Žiemą dyzelinių automobilių savininkai dažnai susiduria su problema, kai automobilis tiesiog atsisako užvesti. Nors gali atrodyti, kad tai neįveikiamas iššūkis, suprasdami pagrindines priežastis ir imdamiesi prevencinių priemonių, galite užtikrinti sklandų automobilio veikimą net ir šalčiausiomis dienomis.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl dyzelinis variklis sunkiau užsiveda šaltuoju metu, yra degalų savybių pasikeitimas. Vasarinis dyzelinas, esant žemai temperatūrai, tirštėja ir gali sudaryti parafino kristalus, kurie užkemša degalų filtrus ir purkštukus. Todėl itin svarbu naudoti žiemai pritaikytą dyzeliną.
Kaip atpažinti žiemai pritaikytą dyzeliną?
Degalinių tinklai siūlo specialius šaltajam sezonui skirtus dyzelinius degalus. Pavyzdžiui, „Circle K“ Lietuvoje siūlo arktinio pirmos klasės dyzelino, kuris atsparus šalčiui bent iki -26 °C. Tokie degalai žymimi snaigės simboliu (*). Kai kuriuose kituose degalinių tinkluose, pavyzdžiui „Neste“, galima rasti ir dviem snaigėm žymimo dyzelino, kuris neužšąla iki -32 °C.
„Spalio ir lapkričio mėnesiais palaipsniui didinome degalinėse parduodamo dyzelino atsparumą šalčiui, o šiuo metu į degalines jau tiekiame arktinį dyzeliną. Jo sudėtyje numatyta 7 proc. atsinaujinančių degalų dalis - HVO priedas, kuris savo savybėmis yra palankesnis naudoti šaltuoju periodu, nes, lyginant su alternatyvomis, neabsorbuoja vandens. Tai yra svarbus rodiklis, esant temperatūrų pokyčiams, kuomet bake gali kauptis kondensatas“, - teigia „Circle K“ degalų kategorijos vadovas Baltijos šalims Rokas Laurinavičius.
R. Laurinavičius atkreipia dėmesį, kad tinkamą dyzelino tipą, priklausomai nuo temperatūros pokyčių, turi pasirinkti pats klientas, atkreipdamas dėmesį į degalų žymėjimą. „Vairuotojams svarbu mokėti atpažinti, ar degalinėje, kurioje jie lankosi, yra galimybė pasirinkti arktinį dyzeliną. Pastarasis yra žymimas snaigės simboliu (*). Įprastu atveju, jeigu kainų stulpe, ant degalų pompos ir kvite šios snaigės nėra, tai nebus arktinis dyzelinas, o veikiausiai pereinamosios F klasės dyzelinas, kurio atsparumas šalčiui siekia iki -20°C. Tačiau reikia pažymėti, kad šie degalai pradeda drumstis daug greičiau, t.y. jau prie -10°C, kai tuo tarpu arktinis - tik prie -16°C ar šaltesnės temperatūros“, - atskleidžia degalų kategorijos vadovas.
Specialistas pataria artėjant šaltiems ir nepastoviems orams automobilio bake palaikyti didesnį - bent pusės bako - degalų likutį.
Pagrindiniai skirtumai tarp vasarinio ir žieminio dyzelino
Pagrindinis žieminio ir vasarinio dyzelino skirtumas yra atsparumas šalčiui: arktinio tipo degalai pritaikyti naudoti žemose temperatūrose, jie neužšąla. „Ypač svarbu pasirinkti tinkamos klasės dyzeliną, kad jis neužšaltų automobilio kuro sistemoje, kur mažas vamzdelių diametras sudaro galimybes šalčiui greičiau atlikti savo darbą. Pavyzdžiui, jei žiemos sezonu norite į kelionę leistis automobiliu, į kurį paskutinį kartą degalus pylėte tik vasarą, turite žinoti, kad toks dyzelinas užšals jau prie -5°C, nes tokio atsparumo yra vasarinis dyzelinas“, - pavyzdį pateikia R. Laurinavičius.
Kitos galimos automobilio neužvedimo priežastys
Be netinkamų degalų, yra ir kitų priežasčių, kodėl dyzelinis automobilis gali neužvesti šaltuoju metu:
- Nusilpęs akumuliatorius: Šaltuoju metu akumuliatoriaus talpa sumažėja, o dyzeliniams varikliams užvesti reikia daugiau energijos. Jei akumuliatorius senas ar nepakankamai įkrautas, jis gali nesugebėti suteikti pakankamai galios starteriui.
- Pakaitinimo žvakių problemos: Dyzeliniuose varikliuose naudojamos pakaitinimo žvakės, kurios prieš užvedant variklį sušildo cilindrus. Jei viena ar kelios žvakės neveikia, variklis gali neužvesti.
- Starterio gedimai: Šaltu oru dyzelinio variklio užvedimas reikalauja didesnio krūvio starteriui. Jei starteris dėvėtas ar sugedęs, jis gali nepakankamai sukti variklį.
- Kuro sistemos problemos: Kuro siurblys, purkštukai ar kuro filtras gali būti sugedę ar užsikimšę, trukdydami tinkamam kuro tiekimui į variklį.
