Gyvūnų šeimininkų prašoma įsidėmėti penkias pagrindines taisykles, kurios padeda užtikrinti saugumą ir tvarką viešose erdvėse. Vilniaus miesto savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas pabrėžia šių taisyklių svarbą.
Pagrindinės gyvūnų laikymo taisyklės
Visų pirma, šuo visuomet turi būti vedžiojamas su pavadėliu. Tai padeda išvengti situacijų, kai gyvūnas išbėga į gatvę, užšoka ant kitų žmonių ar gyvūnų, ar juos puola. Antra, itin svarbu surinkti gyvūno ekskrementus. Nors gyvūnai gamtinius reikalus atlieka natūraliai, tačiau gyvename bendruomenėje, todėl turime rūpintis švara. Kaip namuose nepaliekame nesurinktos netvarkos, taip ir miestas yra mūsų bendri namai, kuriuos turime išlaikyti švarius.
Savivaldybės atstovas taip pat pažymi, kad augintiniai neturėtų atlikti savo gamtinių reikalų bet kur - būtina saugoti gėlynus, paminklus, skulptūras ir pastatus, ieškant tinkamesnių vietų. Šios dvi taisyklės - vedžiojimas su pavadėliu ir ekskrementų rinkimas - yra kertinės, siekiant gyventi tvarkingame ir saugiame mieste.
Trečioji taisyklė aktuali gyvūnų šeimininkams, auginantiems gyvūnus namuose ar butuose - tai triukšmas. Gyvūnų triukšmas yra labai aktuali problema, ypač kai gyvūnai lieka vieni namuose. Jiems gali būti liūdna, todėl jie reikalauja dėmesio, o tai sukelia nepatogumus kaimynams. Svarbu apgalvoti, ką veiks jūsų augintinis likęs vienas - ar jis bandys bendrauti su kaimynais per sienas, ar turės kokį nors užsiėmimą.
Ketvirtoji taisyklė susijusi su augintinio bendravimu su kitais gyvūnais ir žmonėmis mieste. Šeimininkas turi užtikrinti, kad gyvūnas su praeiviais bendrautų tik tuomet, kai noras yra abipusis. Yra žmonių, kuriems gyvūnai patinka labiau, yra ir tokių, kuriems - mažiau. Svarbu tai suprasti ir vertinti. Nereikėtų leisti savo šuniui eiti prie kito žmogaus, jo laižyti, šokinėti ar draskyti su nagais. Jei žmogus pats rodo dėmesį gyvūnui ir nori su juo bendrauti - leiskime jiems bendrauti. Jeigu ne - reikėtų trumpinti pavadėlį, kad augintinis neprieitų prie kitų žmonių ir gyvūnų.
Penktoji taisyklė - paisyti ženklų, nurodančių, kuriose vietose su augintiniu būti neleistina. Pavyzdžiui, maudymosi sezono metu paplūdimiuose lankytis su gyvūnais nederėtų, nebent tai specialiai jiems skirti paplūdimiai. Vilniuje yra specialiai gyvūnams maudyti skirtas paplūdimys Vingio parke.
Taisyklių nesilaikymas gali brangiai kainuoti
Taisyklių laikytis nesunku, kai suprantame, kodėl jos reikalingos. Vis dėlto, ne visi noriai jų laikosi, ir tai sukelia atitinkamas pasekmes. Jei kalbų ir bendravimo neužtenka, natūralu, kad skiriamos baudos.
Baudos, taikomos nesilaikantiems taisyklių gyvūnų šeimininkams, gali būti nemenkos. Pavyzdžiui, pirmą kartą nesurinkus gyvūno ekskrementų, skiriama bauda nuo 30 iki 120 eurų, o nusižengus pakartotinai - nuo 120 iki 230 eurų.
Kalbant apie gyvūnų keliamą triukšmą namuose, baudos yra gerokai didesnės: pirmą kartą - iki 600 eurų, pakartotinai - iki 1000 eurų. Ši problema yra dvejopa - reikia galvoti ne tik apie kaimynus, bet ir apie patį gyvūną. Gyvūnas lodamas signalizuoja kažką žmogui, o žmogus turi tą signalą suprasti ir patenkinti jo poreikius.
Susidūrimai su gyvūnais keliuose
Vis daugiau vairuotojų susiduria su problema, kai į kelią netikėtai išbėga gyvūnai. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, per pastaruosius 5 metus žalų skaičius dėl susidūrimų su gyvūnais auga. 2024 m. užfiksuota 1 810 žalų.
Dažniausiai automobiliai susiduria su stirnomis (apie 45% atvejų), šernais, šunimis, pilkaisiais kiškiais, lapėmis ir briedžiais. Susidūrimai su briedžiais yra vieni pavojingiausių.
