Nors nuolat kalbama apie pavojus, kylančius dėl vairavimo išgėrus, neblaivių vairuotojų skaičius, deja, nemažėja. Tai kelia rimtą susirūpinimą visuomenei, nes neatsakingi vairuotojai tampa eismo nelaimių, kuriose neišvengiama sužeidimų ar net žūčių, priežastimi.
Daugiau nei pusė visų eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės, įvyksta dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Remiantis statistika, per pirmuosius devynis mėnesius šiais metais dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 6-8 proc. visų eismo nelaimių, kuriose žuvo 25 žmonės, o 224 buvo sužeisti.
Psichologai ir pareigūnai sutinka, kad problema yra gilesnė nei tik paprastas nusižengimas. Ji susijusi su daugybe veiksnių: aplinkos, auklėjimo, charakterio savybių ir kitų asmeninių ypatybių, kurios veikia žmogaus elgesį. Dažnai neatsakingumas prie vairo susiformuoja kaip auklėjimo pasekmė.
Išgėręs žmogus praranda baimės jausmą, o tai gali lemti neprognozuojamą ir pavojingą elgesį kelyje. Posakis "jūra iki kelių" puikiai apibūdina tokio vairuotojo savijautą - jis mano, kad jam viskas leidžiama ir jis geba adekvačiai valdyti situaciją, nors iš tiesų jo gebėjimai yra smarkiai apriboti.

Kaip alkoholis veikia vairuotoją?
Alkoholis veikia žmogaus organizmą skirtingai, priklausomai nuo daugelio veiksnių, įskaitant kiekį, organizmo jautrumą ir net aplinkybes. Net nedidelis alkoholio kiekis gali smarkiai sutrikdyti gebėjimą saugiai vairuoti.
Pavyzdžiui, žmogus, kurio organizme yra 0,8 promilės alkoholio, jau patiria rimtų sutrikimų. Jo reakcijos laikas pailgėja, regėjimas ir klausa pablogėja, sunkiau sutelkti dėmesį ir priimti greitus sprendimus. Informacijos apdorojimas iš aplinkos (regėjimo, klausos) sulėtėja, o tai reiškia, kad smegenys sunkiau apdoroja informaciją ir perduoda signalus kūno veiksmams.
Specialistai pabrėžia, kad alkoholis veikia ne tik fizinius, bet ir psichologinius gebėjimus. Jis gali sukelti euforiją, sumažinti nuovargį ir paskatinti rizikingą elgesį. Taip pat alkoholis gali sukelti spontaniškus sprendimus, kurie, deja, neretai baigiasi tragiškai.
Net nedidelis kiekis alkoholio gali turėti įtakos vairavimo gebėjimams. Vien taurė ar bokalas dar niekam nepakenkė, tačiau tai nereiškia, kad po jų galima saugiai sėsti prie vairo. Svarbu suvokti, kad net ir nedidelis alkoholio kiekis organizme gali lemti pavojingą situaciją kelyje.

Atsakomybė ir jos pasekmės
Vairavimas neblaiviam yra ne tik pavojingas veiksmas, bet ir nusikalstama veika, už kurią gresia baudžiamoji atsakomybė. Tačiau daugumai vairuotojų, ypač tiems, kurie ne kartą yra praradę teisę vairuoti, tai nesustabdo. Jie tarsi jaučia, kad jiems nieko nenutiks, ir toliau rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų žmonių gyvybėmis.
Tai, kad žmogus nesustoja, kai yra neblaivus prie vairo, gali būti susiję ir su draugų spaudimu. Dažnai girdimi raginimai: "Einam, nieko nebus, policija nesučiups." Toks aplinkinių elgesys neskatina, bet ir nesustabdo neblaivių vairuotojų.
Psichologai teigia, kad neblaivus žmogus negalvoja apie pasekmes. Jis nesuvokia, kad jo veiksmai gali turėti didelių moralinių ir finansinių pasekmių. Kai kurie vairuotojai net nepagalvoja, kad eismo nelaimė gali ištikti jų paties artimąjį.
Baudų griežtinimas galėtų turėti didelę įtaką sprendžiant šią problemą. Tačiau, kol vairuotojai nesuvoks kitų pasekmių - moralinių, finansinių, o svarbiausia - galimybės sukelti eismo nelaimę, tol nepadės ir baudų didinimas. Svarbu, kad žmonės suprastų, jog tai ne tik jų, bet ir visų aplinkinių problema.
Dunk Driving
Kaip spręsti problemą?
Siekiant sumažinti neblaivių vairuotojų skaičių, svarbu imtis kompleksinių priemonių. Viena iš tokių priemonių galėtų būti privalomų antialkoholinių užraktų įrengimas transporto priemonėse, ypač tiems, kurie yra linkę pažeidinėti Kelių eismo taisykles.
Taip pat svarbu didinti informuotumą apie alkoholio poveikį vairavimo gebėjimams per televiziją, radiją ir kitas informavimo priemones. Reikia aiškiai ir suprantamai pateikti informaciją apie tai, kaip alkoholis veikia organizmą, kokios yra pasekmės ir kokia atsakomybė gresia už vairavimą išgėrus.
Svarbu, kad žmonės, kurie jaučia, kad jiems alkoholio poveikis yra didesnis, suprastų, jog jie negali sėsti prie vairo. Kiekvieno organizmo jautrumas alkoholiui yra individualus, todėl negalima vadovautis tik bendraisiais principais. Jei vairuotojas žino, kad jam net nedidelis kiekis alkoholio sukelia neigiamas pasekmes, jis turėtų susilaikyti nuo vairavimo.
Svarbu, kad informacija apie alkoholio poveikį vairavimui būtų pateikiama ne tik kaip draudimai, bet ir kaip naudinga žinia. Kai vairuotojai supras ir įsisąmonins pasekmes, užfiksuos jas savo atmintyje, tokia informacija turės didesnį poveikį.
