Padangų priežiūra yra esminė transporto priemonės priežiūros dalis, kuri dažnai būna nepakankamai vertinama. Tačiau tai yra būtinas aspektas, kuris labai veikia ne tik jūsų transporto priemonės našumą ir efektyvumą, bet ir jūsų bei keleivių saugumą. Supratimas, kokie ženklai rodo, kad padangos susidėvėjusios, yra pirmas žingsnis jas prižiūrint ir užtikrinant saugų bei sklandų važiavimą.
Padangų nusidėvėjimo priežastys
Padangų nusidėvėjimas jų eksploatacijos metu yra visiškai natūralus reiškinys. Visų padangų protektoriaus gylis mažėja dėl gumos dėvėjimosi. Tačiau netipinis protektoriaus nusidėvėjimas turėtų būti įspėjamasis signalas - jis gali rodyti rimtesnius pakabos gedimus arba netinkamą transporto priemonės priežiūrą. Kokie požymiai turėtų kelti susirūpinimą?
Nors padanga gali atrodyti tvirta ir atspari konstrukcija, iš tikrųjų ji yra gana jautri mechaniniams pažeidimams. Lengviausia pastebėti šoninės padangos dalies pažeidimus, kurie dažnai matomi plika akimi. Jie dažniausiai atsiranda atsitrenkus į bordiūrus, patekus į duobes ar susidūrus su kitomis kliūtimis kelyje. Tokiais atvejais gali susidaryti įvairūs iškilimai, įpjovimai ar įtrūkimai tiek vidinėje, tiek išorinėje padangos pusėje. Paprastai tai reiškia, kad padangą būtina pakeisti.
"Inter Cars Lietuva" Padangų grupės specialisto Igno Klimaikos teigimu, yra kelios pagrindinės priežastys, kodėl padangos greitai sudyla. Viena iš jų - netinkamas oro slėgis jose. "Tik maža dalis vairuotojų atkreipia į tai dėmesį. Kai slėgis per didelis, padangos centras dyla labiau nei šonai, ir sumažėja sukibimas su kelio danga.
Netinkamas padangų slėgis
Vienas iš didžiausių pavojų jūsų saugumui kasdieniniame vairavime yra vienas dalyk, kurio iš tikrųjų nematote: padangų slėgis. Dažniausiai ant padangų šono yra slėgio žymėjimas, tačiau jis nenurodo optimalaus jūsų padangoms, o rodo maksimalų. Gamintojo rekomenduojamą oro slėgį galite rasti lipduke, kuris gali būti ant vairuotojo pusės durų staktos arba automobilio knygutėje.
Nepakankamai pripūstos padangos labai prailgina stabdymo kelią bei įtakoja vairavimą ir automobilio valdymą. Be to, kai padangų slėgis yra per mažas, daugiau padangos protektoriaus liečia kelią ir sukelia trintį. Greitesnį susidevėjimą. Padangų tarnavimo laikas gali sutrumpėti apie 15 procentų ar daugiau. Prastas kuro sąnaudas. Taigi, jeigu važiuojate su pernelyg pripūstomis arba per mažai pripūstomis padangomis, kuo greičiau pripūskite jas iki gamintojo rekomenduojamo padangų slėgio, kad užtikrintumėte praktišką ir saugų vairavimą.
Protektoriaus vidurinės dalies nusidėvėjimas: Jeigu pastebite, kad protektoriaus vidurinė dalis yra labiau nusidėvėjusi nei padangos kraštai, greičiausiai ilgą laiką važinėjote su per dideliu slėgiu padangose. Jei protektoriaus aukščio skirtumas tarp vidurio ir kraštų neviršija 2 mm, padanga dar gali būti naudojama. Vis dėlto reikėtų kuo greičiau pakoreguoti slėgį pagal automobilio gamintojo rekomendacijas.
Didesnis padangos kraštų nusidėvėjimas: Kai labiau dėvisi padangos kraštai, susidaro vadinamasis „suapvalėjusio“ protektoriaus efektas. Dažniausia tokio nusidėvėjimo priežastis - per mažas slėgis padangose. Automobilio svoris turėtų būti tolygiai paskirstytas per visą padangos plotį, tačiau esant per mažam slėgiui padangos vidurinė dalis silpniau prispaudžiama prie kelio dangos.