Neretai vairuotojai, bandydami išvengti susidūrimo, nuvažiuoja nuo kelio, atsitrenkia į medžius ar kitus objektus. Todėl situacijos vertinimas ir sprendimų priėmimas tampa itin svarbus.
Kada ir kokios draudimo išmokos priklauso?
Automobiliui susidūrus su gyvūnu, žalą atlygina tik „Kasko“ draudimas. Jei tokio draudimo klientas neturi, remonto darbus atlieka savo lėšomis. Vidutinė išmoka už patirtą automobilio žalą siekia apie 2,5 tūkst. eurų, o didžiausia šiemet išmokėta žala siekė 17 tūkst. eurų.
Kada partrenkus gyvūną gresia bauda?
Susidūrus su laukiniu gyvūnu, apie eismo įvykį reikia pranešti policijai. Jei vairuotojo veiksmuose neįžvelgiama nusižengimo požymių (girtumas, greičio viršijimas), atsakomybė jam netaikoma. Tačiau, jei vairuotojas pažeidžia Kelių eismo taisykles, jis baudžiamas už padarytą pažeidimą.
Jei vairuotojas, susidūręs su gyvūnu, apie tai nepraneša policijai, jam gali grėsti bauda nuo 600 iki 2,6 tūkst. eurų. Be to, už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų.
Kaip išvengti susidūrimų su laukiniais gyvūnais?
Vairuotojai turi būti dėmesingi važiuodami užmiesčio keliais ar vietovėse, kur kelio ruožas kerta mišką ar atvirus laukus, ypač tamsiuoju paros metu, esant rūkui ar darganai. Ruožuose, paženklintuose kelio ženklu „Laukiniai gyvūnai“, reikia važiuoti atidžiai, stebėti situaciją šalia kelio.
Pamačius šalikelėje stovintį gyvūną, pro jį važiuoti itin atsargiai, nespausti garso signalo ir nemirksėti žibintais. Gyvūnai per kelią dažnai bėga grupėmis, tad pastebėjus vieną gyvūną, būtina stipriai sulėtinti greitį ir tą vietą pravažiuoti lėtai. Gyvūnų elgesys gali būti nenuspėjamas, ypač jei jie apakinti transporto priemonių žibintų šviesos.
Būtina pasirinkti saugų greitį, kad prireikus būtų galima tinkamai sureaguoti ar nedelsiant sustoti. Ypač didelė rizika susidurti su gyvūnu yra rudenį ir žiemą, kai tamsu.
Žiaurus elgesys su gyvūnais: teisinė atsakomybė
Gyvūnų apsaugą nuo žiauraus elgesio reguliuoja Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, Laukinės gyvūnijos įstatymas, Administracinių nusižengimų kodeksas ir Baudžiamasis kodeksas.
Pagrindinis kriterijus, skiriant administracinę ir baudžiamąją atsakomybę, yra pavojingi padariniai. Administracinėje teisėje baudžiama už žiaurų elgesį, kankinimą, kai gyvūnui gresia žūtis arba suluošinimas. Baudžiamoji atsakomybė kyla, jei dėl žiauraus elgesio gyvūnas žūsta arba yra suluošinamas.
Sankcijos už žiaurų elgesį su gyvūnais
Už administracinius nusižengimus (ANK 346 str. 16-19 d.) baudos prasideda nuo 150 Eur ir gali siekti net 6 000 Eur. Taip pat numatyta galimybė konfiskuoti gyvūną.
Baudžiamajame kodekse (BK 310 str. 1 d.) už žiaurų elgesį su gyvūnais numatytos įvairios bausmės: viešieji darbai, bauda iki 100 tūkst. Eur, laisvės apribojimas, areštas, taip pat laisvės atėmimas iki vienerių metų. Nors laisvės atėmimo bausmė numatyta, ji skiriama retai, dažniausiai taikomas supaprastintas procesas su baudžiamuoju įsakymu.
Kasmet Lietuvos apylinkių teismai gauna nedidelį skaičių baudžiamųjų bylų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais - apie 12-14 per metus.
Kaltinamieji dažnai pripažįsta kaltę, gailisi, motyvus nurodo įvairius: gyvūnas per garsiai lodavo, gamtinius reikalus atliko ne vietoje. Tokie motyvai nėra pateisinami.
Svarbiausia turėti sąmoningumą ir suprasti, kad įstatymai egzistuoja, tačiau svarbiausia yra juos tinkamai taikyti. Viešinimas ir informavimas apie pasekmes už žiaurų elgesį su gyvūnais veikia kaip stipri prevencinė priemonė.