Nutirpus sniegui dažnai išryškėja problema, su kuria susiduria daugelis miestų gyventojų - nesurinktos augintinių išmatos viešosiose erdvėse. Tai ne tik estetinis nepatogumas, bet ir potencialus sveikatos bei aplinkosaugos pavojus. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios baudos gresia už šunų išmatų nesurinkimą, kokios taisyklės galioja ir kaip atsakingi šeimininkai turėtų elgtis.
Kodėl svarbu surinkti šunų išmatas?
Augintinių išmatos gali būti įvairių parazitų - kirmėlių ir jų kiaušinėlių - šaltinis. Kaip pastebi veterinarijos gydytojai, kai kurie parazitai būdingi tik tam tikrai gyvūnų rūšiai, tačiau kiti gali užkrėsti ir žmones. Taip pat kai kurios virusinės ligos, pavyzdžiui, šunų parvovirusas, plinta per išmatas ir gali sukelti stiprų viduriavimą. Net jei išmatos skystos, esant galimybei jas reikėtų surinkti, kad būtų apsaugoti kiti augintiniai.
Be to, šunys linkę ėsti ekskrementus, voliotis juose, o tai ne tik nehigieniška, bet ir sukelia papildomų rūpesčių šeimininkams - juk reikia valyti augintinį, drabužius, automobilį, namus. Ekskrementai kelia riziką ir vaikams - jie dažnai žaidžia žolėje, ne visada pastebi nešvarumus, o nepakankami rankų higienos įpročiai gali lemti bakterijų ir parazitų patekimą į organizmą.
Nei vienam iš mūsų nebūtų malonu įminti į paliktą „dovanėlę“. Todėl, net jei išmatos skystos, esant galimybei jas reikėtų surinkti, kad būtų apsaugoti kiti augintiniai.
Teisinė atsakomybė ir baudos
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnis numato atsakomybę už gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų pažeidimus. Už nesurinktas gyvūno išmatas galima sulaukti įspėjimo arba baudos nuo 30 iki 120 eurų. Jei pažeidimas sukėlė grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, bauda gali siekti nuo 50 iki 120 eurų, o pakartotinai - nuo 120 iki 230 eurų.
Jeigu dėl pažeidimo atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, bauda siekia nuo 150 iki 300 eurų, o pakartotinai - nuo 300 iki 550 eurų. Tokias nuostatas gali taikyti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), policijos ir savivaldybių pareigūnai.
Kai kuriose savivaldybėse, pavyzdžiui, Kaišiadorių rajone, galioja gyvūnų laikymo taisyklės, patvirtintos administracijos direktoriaus įsakymu. Jose nurodoma, kad šunys bendrojo naudojimo patalpose ir viešose vietose vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu. Taip pat teisės aktai numato pareigą gyvūnui priteršus viešojoje vietoje, daugiabučio bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje nedelsiant surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus teršalus.
Svarbu žinoti, kad specialios dėžės ar maišelio nebuvimas nėra rimtas pasiteisinimas. Vilniaus savivaldybės komunikacijoje nurodoma, jog maišelius su surinktais šunų ekskrementais galima mesti į mišrių atliekų konteinerius. Taigi pasakymas „nebuvo kur išmesti“ nuo atsakomybės neatleidžia.
Kaip pasiruošti pasivaikščiojimui su augintiniu?
Išėjimui į lauką su gyvūnu patariama pasiruošti iš anksto - turėti maišelį, kuriame bus surenkami keturkojo ekskrementai. Rekomenduojama naudoti ekologiškus ir gamtoje visiškai suyrančius arba kompostuojamus maišelius. Aplinkos ir atliekų tvarkymo bendrovės atstovai įspėja, kad šios atliekos turėtų būti metamos į specialias tam skirtas dėžutes, kurias galima rasti daugelyje augintinių šeimininkų pamėgtų pasivaikščiojimo vietų. Tuo atveju, jeigu šalia nėra specialios dėžutės, sandariai užrištus maišelius galima mesti ir į mišrių komunalinių atliekų konteinerį.
Vien bendrovė „Ekonovus“ Kėdainiuose tvarko per 40, Vilniuje - daugiau nei 60 augintinių ekskrementams išmesti skirtų dėžučių. Kaip pastebi bendrovės atstovai, miestuose tokių vietų tinklas tikrai platus, todėl augintinių šeimininkams neturėtų kilti nepatogumų.
Tačiau ekspertai primena, kad šios dėžutės tuštinamos kiekvieną dieną, todėl prašoma gyventojų jų nenaudoti pakuočių ar mišrioms atliekoms mesti. Metant pakuočių atliekas į augintinių ekskrementams skirtas dėžutes dėl užterštumo rizikos jos nebegali būti perdirbamos.
