C6
Menu

Kada automobilio kėbulas pradeda rūdyti?

Automobilio korozija - tai metalinių paviršių irimas dėl oksidacijos. Šį procesą paprastai sukelia rūdys, kurios yra cheminė reakcija, vykstanti geležiai sąveikaujant su oru ir vandeniu. Tai neišvengiama termodinamiškai, nes geležis iš nestabilios metalo formos visada stengiasi grįžti į pirminę gamtinę oksidų formą. Tam tereikia dviejų sąlygų - deguonies ir drėgmės. Automobilio kėbulas, pagamintas iš plieno, neišvengiamai kontaktuoja su ore esančiu deguonimi ir drėgme, todėl jam grįžti į įprastą oksidų formą yra lengva, o mes stebime korozijos procesą.

Jei ketinate parduoti savo automobilį arba tiesiog norite, kad jis ilgai išliktų geros būklės, svarbu suprasti automobilio korozijos pagrindus. Ši problema gali turėti didelę įtaką automobilio vertei, todėl labai svarbu imtis priemonių, kad būtų išvengta rūdžių ir išspręstos visos su tuo susijusios esamos problemos.

Pagrindinės korozijos atsiradimo priežastys

Yra keli skirtingi būdai, kaip rūdys gali susidaryti ant automobilio. Vienas iš dažniausių būdų - sąlytis su kelio druska. Druskai patekus ant automobilio paviršiaus, metalas pradeda rūdyti. Kitas rūdžių susidarymo būdas - sąlytis su rūgštinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, paukščių išmatomis ar medžių syvais. Galiausiai rūdys gali atsirasti ir dėl amžiaus bei atmosferos poveikio. Laikui bėgant net ir geriausiai apsaugotas automobilis ilgainiui surūdija.

Klimato ar temperatūros pokyčiai, tokie kaip reguliarus lietus, šlapdriba ar sniegas, sudaro palankias sąlygas atsirasti drėgmei ir oksiduotis su automobilio metalais, o druska ir jos mišiniai pagreitina korozijos procesą. „Prie automobilio kėbulo prilimpa dideli kiekiai sniego su druskomis, kurios nusėda ant paviršių, patenka į mechaninius kėbulo pažeidimus, ertmes tarp automobilių dalių, o pro apsaugas ir į vidinius automobilio sluoksnius. Čia užsistovėjęs sniego mišinys su druska sukelia didelę riziką dalims rūdyti. Tačiau tokios sankaupos pavojingiausios tuomet, kai po eksploatavimo dienos metu automobilis nakčiai paliekamas požeminėje aikštelėje ar garaže. Priešingai nei mano daugelis, žiemos metu, kai ant kėbulo ir vidinėse dalyse yra sniego su druskomis, automobilį laikant teigiamoje temperatūroje šis mišinys tirpsta ir suaktyvėja, tad metalines dalis gali pažeisti kur kas greičiau negu neigiamoje temperatūroje,“ - tikina automobilių švaros centrų tinklo „Švaros broliai“ vadovas Algirdas Plečkaitis.

Prie korozijos taip pat gali prisidėti transporto priemonės amžius, medžiagos ir net vairavimo ypatumai. Senesni automobiliai anksčiau buvo gaminami be kai kurių apsauginių dangų, o laikui bėgant šie sluoksniai dėvisi ir plonėja. Taip pat dažnai nuvažiuojant ilgus atstumus ar važinėjant bekele priešais važiuojantis automobilis gali pakelti asfalto gabaliukus, žvyrą, akmenukus, juos išmesti ir mechaniškai pažeisti automobilio kėbulo dangą. Taip drėgmei priartėjus prie gryno metalo konstrukcijų jos ima rūdyti.

„Žiemos metu ledui ir sniegui tirpdyti ant kelio dangų yra naudojami druskos ir smėlio mišiniai, bei kiti agresyvūs elementai, keliuose atsiranda atsipalaidavusių dangos gabaliukų, kurie esant sąlyčiui su automobilio kėbulu, gali mechaniškai pažeisti jo apsauginius sluoksnius“, - sako A. Plečkaitis.

automobilio kėbulo korozijos priežastys

Kaip atpažinti automobilio koroziją?

Yra keletas skirtingų požymių, kurie gali rodyti, kad automobilis rūdija. Vienas iš jų - metalo paviršiuje atsiradę maži, raudoni iškilimai. Kitas rūdžių požymis - metalo paviršiuje atsiradusios mažos skylutės. Pirmiausia rūdys suardo dažus ir bespalvį sluoksnį, o paskui pradeda žiojėti pačiame metale. Galiausiai galite pastebėti, kad pasikeitė automobilio metalo paviršiaus spalva.

Pastebėjus bet kurį iš šių požymių, svarbu nedelsiant imtis veiksmų. Paprastai rūdys pirmiausia susidaro tose vietose, kur buvo pažeisti dažai arba kur metalas yra veikiamas drėgmės. Jei gyvenate vietovėje, kurioje yra daug kelių druskos ar kitų koroziją sukeliančių medžiagų, šioms vietoms galite skirti ypatingą dėmesį.

Kur rūdys atsiranda greičiausiai?