Kokia informacija apie padangų slėgį yra svarbi? Ant padangų šono esantis žymėjimas nurodo maksimalų, o ne optimalų slėgį. Rekomenduojamą slėgį gamintojas nurodo automobilio naudojimo instrukcijoje arba ant lipduko (dažniausiai ant vairuotojo pusės durų staktos arba kuro bako dangtelio). Nuolatinis padangų slėgio tikrinimas yra būtinas, nes net ir be akivaizdžių pažeidimų, slėgis gali natūraliai mažėti dėl deguonies molekulių skverbimosi per padangos gumą. Taip pat temperatūros svyravimai turi įtakos slėgiui - šaltu oru jis mažėja, o šiltu - didėja.
Netvarkinga automobilio važiuoklė
Padangų dilimui įtakos gali turėti ir netvarkinga automobilio važiuoklė. Sudilusios dalys iškreipia ratų geometriją, automobilis tampa sunkiau valdomas, vairavimas ne toks tikslus. „Padangų paviršius tampa netolygus, nudilusios padangos gali sukelti vibracijas, skleisti didelį triukšmą. Be to, jeigu automobilis pateko į eismo įvykį ir buvo pažeisti važiuoklės komponentai, o remontas atliktas nekokybiškai, didelė tikimybė, kad tai irgi pagreitins padangų dėvėjimąsi, ypač jei viena ar dvi yra labiau nudilusios už kitas“, - paaiškina I. Klimaikos.
Netipinis protektoriaus nusidėvėjimas: Jis neatsiranda staiga - procesas vyksta palaipsniui eksploatacijos metu, todėl daugelis vairuotojų jį pastebi tik tada, kai nusidėvėjimas jau būna pažengęs. Automobilio padangos protektorius per visą jos perimetrą turėtų dėvėtis tolygiai. Deja, praktikoje taip būna ne visada. Netolygus protektoriaus nusidėvėjimas dažniausiai atsiranda dėl netinkamo padangų slėgio, neteisingos pakabos geometrijos arba deformuoto ratlankio. Priklausomai nuo priežasties, skiriasi ir simptomai bei pasekmės.
„Dantytas“ protektoriaus nusidėvėjimas: Tai nepageidaujamas padangos dėvėjimosi būdas, kai greičiau dyla viena protektoriaus blokų pusė. Dėl to, žiūrint į padangą iš šono, protektorius primena pjūklo dantis. Toks nusidėvėjimas gali atsirasti tiek protektoriaus kraštuose, tiek jo vidurinėje dalyje. Nors tai nebūtinai reiškia, kad padanga turi būti nedelsiant keičiama, ji gali pradėti skleisti daugiau triukšmo, o tai sumažina važiavimo komfortą. Efektyviausia prevencinė priemonė - reguliari padangų rotacija.
Banguotas protektoriaus nusidėvėjimas: Toks nusidėvėjimas dažniausiai pasireiškia galinėje ašyje, kuri nėra varančioji. Galinės padangos mažiau keičia savo padėtį kelio dangos atžvilgiu, todėl jos labiau linkusios į netolygų nusidėvėjimą. Protektoriaus bangavimas gali atsirasti dėl kelių priežasčių, tačiau dažniausiai tai susiję su neteisinga galinės ašies ratų geometrija arba netinkamu pakabos darbu.
Fiziniai padangos pažeidimai
Lengviausia pastebėti šoninės padangos dalies pažeidimus, kurie dažnai matomi plika akimi. Jie dažniausiai atsiranda atsitrenkus į bordiūrus, patekus į duobes ar susidūrus su kitomis kliūtimis kelyje. Tokiais atvejais gali susidaryti įvairūs iškilimai, įpjovimai ar įtrūkimai tiek vidinėje, tiek išorinėje padangos pusėje. Paprastai tai reiškia, kad padangą būtina pakeisti.
