Renkantis automobilį „Volvo V70“ (2003-2007 m. gamybos) dažnai kyla klausimas, ar verta rinktis benzininį variklį ir vėliau jame įrengti dujų sistemą, ar pirmenybę teikti dyzeliniam variantui. Nuomonių apie „Volvo“ variklius, jų patvarumą, suderinamumą su dujomis ir remonto kaštus yra daug, todėl pasimesti yra lengva. Automobilis bus naudojamas kasdien, tiek mieste, tiek užmiestyje, todėl svarbu pasirinkti tinkamiausią variantą.
Viena iš populiarių nuomonių yra ta, kad dyzelinis variklis yra ilgaamžiškesnis ir nereikalauja sudėtingų dujų įrangos. Tai reiškia mažiau rūpesčių dėl kuro bakų ir jų talpos. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į automobilio techninę būklę - net ir geriausias benzininis variklis gali būti prastesnės būklės nei dyzelinis, ir atvirkščiai.
Kita vertus, kai kurie mano, kad benzininis variklis su dujomis yra geresnis pasirinkimas. Nors dyzelinio variklio resursas gali būti ilgesnis, reali situacija su naudotų automobilių rinkoje gali būti kitokia. Dyzeliniai automobiliai, kurie yra geros būklės, dažnai kainuoja brangiau nei benzininiai. Taip pat svarbu nepamiršti, kad ir į dyzelinį automobilį reikia pilti kurą.
Viena iš didžiausių baimių, susijusių su benzininiu varikliu ir dujomis, yra galimybė sudeginti vožtuvus, ypač jei variklyje nėra vožtuvų kompensatorių. Nors tai gali reikšti variklio galvos remontą, tai nėra visas variklio gedimas. Per 100 000 km net ir su dyzeliniu varikliu gali kilti įvairių problemų.
Patyrę vairuotojai, kurie yra turėję įvairių automobilių, teigia, kad benzininiai varikliai dažnai kelia mažiau rūpesčių nei dyzeliniai. Tai gali būti susiję su tuo, kad į mūsų rinką atkeliauja jau „pribaigtos“ būklės dyzeliniai automobiliai, kurių remontas gali būti labai brangus. Nors dyzelinių automobilių dalių pasiūla yra didelė, kai kurių komponentų, pavyzdžiui, purkštukų, kaina gali būti žymiai didesnė nei benzininiams varikliams.
Kita vertus, daugelis vairuotojų, kurie anksčiau vengė dyzelinių automobilių, dabar jais džiaugiasi. Pavyzdžiui, „Volvo V70 D5“ (2002 m.) yra vertinamas dėl puikaus sukimo momento žemose apsukose, kas yra ypač patogu važiuojant mieste. Užmiestyje tai leidžia atlikti lenkimus be poreikio intensyviai junginėti pavaras.
Renkantis automobilį, svarbu atsižvelgti į savo poreikius ir vairavimo įpročius. Jei daug važinėjate trumpais atstumais mieste, benzininis variklis su dujomis gali būti ekonomiškai naudingesnis dėl mažesnių sąnaudų ir greitesnio variklio sušilimo žiemą. Tačiau jei ieškote automobilio ilgoms kelionėms, kur svarbus didelis nuvažiuojamas atstumas tarp degalų papildymų, dyzelinis variantas gali būti pranašesnis.
Benzininiai Varikliai ir Dujų Įranga
Viena iš populiarių alternatyvų dyzeliniam varikliui yra benzininis variklis su sumontuota dujų įranga. Nors tai reikalauja papildomų investicijų į įrangą, ilgainiui tai gali atsipirkti dėl mažesnių degalų sąnaudų.
Renkantis dujų įrangą, svarbu atkreipti dėmesį į jos kokybę. Geros firmos purkštukai, pavyzdžiui, „Barakuda“, gali tarnauti apie 200 000 km, tuo tarpu pigesni, kaip „Valtek“, gali tarnauti tik apie 20 000 km. Reduktoriaus remontas paprastai kainuoja nuo 50 iki 100 eurų ir atliekamas kas 50-70 tūkst. km. Nors balionas užima vietos bagažinėje, šią problemą galima išspręsti, pavyzdžiui, sumontuojant jį atsarginio rato vietoje.
Atsiranda ir diskusijų dėl vožtuvų kompensatorių nebuvimo benzininiuose varikliuose. Kai kurie meistrai teigia, kad tai gali sukelti vožtuvų degimą, ypač važiuojant dideliais sūkiais. Tačiau kiti teigia, kad tai nėra problema, jei naudojama kokybiška dujų įranga ir tinkamai prižiūrimas variklis.
Jei planuojate įsigyti automobilį su dujų įranga, verta atkreipti dėmesį į bifuel modelius, kurie buvo gaminami iki 2003 m. Jie gali pasiūlyti didesnį nuvažiuojamą atstumą su pilnu baku.
Nors benzininiai varikliai su dujomis gali būti ekonomiškas pasirinkimas, svarbu nepamiršti, kad didelių greičių mėgėjams tai gali būti ne toks taupus variantas, nes didžioji dalis kuro suvartojama būtent važiuojant dideliu greičiu.