Dažniausiai koroziją galima aptikti atidžiai apžiūrint daugiausia kontakto su aplinka turinčias automobilio vietas:

  • Kėbulą - patikrinkite ar nepažeistas automobilio lako ar dažų sluoksnis, bet koks išorinis dažų pūslėtumas yra ankstyvas rūdžių požymis.
  • Duris - ši automobilio dalis nuolat kontaktuoja su drėgme, todėl svarbu apžiūrėti tiek vidines, tiek išorines konstrukcijas.
  • Slenksčius po automobilio durimis - juos reiktų apžiūrėti ir iš apačios, nes ten paprastai prilimpa sniegas ir gali kauptis drėgmė.
  • Ratų arkas - šie virš padangų esantys išlenkimai linkę rūdyti, ypač senesniuose automobiliuose, kurie paprastai neturi arkų įdėklų.
  • Visą apatinę automobilio apsaugą - ji apsaugo pagrindines vidines automobilio konstrukcijas, tad svarbu įsitikinti ar eksploatuojant automobilį nėra nulūžusių šios apsaugos vietų, kurias reikėtų nedelsiant sutvarkyti, norint išvengti korozijos patekimo į transporto priemonės svarbias dalis.
  • Bagažinės grindis - būtinai pakelkite kilimėlį ir patikrinkite, ar nėra rūdžių požymių.

Anot specialisto, korozija gali atsirasti bet kurioje automobilio kėbulo vietoje. Rūdys dažniausiai būna paviršinės ir jei jų netvarkysime, neretai jos prasiskverbia kiaurai, tad reguliarus patikrinimas gali padėti greitai ir efektyviai užkirsti kelią korozijos plitimui.

automobilio korozijos pažeistos vietos

Korozijos prevencija ir remontas

Korozijos galima išvengti reguliariai plaunant tiek automobilio kėbulą, tiek jo apačią - tai itin svarbu žiemos metu siekiant išvengti druskos sankaupų. O transporto priemonę laikant požeminėje aikštelėje ar garaže, svarbu įsitikinti, kad į patalpą automobilis patektų kuo švaresnis, sausesnis ir neturėtų užsilikusių sniego, druskos ar kitų reagentų mišinių.

„Svarbu ne tik nuplauti automobilį, bet ir jį nusausinti, kad visose ertmėse liktų kuo mažiau drėgmės. Tačiau vienas paprasčiausių korozijos prevencijos būdų yra reguliarus automobilio patikrinimas. Tai galima padaryti net patiems atkreipiant dėmesį į korozijai jautriausias vietas, o tiems, kurie nori dar efektyvesnės apsaugos, verta apsvarstyti ir specialias antikorozines dangas“, - pataria A. Plečkaitis.

Pirma, būtinai reguliariai plaukite automobilį, ypač žiemos mėnesiais, kai naudojama kelių druska. Taip pat turėtumėte vengti statyti automobilį po medžiais ar kitose vietose, kur ant automobilio gali patekti rūgščių medžiagų. Taip pat svarbu reguliariai apžiūrėti automobilį, ar nėra korozijos požymių. Atkreipkite dėmesį į bet kokius dažų burbuliukus ar atsilupusius dažus, nes tai ankstyvi rūdžių požymiai. Galiausiai, vienas geriausių būdų išvengti automobilio korozijos - investuoti į kokybišką apsaugą nuo rūdžių. Šios priemonės sudaro barjerą tarp jūsų automobilio metalinių paviršių ir gamtos veiksnių, todėl padeda išvengti rūdžių.

Pirmiausia pašalinkite atsilupusius dažus ar koroziją. Tai galima padaryti vieliniu šepečiu, švitriniu popieriumi arba cheminiu rūdžių šalintuvu. Išdžiūvus gruntui, galima dengti nauju dažų sluoksniu. Jei rūdys padarė rimtų pažeidimų, gali tekti, kad pažeistą plokštę pakeistų specialistas. Sunkiais atvejais rūdys gali netgi pažeisti konstrukciją, todėl automobilį tampa nesaugu vairuoti.

Automobilių gamintojai, siekdami padidinti savo produkcijos atsparumą korozijai, naudoja įvairias priemones: konstrukciniai sprendimai, mažinantys korozijai jautrių vietų skaičių; galvaninių dangų (cinko ir jo lydinių) panaudojimas; fosfatavimas ir elektrocheminis gruntavimas; daugiasluoksnio dažymo technologijos; specialių hermetikų ir mastikų panaudojimas; gamyklinis antikorozinis padengimas; metalo pakeitimas lengvais lydiniais ir plastmasėmis. Tik šių priemonių kompleksinis naudojimas duoda gerų rezultatų.

Antikorozinis padengimas VW Golf

Rūdys yra rimta problema, galinti turėti didelės įtakos automobilio vertei ir saugumui. Imdamiesi veiksmų, kad išvengtumėte korozijos ir išspręstumėte visas esamas problemas, galite padėti išlaikyti geriausią automobilio būklę ilgus metus.

automobilio antikorozinis apdorojimas

tags: #kodel #pradeda #koroduoti #automobilio #kebulas