Degalinėse benzinas žymimas apskritimu ir raide E, šalia nurodant skaičių - 5 arba 10 (E5 arba E10). Skaičius 5 arba 10 parodo maksimalų biodegalų (etanolio) kiekį procentais benzine. E10 sudaro 10 proc. etanolio ir 90 proc. benzino. Prieš kelerius metus visoje Europos Sąjungoje buvo suvienodintas žymėjimas, pakeitęs iki tol vyravusį E95 žymėjimą, kur 95 reiškia oktaninį skaičių, rodantį benzino atsparumą detonacijai - kuo didesnis skaičius, tuo degalai atsparesni šiam reiškiniui. Detonacija variklyje vyksta, kai degalai dėl tam tikrų nepalankių variklio sąlygų ima sproginėti.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad degalinėse vis dar pasitaiko naujų vairuotojų, kurie klausia, ar teisingas jų degalų pasirinkimas. Į degalų baką reikia pilti ne mažesnio oktaninio skaičiaus benziną nei nurodė automobilio gamintojas. Renkantis konkrečią degalų rūšį, rekomenduojama pasitikrinti automobilio techninėje dokumentacijoje, kokią degalų rūšį atitinkamam automobiliui rekomenduoja naudoti gamintojas ar jo pardavėjas.
Šiuolaikinių alyvų gamintojų produktai yra visiškai pritaikyti sąveikai su degalinėse esančiais biodegalais. Pilant E10 degalus, didesnį dėmesį reikėtų atkreipti į stipriai susidėvėjusius variklius, hibridinius automobilius ir automobilius, kurie naudojami beveik vien tik mieste - tokiais atvejais patariama sutrumpinti intervalus tarp alyvos keitimų. Kiekviename vidaus degimo variklyje nedidelis degalų kiekis patenka į alyvą. Kiek šių degalų yra, priklauso nuo konstrukcinių detalių ir variklio nusidėvėjimo laipsnio.
Ekstremaliais atvejais, esant prastai variklio techninei būklei ir dažnai paleidžiant šaltą variklį, alyva paprastai būna maždaug 10 proc. praskiesta degalais. E10 degaluose esantis bioetanolis yra higroskopiškas, o tai gali turėti įtakos kalcio ar fosforo ir cinko priedų irimui, tačiau, kad tokie reiškiniai pasireikštų, vandens kiekis turi būti didesnis nei 0,1 proc. Vis dėlto, E10 esantys 10 proc. etanolio šiam reiškiniui turi mažiau įtakos nei dažnas šaltas variklio užvedimas ir važiavimas nepakankamai sušilusiu varikliu. Tai gali pasitaikyti mieste eksploatuojamuose hibridiniuose automobiliuose arba automobiliuose, kurie dažnai užvedami ir eksploatuojami nedideliais atstumais. Todėl anksčiau minėtiems automobiliams visada rekomenduojama trumpinti intervalus tarp alyvos keitimų, o E10 degalų naudojimas tam gali būti papildomas argumentas.
Tikslas - saugesnė aplinka
Automobiliams skirti biologinės kilmės degalai E10 buvo pradėti naudoti kaip viena iš priemonių, siekiant sumažinti automobilių išmetamų dujų, kurios sukelia šiltnamio efektą ir sveikatos problemas. Benzinas yra iškastinis kuras, daugiausia gaminamas iš naftos, tačiau etanolio elementas gaminamas iš augalų. Tai reiškia, kad jis yra atsinaujinantis ir todėl daug tvaresnis nei nafta, todėl tiek gamybos, tiek naudojimo metu sumažėja CO2 emisija. Siekiant mažinti aplinkos taršą, nuo 2009 m. E10 benzinas buvo palaipsniui diegiamas visoje Europoje ir šiuo metu šiuos degalus galima įsigyti daugiau nei 18-oje ES šalių.
Benzino oktaninis skaičius ir jo reikšmė
Pagrindinis skirtumas tarp 95 ir 98 benzino rūšių yra oktaninis skaičius, kuris apibrėžia degalų atsparumą detonacijai - staigiam degalų užsidegimui, kuris gali sukelti variklio pažeidimų. Jei gamintojas nerekomenduoja naudoti benzino su aukštesniu oktaniniu skaičiumi, degalų pakeitimas nieko neduos. Europos Sąjungoje vidaus degimo varikliams dažniausiai naudojamos dvi benzino rūšys, besiskiriančios oktaniniu skaičiumi: 95 arba 98. Standartinis 95 markės benzinas turi oktaninį skaičių 95. Oktaninis skaičius yra rodiklis, apibrėžiantis degalų atsparumą savaiminiam užsidegimui, sukeltam temperatūros augimo dėl didėjančio slėgio. Jis nustatomas lyginant su bandomuoju mišiniu.