Svarbu paminėti, kad naujesnių kartų (po 2012 m.) „Volvo“ modeliuose verta rinktis naujesnius benzininius variklius.
Dyzeliniai Varikliai: Privalumai ir Trūkumai
Dyzeliniai varikliai, ypač „Volvo“ D5 modeliai, vertinami dėl didelio sukimo momento žemose apsukose, kas suteikia automobilio dinamiškumo mieste ir leidžia lengviau atlikti lenkimus užmiestyje. Tai gali būti didelis privalumas, lyginant su benzininiais varikliais, kuriems panašiam rezultatui pasiekti prireiktų didesnės galios (nuo 200 AG).
Per daugelį metų dyzeliniai varikliai patobulėjo, tačiau vis dar egzistuoja stereotipai apie jų nepatikimumą ir brangias dalis. Vis dėlto, daugelis vairuotojų, kurie perėjo prie dyzelio, džiaugiasi jų eksploatacinėmis savybėmis.
„Volvo“ D5 variklių istorija yra ilga ir turtinga. Nuo 2001 m. gaminti pirmosios kartos „Euro 3“ varikliai (130 AG ir 163 AG) laikomi itin patvariais ir nereikalauja brangios priežiūros. Jie neturi sudėtingų DPF filtrų ar įnoringos elektronikos.
Antrosios kartos „Euro 4“ varikliai (nuo 2005 m.) tapo dinamiškesni, tačiau reikalauja kruopščios priežiūros. Būtina tikrinti purkštukus, nes nesudegę degalai gali sukelti stūmoklio lydymąsi. Taip pat gali kilti problemų su EGR sistema ir droselinės sklendės mechanizmu.
Trečiosios kartos varikliai (nuo 2010 m.), atitinkantys „Euro 5“ standartus, naudoja pažangias technologijas, tokias kaip pjezoelektriniai purkštukai, kurie yra itin jautrūs degalų kokybei ir gali sugesti. Taip pat pasitaiko aukšto slėgio kuro siurblio gedimų, kurių remontas yra labai brangus.
Ekspertai pataria, ieškant senesnio „Volvo“ su dyzeliniu varikliu, pirmenybę teikti pirmosios kartos „Euro 3“ modeliams (dažniausiai 120 kW/163 AG be DPF filtro), jei kasmet nuvažiuojama daugiau nei 30 000 km.
Nepriklausomai nuo variklio kartos, visi „Volvo“ penkių cilindrų dyzeliniai varikliai yra itin reiklūs tepalų kokybei. Alyvą būtina keisti laiku (ne rečiau kaip kas 15-20 tūkst. km) ir naudoti tik gamintojo nurodytą, griežtas specifikacijas atitinkančią alyvą (dažniausiai 0W-30, ACEA A5/B5).
Verta paminėti, kad „Volvo XC70 II“ (2007-2016 m.) modelyje dominuoja 2.4 litro penkių cilindrų dyzelinis variklis, kurio galia svyruoja nuo 163 iki 220 AG. Nors dyzelinių variklių degalų sąnaudų pranašumai yra akivaizdūs, jų patikimumas neprilygsta benzininiams varikliams. Dažnos problemos apima DPF gedimus, smagračio susidėvėjimą ir paskirstymo diržo problemas.
Hibridiniai ir Kiti Varikliai
„Volvo“ gamina ir hibridinius modelius, pavyzdžiui, „XC90 T8 Recharge“. Šie automobiliai pasižymi mažu CO2 išmetimu (49 g/km) ir puikiu deklaruojamu vidutinių degalų sąnaudų rodikliu. Jie naudoja „Twin Engine“ technologiją, kurioje elektrinis variklis varo automobilį nedideliu greičiu, o benzininis - didesniu greičiu ar aktyviau važiuojant.
Hibridinių automobilių priežiūra reikalauja dėmesio, ypač svarbu palaikyti tinkamą akumuliatoriaus temperatūrą. Taip pat svarbu žinoti, kad automobilis be maitinimo neveikia tokios funkcijos kaip stabdžiai ir vairo stiprintuvas.
„Volvo XC90“ modelio antros kartos automobiliuose galima rinktis iš keturių cilindrų variklių: benzininiai T6 (316 AG), T5 (247 AG), iš tinklo įkraunama hibridinė T8 (401 AG) ir dyzeliniai D5 (222 AG, vėliau 232 AG). Nuo 2019 m. atsirado ir „mild-hybrid“ technologiją naudojančių B5 ir B6 variklių versijos.
Dyzeliniai varikliai (D5 arba B5) pasižymi gera trauka mažomis apsukomis ir ramiai veikia. Benzininiai varikliai, tokie kaip T5 ir B5, yra pakankamai energingi, o T8 hibridinis modelis pasižymi ypač sparčiu įsibėgėjimu (nuo 0 iki 100 km/h per 5,8 sekundės).