Dėmesys ne tik gamtai, bet ir augintiniui
Veterinarijos gydytojai sako, kad išmatų dydis, forma, konsistencija ir kvapas gali kisti priklausomai nuo mitybos, suvartotų nuodingų ar neįprastų medžiagų bei bendros sveikatos būklės. Todėl jas surinkdami pasirūpiname ne tik gamta, bet ir galime geriau suprasti augintinio savijautą.
Šeimininkai gerai pažįsta savo augintinį ir jo įpročius. Pastebėjus pasikeitusią išmatų konsistenciją, dažnumą ar diskomfortą tuštinantis, verta kreiptis į veterinarą. Žinoma, nedideli išmatų pokyčiai yra normalūs - juk ir žmonės ne visuomet tuštinasi vienodai. Tačiau jeigu gyvūnas jaučiasi blogai, išmatose pastebima kraujo, viduriavimas užsitęsia, būtina nedelsti ir kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Jei suaugęs, kitaip sveikas šuo ar katė laikinai pasituština skysčiau, tačiau išlieka žaismingas, gerai ėda, veterinarijos gydytojai pataria jį stebėti ir duoti specialių priemonių nuo viduriavimo, kurias parinks veterinarijos gydytojas ar vaistininkas. Tokių priemonių pravartu imtis ir keliaujant su augintiniu.
Pavadėlio ir antsnukio svarba
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas nustato, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, jog jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui ir nepažeistų kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Tuo metu Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas numato, kad viešojoje vietoje šuo vedamas laikant už pavadėlio.
Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo jų nepasiektų ir nekeltų grėsmės. Pavojingi ir koviniai šunys bei jų mišrūnai viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu.
Įstatymas neskirsto situacijų pagal šeimininko subjektyvų įsitikinimą, kad jo augintinis „geras“. Vertinama ne tai, ką šeimininkas mano apie savo šunį, o tai, ar jis užtikrino, kad šuo nekels grėsmės aplinkiniams. Pavyzdžiui, jeigu palaidas šuo pribėga prie vaiko, bėgiko, dviratininko ar kito šuns ir sukelia išgąstį, konfliktą, parkritimą ar sužalojimą, tai jau nebe „nemalonus epizodas“, o atsakomybės klausimas.
Vaikų žaidimo aikštelės - ne šunų vedžiojimo vieta
Daugelis gyventojų ignoruoja taisyklę, kad vedžioti gyvūnus arba leisti jų vedžiojamiems gyvūnams eiti į vaikų žaidimo aikšteles yra draudžiama. Vaikų žaidimo aikštelė negali tapti vieta, kur vaikas turi saugotis šuns, jo šlapimo ar išmatų.
Taip pat svarbu žinoti, kad daugiabučio namo kiemas viešojoje vietoje laikomas viešąja vieta, todėl taikomas tas pats režimas - šunys vedami su pavadėliu.
Ką daryti, jei pastebėjote pažeidimą?
Jeigu matote sistemingą pažeidimą, verta fiksuoti vietą, laiką, daryti nuotraukas ar vaizdo įrašą ir kreiptis į savivaldybės viešosios tvarkos padalinį arba policiją. VMVT pranešimus apie gyvūnų gerovės pažeidimus priima internetu ir telefonu 1879 arba +370 5 242 0108. Jeigu gyvūnas realiai kelia pavojų žmonėms - pavyzdžiui, yra agresyvus ar blaškosi važiuojamojoje dalyje - rekomenduojama skambinti 112.
Taip pat svarbu paminėti, kad kai kuriose pasaulio šalyse, pavyzdžiui, Italijos Bolcano mieste, įvestos naujos priemonės, reikalaujančios šunų savininkus pateikti savo augintinių DNR mėginius. Tai padeda nustatyti savininkus, kurie nesurenka savo augintinių išmatų, ir jiems taikyti atitinkamas baudas.
Atsakingas šeimininkas - švarus miestas
Pavadėlis turi būti ant šuns, o ne kišenėje; prasilenkiant su žmonėmis ar kitais gyvūnais jis turi būti sutrumpintas; išmatas reikia surinkti iš karto, ne „vėliau grįšiu“; į vaikų žaidimo aikšteles šuns leisti negalima; augintinio energijai išlieti reikia rinktis tam skirtas vietas. Vien Vilniuje 2025 m. savivaldybė skelbė turinti 36 šunų vedžiojimo aikšteles, taigi alternatyvų saugiam išsilakstymui tikrai yra.
Atsakingas augintinio savininkas visada pasirūpina savo gyvūnu, taip pat ir priemonėmis ekskrementams surinkti. Svarbu suprasti, kad mylėti savo augintinius neužtenka - juos reikia ir prižiūrėti, tuo pačiu rūpintis miesto švara. Atsainus keturkojų augintinių, ekskrementais teršiančių miestą, šeimininkų požiūris į aplinkos švarą piktina daugelį gyventojų.
Augintinis nėra tik pramoga, tai - pareiga bei atsakomybė. Tik kartu galime užtikrinti švarią ir saugią aplinką mums visiems.