Variklyje su kibirkštiniu uždegimu degalai turi užsidegti tik nuo elektrinio impulso, atsirandančio tarp žvakės elektrodų. Tai turi įvykti tiksliai apibrėžtu momentu, o dėl kibirkšties iniciacijos degalai sudega santykinai mažu greičiu ir perduoda energiją stūmoklio galvutei tolygiu būdu. Jei degimo kameroje slėgis bus per aukštas arba dėl kitos priežasties degalų temperatūra viršys lygį, kurį pasiekus įvyksta savaiminis užsiliepsnojimas, įvyksta nekontroliuojamas sprogimas, t. y. smūginis degimas (detonacija). Jo greitis viršija net 1000 m/s. Tai sukuria staigias smūgines apkrovas ir generuoja aukštą temperatūrą, kuri gali turėti įtakos smūginio degimo palaikymui tolesniuose darbo cikluose. Dėl jo poveikio gali būti mechaniškai pažeista alkūninio veleno ir stūmoklių sistema, taip pat tai gali sukelti milžinišką terminę apkrovą, kuri gali pažeisti alyvos plėvelę ir sukelti variklio užsikirtimą, stūmoklio galvutės išdeginimą, cilindrų galvutės ir vožtuvų pažeidimą bei daugybę kitų problemų.
Didesnėse degalinėse paprastai prieinamos dvi benzino rūšys. Brangesnis yra 98 markės benzinas. Kai kas mano, kad didesnis oktaninis skaičius suteikia varikliui daugiau galios. Tai nėra tiesa. Benzinas, kurio oktaninis skaičius yra aukštas, leidžia padidinti slėgį cilindre, todėl įmanoma pasiekti didesnę galią, tačiau tam būtina modifikuoti variklį, pavyzdžiui, įrengti turboįpūtimą arba sumažinti degimo kamerą. 98 markės benzinas nuo 95 skiriasi sudėtimi ir priedais. Brangesnė rūšis turi geresnes plaunamąsias savybes, todėl, jei norite atsikratyti degėsių, galite retkarčiais įsipilti 98 markės benzino. Dauguma serijinių variklių yra pritaikyti tam, kad juose būtų naudojamas 95 markės benzinas arba net kiek žemesnio oktaninio skaičiaus (tai taikytina senesniems varikliams).
Automobilių pramonė - tai ne tik paprasti, bet ir prabangūs, ir sportiniai automobiliai. Inžinieriai, projektuodami specialiąsias automobilių versijas arba nestandartinio pritaikymo modelius, dažnai pasirenka variklius, turinčius didesnę galią, kuri gaunama padidinus suslėgimo lygį. Slėgio padidinimas cilindre gali sukelti smūginį degimą, todėl tokiuose automobiliuose gamintojai rekomenduoja naudoti 98 markės benziną. Informacija apie rekomenduojamą degalų rūšį dažniausiai nurodoma ant lipduko, esančio šalia degalų įpylimo angos.
Europietiški gamintojai dažniausiai pasirenka pritaikyti variklius 95 markės benzinui netgi galingesnių versijų atvejais. Variklio modifikavimo metu dažnai naudojama viena iš dviejų procedūrų, kurios gali padidinti suslėgimo lygį: pirmoji - tai įpūtimo montavimas (kompresoriaus arba turbokompresoriaus). Antroji - tai apdorojant cilindrų galvutes arba keičiant stūmoklius. Šiuolaikiški varikliai dažniausiai turi smūginio degimo jutiklius. Todėl diagnostiniais testeriais galima lengvai patikrinti, ar naudojant 95 markės benziną degimo kameroje įvyksta nekontroliuojamos detonacijos. Dažniausiai tokiais atvejais salono kompiuterio atmintyje įrašomas atitinkamas klaidos kodas.
Vidutiniškai apie 15 000 km per metus nuvažiuojantis automobilis, sunaudojantis 7 l degalų 100 km, per metus sudegins 1050 l benzino. Jei 95 markės benzinas kainuoja vidutiniškai 1,37 Eur/l, o 98 markės yra maždaug 3 centais brangesnis (1,40 Eur/l), pastarasis atsieitų 31,5 Eur daugiau per metus. Taigi, permokėti neverta. Sutaupytus pinigus geriau skirti automobilio gerai būklei palaikyti, reguliariam degalų filtro, skysčių, eksploatacinių dalių keitimui.
Katalizatorius ir jo svarba
Kartais mašina pradeda važiuoti vis blogiau ir blogiau, o paskui visiškai netikėtai jos nebeįmanoma užvesti. Viskas yra: ir kompresija, ir degalai teikiami gerai, o neužsiveda. Tada pats laikas atkreipti dėmesį į „atidirbtų dujų katalitinį neutralizatorių". Tačiau visa tai veikia, kai naudojamas „teisingas" - neetiliuotas benzinas. Tačiau dažnai naudojamas ir etiliuotas benzinas, ir todėl, kai jis naudojamas, katalizatorius praranda savo valomąsias savybes ir kartais tampa „lėto veikimo bomba".