Protektoriaus gumos pažeidimai: Gumos pažeidimai dažniausiai pastebimi lamelių srityje arba ties protektoriaus grioveliais. Jie dažnai pasitaiko naujose žieminėse padangose, kurios pagamintos iš minkštesnio gumos mišinio ir turi aukštesnius protektoriaus blokelius. Dažniausia priežastis - didelis greitis vingiuotuose keliuose arba važiavimas nestabiliu, šiurkščios struktūros paviršiumi. Jei pastebite tokius pažeidimus, padangą galima naudoti toliau, tačiau svarbu reguliariai tikrinti jos būklę.
Protektoriaus deformacija: Jei protektoriaus paviršiuje matomos deformacijos, tikėtina, kad ilgą laiką buvo važiuojama su per mažu slėgiu padangose arba automobilis buvo pernelyg apkrautas. Jeigu kartu su deformacija matosi metaliniai padangos konstrukcijos elementai, gali būti pažeista vidinė padangos struktūra. Dažniausiai taip nutinka dėl gilesnių įpjovimų, atsiradusių po stipraus smūgio ar atsitrenkus į kliūtį, pavyzdžiui, akmenį ar bordiūrą. Tokia padanga nebetinkama naudojimui ir turi būti pakeista.
Vietinis protektoriaus nusidėvėjimas: Kartais dėl staigaus stabdymo ir ratų užsiblokavimo (ypač automobiliuose be ABS) gali atsirasti vietinis protektoriaus nusidėvėjimas. Tokiu atveju protektorius nusitrina vienoje konkrečioje vietoje. Pažeidimai gali būti dar didesni, jei stabdoma ant nestabilios ar šiurkščios kelio dangos. Priklausomai nuo pažeidimo dydžio, padanga gali būti dar tinkama naudoti, tačiau esant dideliems pažeidimams ją reikėtų pakeisti.
Protektoriaus atsiskyrimas: Tai viena pavojingiausių, nors ir gana retų padangos gedimo formų. Dažniausiai tai nutinka dėl padangos perkaitimo, kurį sukelia ilga kelionė su per mažu slėgiu arba važiuojant su dideliu apkrovimu. Toks pažeidimas gali sukelti staigų padangos sprogimą. Važiuojant dideliu greičiu tai gali sukelti rimtų problemų valdant automobilį. Padanga, kurios protektorius atsiskyrė, nėra remontuojama ir turi būti nedelsiant pakeista.
Automobilio padangos išvarža: Tai matoma padangos konstrukcijos problema. Išvarža silpnina padangą ir didina jos sprogimo riziką. Išvarža - tai matoma padangos sienelės deformacija. Ji paprastai atrodo kaip iškilimas (pūslelė) ir gali būti didesnė arba mažesnė. Negalima ignoruoti matomos ir neįprastos padangos deformacijos, net jei ji atrodo nedidelė. Išvarža - tai negrįžtamas konstrukcinis pažeidimas. Bandymas taisyti išvaržą yra pavojingas ir gali sukelti padangos sprogimą. Važiuoti su padanga, kurioje yra išvarža, pavojinga. Naujos padangos kaina priklauso nuo dydžio, prekės ženklo, automobilio tipo ir pageidaujamų savybių (vasarinė, žieminė, visų sezonų, runflat…). Norint užkirsti kelią padangos išvaržai, reikia vengti smūgių į bortus ir šaligatvio kraštus. Išvarža - tai rimta vidinė deformacija, kuri gali pasireikšti matomu iškilimu (pūslele). Ji padaro padangą nestabilią ir pavojingą.
Kodėl kinta oro slėgis padangose?