Renkantis naudotą „Volvo XC90 4x4“, rekomenduojama rinktis senesnį D5 dyzelinį variklį arba B5 dyzelinį variklį vėlesniame modelyje. Jie užtikrina gerą našumą ir protingas degalų sąnaudas. T6 benzininis variklis gali būti mažiau taupus ir neženkliai pranašesnis už D5.
„Volvo XC60“ modelis taip pat siūlo įvairius variklius, įskaitant dyzelinius (D4, D5), benzininius (B5, B6) ir hibridinius (T8 Recharge). Populiariausias pasirinkimas yra 2.0 D4 dyzelinis variklis (133-140 kW), vertinamas dėl santykinai paprastos konstrukcijos, grandinės ir gerų kuro sąnaudų.
Renkantis tarp „Volvo XC60“ ir „XC90“, svarbu atsižvelgti į dydį, paskirtį ir eksploatacijos kaštus. „XC60“ yra kompaktiškesnis ir manevringesnis, tinkantis miestui, o „XC90“ - didesnis, su galimybe vežti 7 keleivius, idealiai tinkantis šeimoms.
Galutinis pasirinkimas tarp benzininio ir dyzelinio variklio priklauso nuo jūsų individualių poreikių, vairavimo įpročių ir finansinių galimybių. Svarbiausia - atidžiai apžiūrėti automobilį, patikrinti jo techninę būklę ir atlikti bandomąjį važiavimą.
Volvo V70 III D5 Stage 1. Egr & Muffler Delete.
Dažniausiai Pasitaikančios Volvo XC60 ir XC90 Problemos
Nors „Volvo“ automobiliai garsėja savo patikimumu ir saugumu, kaip ir bet kuris kitas automobilis, jie gali susidurti su tam tikromis problemomis. Tiek „XC60“, tiek „XC90“ modeliai turi savo specifinių „ligų“, kurias svarbu žinoti prieš įsigyjant.
Elektronikos ir Važiuoklės Gedimai
Viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų „Volvo XC60“ ir „XC90“ modeliuose yra susijusi su elektronikos sistemos gedimais. Tai gali apimti prietaisų skydelio problemas, multimedijos sistemos sutrikimus, automatinio apšvietimo gedimus ar akumuliatoriaus greitą išsikrovimą. Šių gedimų taisymas gali būti brangus.
Taip pat pasitaiko pakabos problemų, tokių kaip amortizatorių, spyruoklių ar stabilizatorių greitesnis nusidėvėjimas. Tai gali sukelti vibraciją ar neįprastus garsus važiuojant.
Variklio ir Transmisijos Klausimai
Nors „Volvo“ varikliai paprastai yra patikimi, kartais pasitaiko ir variklio problemų. Tai gali būti susiję su turbo sistema, alyvos nutekėjimu, aukštų apsukų problemomis ar žvakių bei uždegimo ritės gedimais. Dyzeliniams varikliams aktualios problemos su DPF filtru ir EGR sistema.
Pavarų dėžės taip pat gali kelti rūpesčių. Dažniausiai pasitaiko pavarų perjungimo sunkumai, sankabos nusidėvėjimas ar alyvos nutekėjimas iš transmisijos. Šių gedimų taisymas gali būti itin brangus.
Specifinės XC90 Problemos
„Volvo XC90“ modelis, kaip didesnis ir sudėtingesnis automobilis, turi ir specifinių problemų. Tarp jų - galimas variklio gaisras (reikia atkreipti dėmesį į neįprastus kvapus), įtrūkusi degalų žarna, oro pagalvių netinkamas išsiskleidimas, programinės įrangos problemos su transporto priemonės ryšio moduliu, saugos diržų atsiskirimas nuo sagties, variklio aušinimo žarnos nutrūkimas ir trečios eilės saugos diržų įtempiklio gedimai.
Taip pat buvo atšaukti automobiliai dėl stabdymo sistemos problemų - autonominio avarinio stabdymo (AEB) sistemos gedimų. Nors tai neturėjo įtakos įprastai stabdžių sistemai, verta pasitikrinti, ar atšaukimas taikomas jūsų ieškomam automobiliui.
Rekomendacijos Pirkėjams
Perkant naudotą „Volvo XC60“ ar „XC90“, svarbu atidžiai apžiūrėti automobilį, atkreipti dėmesį į kėbulo įbrėžimus, lengvojo lydinio ratlankių pažeidimus ir salono dėmes. Būtina patikrinti automobilio techninės priežiūros istoriją ir, jei įmanoma, atlikti diagnostiką servise.
Renkantis variklį, dyzeliniai variantai (D4, D5) dažnai vertinami dėl ekonomiškumo ir sukimo momento, tačiau gali turėti daugiau techninių problemų nei benzininiai. Benzininiai varikliai (T6, B5, B6) siūlo sklandesnį veikimą, o hibridiniai (T8) - mažiausias kuro sąnaudas ir ekologiškumą, tačiau reikalauja specifinės priežiūros.
Nepaisant galimų problemų, „Volvo“ automobiliai išlieka populiarūs dėl savo saugumo, komforto ir ilgaamžiškumo, jei yra tinkamai prižiūrimi.
tags: #koki #bendzinini #volvo #rinktis