Katalizatorius pagamintas kaip keraminė „statinaitė", kurioje yra daugybė plonų kanalų (korių). Kai degalų kokybė normali ir variklio reguliavimas normalus, išmetamosios dujos ramiai praeina per šiuos kanalus ir išsivalo. Bet kai varikliui tenka „uostyti" nekokybiškų degalų ir kai jis „sudreba" nuo neprofesionalaus reguliavimo - kas gali garantuoti, kad po viso to, pavyzdžiui, dėl klaidingai nustatyto degimo kampo, nepakils išmetamųjų dujų temperatūra, arba į duslintuvą nepils benzino sugedęs purkštukas, nuo ko importinė keramika pradės palaipsniui „susikepti" ir uždaryti šiuos plonus kanalus.
Katalizatorius yra išmetamajame vamzdyje tarp variklio ir duslintuvo, ten yra toks sustorėjimas, uždengtas iš apačios papildomu ekranu, nes kartais būna taip, kad katalizatoriui smarkiai įšilus, jis įkaista beveik iki raudonumo.
Galima išskirti tris katalizatoriaus būkles: darbinę, pusiau darbinę ir nedarbinę.
- Darbinė būklė: Mašina dirba normaliai, katalizatoriaus perkaitimo lemputė neužsidega dirbant varikliui, nėra jokių pretenzijų.
- Pusiau darbinė būklė: Prasideda tam tikros problemos. Vieną gražią dieną pastebite, kad mašina pradėjo elgtis kažkaip ne taip: ir trauka kažkur dingo (arba laikas nuo laiko dingsta), ir rytais mašina pradėjo užsivesti vis blogiau ir blogiau, variklį tenka ilgai „varinėti" starteriu. Kartais „kažkur dingsta apsisukimai": spaudžiate greičio pedalą, o tachometro strėlė sunkiai pasiekia du ar keturis tūkstančius ir ten sustoja. Jūsų piniginė staigiai tuštėja - mašina pradeda tiesiog „ėsti" benziną.
- Nedarbinė būklė: Šią „trečią būklę" patikrinti lengva: reikia mašinos užvedimo momentu prieiti prie išmetamojo vamzdžio ir pažiūrėti (pavyzdžiui, pridėti ranką) - ar iš ten išeina išmetamosios dujos, ar ne. Yra dar vienas būdas patikrinti katalizatoriaus „užterštumą". Tam reikia tiesiog išsukti vieną iš žvakių ir pabandyti užvesti variklį. Jeigu variklis užsives, pirmyn po mašina, prie katalizatoriaus.
Atliekant darbą su katalizatoriumi, reikia atsižvelgti į tai, kad 90 proc. veržlių pritvirtintos „mirtinai". Todėl, prieš puolant jas su įrankiais, nepagailėkite pinigų „rūdžių perdirbėjui". Visada šalinkite katalizatorių visą, o ne tik išmuškite angą. Po šalinimo atidžiai apžiūrėkite tą vietą, kur buvo katalizatorius, ir pamatysite „privirintą" prie paviršiaus metalinį tinklelį, vieną arba kelis. Juos irgi pašalinkite. Reikia prisiminti, kad kai kuriuose mašinų modeliuose yra du katalizatoriai, „didelis" ir „mažas", kurie yra šalia vienas kito.
Kaip veikia išmetamųjų dujų katalizatorius?
„Užterštas" katalizatorius sukelia „bulvės slopintuve" efektą. Tačiau nepamirškime, kad „bulvė katalizatoriuje" gali ir nebūti užterštas katalizatorius, ypač po žiemos ar ilgo stovėjimo.
Benzino dalelių filtras benzinu varomuose automobiliuose yra įrengtas, kad efektyviau kontroliuotų išmetamųjų teršalų kiekį. Įprastai važiuojant, išmetamosiose dujose esančios dalelės kaupiasi filtre. Įprastomis važiavimo sąlygomis pasyvioji regeneracija naudojama dalelėms oksiduoti ir sudeginti. Jei vairuojate automobilį nedideliu greičiu arba pakartotinai bandote užvesti automobilį esant žemai lauko temperatūrai, gali prireikti aktyvaus regeneravimo. Kietųjų dalelių filtro regeneracija prasideda automatiškai ir paprastai trunka apie 10-20 minučių. Regeneracijos metu gali padidėti degalų sąnaudos.
Katalizatorius yra būtina jūsų automobilio dalis, kuri ne tik mažina aplinkos taršą, bet ir padeda užtikrinti sklandų variklio darbą. Tinkamai prižiūrimas katalizatorius gali tarnauti daugelį metų, o atsiradus gedimo požymiams svarbu laiku imtis priemonių. Lietuvoje vis dar apstu transporto priemonių, turinčių netvarkingą išmetamųjų dujų sistemą dėl juose pašalintų katalizatorių ir kietųjų dalelių filtrų. Benzininiuose ir dyzeliniuose automobiliuose montuojami katalizatoriai ir kietųjų dalelių filtrai naudojami išmetamųjų dujų kiekiui ir toksiškų medžiagų patekimui į aplinką sumažinti.