Neįtikėtina, tačiau smulkios deguonies detalės prasiskverbia pro mikroskopinius tarpus ir padangos slėgis gali natūraliai sumažėti per ilgą laikotarpį. Būtent todėl rekomenduojama jį tikrinti reguliariai, net jei neatrodo, kad padanga tuščia. Kita natūrali padangų slėgio kitimo priežastis - aplinkos temperatūros svyravimai. Kadangi per padangos eksploatavimo sezoną aplinkos temperatūra gali svyruoti keliasdešimt laipsnių (pvz.: +10 spalio pabaigoje, -20 sausį, +15 kovą) tai dar viena priežastis kodėl padangų slėgį reiktų tikrinti nuolatos. Be to, šios savybės reiktų nepamiršti tolimose kelionėse, kai kelionės metu staigiai pakinta aplinkos temperatūra (vykstama iš žemyninės į jūrinę klimato zoną, kylame į kalnus ir pan.). Taip nutikus slėgis gerokai sumažėja vienoje iš keturių padangų. Esant įtarimams, kad padanga gali būti pažeista, būtina kreiptis į autoservisą nustatyti, ar saugu toliau eksploatuoti šią padangą ir ar įmanoma pažeidimą sutaisyti. Taip pat gana dažna padangų slėgio sumažėjimo priežastis yra nesandarus vožtuvas (ventilis). Net nedidelis slėgio padangose pokytis gali įtakoti greitesnį ir netolygų nusidėvėjimą. Jei padangos slėgis žemas, ilgiau važiuojant ji ima kaisti, negrįžtamai pažeidžiama padangos konstrukcija ir padanga sugadinama ar net gali sprogti.
Tinkamas padangų sandėliavimas
Pagal visus taisyklingo padangų sandėliavimo reikalavimus, bet kur nutrenkti automobilio padangų negalima. Atrodytų keista, tačiau netaisyklingai laikomos padangos gali sudilti netgi taip, kad kitą sezoną neilgai jomis džiaugsitės. Netinkamomis sąlygomis padangos sukietėja ir sutrūkinėja. Kad taip nenutiktų, būtina laikytis tam tikrų taisyklių.
Susiplojimo fenomenas, atsirandantis nepakankamai rūpestingai prižiūrint padangas, pranyksta pašildžius padangą. Vis dėlto deformacija, atsiradusi dėl ilgo padangos gulėjimo jos nepasukant daugiau nei 6 mėnesius, gali pridaryti nepataisomos žalos. Aukštos klasės padangos su aukštu greičio indeksu yra ne tokios jautrios deformacijos fenomenui, nes jų gumos sudėtyje yra itin elastingo nailono. Siauros padangos taip pat yra atsparesnės deformacijai.
Kadangi padangos - gumos gaminiai, jos lengvai deformuojasi veikiamos naftos produktų, chemikalų bei saulės spindulių. Sandėliuojamoms padangoms kenkia karštis, todėl stenkitės, kad kito sezono jos lauktų vėsioje patalpoje, kur temperatūra nepakyla aukščiau 23-25 laipsnių. Didesniame karštyje ant padangų paviršiaus atsiranda mažyčių įtrūkimų, ne tik trumpinančių padangos tarnavimo laiką, bet ir keliančių pavojų eismo saugumui: atsiradus net ir sunkiai įžiūrimam įtrūkimui, padangos struktūra jau nebebūna tokia tvirta. Taip pat svarbu, kad padangų laikymo patalpa būtų tamsi ir gerai vėdinama, oras joje turi netrukdomai cirkuliuoti. Dėl tos pačios priežasties nepatariama pakuoti padangų į brezentinius ar plastikinius maišus - atrodo gal ir estetiškai, tačiau trukdo padangoms „kvėpuoti“. Padangas reikia laikyti atokiau nuo naftos gaminių, benzino, alyvos ir bet kokių kitokių chemikalų, nes šios medžiagos gadina gumą ir gali gerokai sutrumpinti eksploatavimo laiką. Didžiausias nuodas padangų gumai yra tepalas, įvairūs dažai ir automobilių degalai. Naftos produktų riebalai per kelis vasaros sandėliavimo mėnesius gali taip „padirbėti“, kad atėjus žiemai padangos jau bus netinkamos naudoti.
Sandėliavimo būdai
Didelio skirtumo, kaip saugosite padangas - ar su ratlankiais, ar išmontavę, - nėra. Jei turite du ratų komplektus skirtingiems metų laikams, tai nuimti padangas nuo ratlankių nėra jokios prasmės. Juk kiekvienas sumontavimas, išmontavimas yra nemenka apkrova padangai. Šonu suguldytus sandėliuojamus ratus vertėtų pripūsti oro iki maksimalios ribos. O štai padangas galima sandėliuoti įvairiai: pakabinus, pastačius, paguldžius ant grindų ar sukrovus jas vieną ant kitos, kaip šulinio rentinį. Kuris būdas geriausias, priklauso nuo to, ar padangos yra su ratlankiais, ar ne.