- Generatoriaus problemos: Generatorius atsakingas už akumuliatoriaus įkrovimą. Jei jis neveikia tinkamai, akumuliatorius nebus įkrautas, o tai sukels problemų užvedant automobilį.
Mechanikas Tomas Mareckas pabrėžia, kad dažniausiai dėl neužvedimo kaltas netvarkingai veikianti automobilio užvedimo sistema. Jis primena, kad ekstremalūs metodai, pavyzdžiui, variklio purškimas eteriu ar aerozoliniu užvedimo skysčiu, nerekomenduojami, nes gali sugadinti variklį.
Ką daryti, kad dyzelinis automobilis neužvestų žiemą?
Norint išvengti žiemos nemalonumų, svarbu imtis prevencinių priemonių:
- Naudokite tinkamus degalus: Visada rinkitės žiemai arba arktiniam klimatui pritaikytą dyzeliną.
- Patikrinkite akumuliatorių: Prieš prasidedant šaltajam sezonui, patikrinkite akumuliatoriaus būklę ir įkrovimą. Esant reikalui, pakeiskite jį nauju, tinkamos galios akumuliatoriumi.
- Patikrinkite pakaitinimo žvakes: Reguliariai tikrinkite pakaitinimo žvakių veikimą ir, esant reikalui, pakeiskite jas naujomis.
- Atlikite automobilio diagnostiką: Prieš žiemą atlikite pilną automobilio diagnostiką, patikrinkite kuro sistemą, purkštukus, starterį, generatorių.
- Laiku keiskite filtrus: Kuro ir oro filtrus rekomenduojama keisti reguliariai, atsižvelgiant į gamintojo rekomendacijas ir naudojamo kuro kokybę.
- Stebėkite prietaisų skydelio perspėjimus: Pastebėjus netikėtus indikatorių ar gedimų ženklus, nedelsiant kreipkitės į specialistus.
Taip pat svarbu nepamiršti ir kitų žiemos kelionių aspektų, tokių kaip tinkamas stiklų plovimo skystis ir gerų žieminių padangų būklė.
DPF filtras: priežiūra ir problemos
Šiuolaikiniuose dyzeliniuose automobiliuose svarbus komponentas yra kietųjų dalelių filtras (DPF). Jo pagrindinė funkcija - sulaikyti suodžių daleles iš išmetamųjų dujų. DPF filtras gali užsikimšti, jei automobilis ilgą laiką važinėja trumpais atstumais, variklis nepilnai įkaista, arba jei naudojami netinkamos kokybės degalai ar alyva.
Kai DPF filtras užsikemša, automobilio prietaisų skydelyje užsidega atitinkama indikacinė lemputė. Tai gali turėti įtakos automobilio galiai ir degalų sąnaudoms. Paprastai DPF filtras regeneruojasi savaime važiuojant didesniu greičiu ar tam tikromis sąlygomis. Tačiau jei regeneracija sutrikdoma, gali prireikti specialaus valymo arba net filtro pakeitimo.
„Kietųjų dalelių filtro problemas kai kurie „auksarankiai“ siūlo spręsti tiesiog jį pašalinant - tai atliekama fiziškai išmontuojant suodžių filtrą ir koreguojant variklio elektroninio valdymo bloko programą. Tačiau tai yra neteisėta, kadangi automobilių techninės apžiūros reikalavimai draudžia eksploatuoti automobilius, kurie neturi DPF ir kitų taršos neutralizavimo sistemų, kai jos neveikia ar yra pažeistos“, - pabrėžia VGTU ekspertas A. Rimkus.
Patarimai žiemos kelionėms
Norint užtikrinti sklandžias žiemos keliones automobiliu, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos veiksnius:
- Tinkamas degalų pasirinkimas: Arktinis dyzelinas su optimaliai parinktais bio komponentais ir teisingai pritaikytais multifunkciniais priedais leis lengvai užvesti automobilį.
- Automobilio baterijos (akumuliatoriaus) patikra: Startinės srovės galingumas taip pat įtakoja automobilio užvedimą, todėl, artėjant šalčiams, reikėtų atlikti akumuliatoriaus techninės būklės įvertinimą.
- Gera padangų būklė: Kokybiškos žieminės padangos yra būtinos, nes jos užtikrina geresnį sukibimą su slidžia danga, saugumą keliuose bei geresnį pravažumą.
- Šalčiams pritaikytas stiklų plovimo skystis: Tinkamas skysčio pasirinkimas užtikrins saugų ir komfortišką keliavimą.
- Automobilio šildymo sistemos patikrinimas: Vasarą ji nėra naudojama, o žiemą tampa itin reikalinga.
Kaip pasiruošti Škoda automobilį žiemai? Praktiniai patarimai vairuotojams ir specialios akcijos.
Gera naujiena ta, kad degalinės žiemą parduoda arktinį dyzeliną, o gerai prižiūrimas automobilis turi stiprų akumuliatorių ir laiku pakeistus filtrus, todėl žiema jums gali nekelti nerimo.