnojimui, nutruksta taškinė suvirintė, todėl sukrenta vienas kampas, sunkiai stumdosi pirmyn atgal ir kliba. Tai galima remontuoti pragręžiant ir įdedant varžtą.
Autobuso vairavimo profesionalumas reikalauja ypatingo dėmesio sėdynės komfortui ir funkcijoms. Šiuolaikinės autobuso vairuotojo sėdynės su mechanine pakaba yra nepakeičiamos. Jų pažangios pakabos sistemos apsaugo vairuotojus nuo pernelyg didelės vibracijos ir smūgių, saugo sveikatą, didina komfortą ir skatina eismo saugumą. Nuolatinė vibracija lemia greitesnį fizinį ir protinį nuovargį. Lėtinis nugaros skausmas, stuburo disko degeneracija ir raumenų bei kaulų sistemos sutrikimai yra profesinės veiklos pavojai, kuriuos sušvelnina tinkama pakaba. Vairuotojas, apsaugotas nuo nuolatinio triukšmo, išlaiko didesnį budrumą, greitesnį reakcijos laiką ir puikų automobilio valdymą.
Autobuso sėdynės su pneumatine pakaba yra populiarios dėl išskirtinio komforto ir reguliuojamų funkcijų. Jose esančios oro pagalvės veikia kaip amortizatoriai, sugeria smūgius ir vibraciją. Slėgis oro pagalvių viduje gali būti reguliuojamas. Tačiau šios sėdynės yra brangesnės ir reikalauja reguliarios priežiūros.
Automobilinės pagalvės (galvos atramos) atlieka svarbų saugos vaidmenį, apsaugodamos kaklą eismo įvykių metu. Galvos atramos kampas yra pakreiptas į priekį, ji yra kieta ir tvirta, kad maksimaliai apsaugotų galvą nuo staigaus kritimo atgal.
tags: #kodel #kleba #vairuotojo #sedyne