Žiemines padangas su ratlankiais geriausia laikyti sukabintas palubėje (tiesiog per centrinę rato skylę perverkite kokį nors vamzdį). Antras variantas neišmontuotoms padangoms - sukrauti jas vieną ant kitos. Su išmontuotomis padangomis elgtis reikia visai kitaip. Tai ir yra padangų laikymo principiniai skirtumai. Išmontuotų padangų jokiu būdu negalima krauti vienos ant kitos, nes, veikiant žemės traukos jėgai, pirmiausia deformuojasi žemiau esančių padangų protektorius, o per ilgesnį laiką - ir brekeris, pakinta protektoriaus profilis (suapvalėja per skerspjūvį). Sumontavus tokią padangą ant automobilio rato, sumažėja sąlyčio su keliu plotas, pablogėja sukibimas su kelio danga, padangos centrinės dalies protektorius intensyviai dėvisi. Išmontuotas padangas galima sandėliuoti tik vertikaliai, sudėjus jas ant grindų ar didelėje lentynoje. Tačiau ir taip laikant padangas nevalia pamiršti kas mėnesį jas pasukti 90 laipsnių kampu aplink savo ašį. Priešingu atveju jos gali minimaliai, tačiau prarasti apvalią formą. Jei padangos laikomos ant automobilio, šis turėtų stovėti ant atramų, antraip slegiamos mašinos svorio deformosis. Bet jeigu tokios galimybės nėra, reikia 25 proc. padidinti padangų slėgį ir kas tris mėnesius pakeisti automobilio stovėjimo padėtį.
Kaip TINKAMAI laikyti padangas. Darykite tai, kad jos tarnautų ilgiau ir būtų veiksmingiausios.
Kada laikas keisti padangas?
Kiekvienam vairuotojui svarbu žinoti, kada padangos yra nusidėvėjusios. Tinkamos eksploatuoti padangos užtikrina saugumą ir stabilumą kelyje. Kai protektorius susidėvi iki 1,6 mm, laikas pakeisti padangas. Nevienodas nusidėvėjimas gali rodyti įvairias problemas, tokias kaip netinkamas padangų pripūtimas, netinkamas ratų suvedimas arba problemos su pakaba. Įtrūkimai arba pūslės šoninėje padangos dalyje - jei pastebite bet kokius įpjovimus, įtrūkimus ar pūsles šoninėje padangos dalyje, tai aiškus ženklas, kad jūsų padangos yra susidėvėjusios. Tai gali būti dėl amžiaus, šilumos poveikio ar net nuo smūgio į duobę ar šaligatvio bortą. Vibracija važiuojant - nors kai kuri vibracija važiuojant yra tikėtina, ypač prastai prižiūrimuose keliuose, per didelė vibracija gali rodyti susidėvėjusias ar nesubalansuotas padangas. Padangų amžius - net jei jos neparodo daug fizinio nusidėvėjimo, padangas paprastai reikėtų keisti kas šešerius naudojimo metus, pagal daugumos gamintojų rekomendacijas.
Visas padangas anksčiau ar vėliau reikia keisti. Galite matyti šiuos padangos pažeidimus: ant padangos šoninės sienelės matomi maži įtrūkimai - šis reiškinys žinomas kaip „įtrūkimas“ - tai ženklas, kad padangas reikia keisti, nes pažeidus šią vietą padanga gali sprogti. Taip pat reikia reguliariai tikrinti šonines sieneles, protektorius ir padangos briauneles, ar ant jų nėra įpjovų, pūslelių, iškilimų ar įtrūkimų. Keičiant susidėvėjusias ar pažeistas padangas, geriausia keisti visas keturias padangas vienu metu.
Padangų priežiūra užtikrina saugumą, stabilumą ir gerą transporto priemonės veikimą. Tinkamas oro slėgis ir reguliari patikra gali sutaupyti pinigų ir prailginti padangų tarnavimo laiką.