Priekinis stiklas yra svarbi transporto priemonės dalis, kuri garantuoja ne tik gerą matomumą vairuojant, bet ir bendrą eismo saugumą. Kelių eismo taisyklės (KET) aiškiai nustato, kad transporto priemonė privalo būti techniškai tvarkinga, o priekinis stiklas turi užtikrinti gerą matomumą vairuotojui. Įskilimai ar įtrūkimai gali turėti įtakos vairuotojo gebėjimui aiškiai matyti kelią, o tam tikrais atvejais net sukelti pavojų keleiviams. Važiuojant su pažeistu priekiniu stiklu gali užtraukti administracinę atsakomybę.
Lietuvos Kelių eismo taisyklėse nėra tiesiogiai nurodyta, kad bet koks priekinio stiklo pažeidimas draudžia eksploatuoti automobilį. Pagal galiojančias taisykles - priekinis stiklas turi būti tokios būklės, kad neužtamsintų vairuotojo matymo lauko ir nesudarytų kliūčių saugiam vairavimui. Techninių reikalavimų reglamente yra aiškiai apibrėžta: priekinio stiklo įtrūkimai, esantys vairuotojo matymo zonoje, yra laikomi pavojingu defektu. Ne visi stiklo įtrūkimai ar pažeidimai kelia vienodą pavojų. Jeigu stiklo pažeidimas yra minimalus ir nėra tiesiogiai vairuotojo matymo zonoje - didelė tikimybė, kad jis nesukels problemų eksploatuojant automobilį. Tačiau, jei defektas plečiasi, patenka į vairuotojo matymo zoną, yra labai arti stiklo krašto ar stipriai paveikia stiklo struktūrą, rekomenduojamas automobilio stiklo keitimas.
Vaizdas pro pažeistą ar suskeldėjusį stiklą trukdo adekvačiai vertinti situaciją kelyje, todėl net jei pačiam vairuotojui „akutės“, įdaužos ar „plauko“ tipo įtrūkimai atrodo esant „smulkmena“, priklausomai nuo automobilio stiklo „traumos“ pobūdžio ir vietos, techninės apžiūros kontrolieriai gali laikytis visiškai kitokios nuomonės. Techninės apžiūros (TA) metu priekinis stiklas tikrinamas ypač kruopščiai. Jei įtrūkimas yra vairuotojo matymo lauke, automobilis automatiškai gauna „neatitinka reikalavimų“ įrašą. Važiuojamas su įskilusiu priekiniu stiklu leidžiamas tik tuo atveju, jei įtrūkimas nėra matymo zonoje ir nėra per didelis.
Priekinio stiklo įtrūkimų priežastys
Automobilių stiklų skilinėjimą lemia daugybė veiksnių.
- Mechaniniai pažeidimai: Dažniausia skilinėjimo priežastis - akmenukai ar kiti objektai, atsimušantys į priekinį stiklą važiuojant dideliu greičiu. V. Gonczar mini, kad dažniausia stiklo skilimo ar įdaužų priežastis - į stiklą atsitrenkę akmenukai nuo priešais važiuojančių transporto priemonių.
- Temperatūros svyravimai: Staigūs temperatūros pokyčiai sukelia stiklo plėtimąsi ir traukimąsi, dėl ko atsiranda įtampa. Dar viena dažnai pasitaikanti stiklo skilimo priežastis - staigi temperatūros permaina. Kaip tai vyksta? Galbūt kada bandėte žiemą užšalusį stiklą atitirpinti karštu vandeniu? Dar didesnė tikimybė pažeisti stiklą, jei karštą vasaros dieną nuspręsite automobilį ar jo stiklus plauti lediniu vandeniu iš šulinio.
- Kėbulo deformacijos: Automobilio važiuoklė patiria įvairias apkrovas, ypač važiuojant nelygiais keliais ar per duobes. Kita, kiek rimtesnė stiklo skilimo priežastis - rūdys. Jei kėbule aplink stiklą atsiranda rūdžių, jos besiplėsdamos sudaro didelį spaudimą, dėl kurio stiklas įskyla. Ši problema atsiranda, jei anksčiau keičiant stiklą buvo pažeistas kėbulo apsauginis sluoksnis - dažai, lakas.
- Gamybos defektai: Kai kurie stiklai turi gamyklinių defektų, kurie su laiku gali tapti matomi ir sukelti skilinėjimą. Anot meistro, stiklas dar gali įskilti dėl gamyklinio broko.
- Natūralus nusidėvėjimas: Ilgainiui stiklas praranda savo pirmines savybes dėl nuolatinio aplinkos poveikio.
- Neatsargus krovinių vežimas: Norėdami sutaupyti transportavimo išlaidas, įvairias statybines ar kitas medžiagas žmonės vežasi patys. Ir jei tai būna ilgos lentos ar kitos apdailos dalys, staiga stabdant automobilį, jos pažeidžia stiklą.
- Smulkūs daiktai: Kartais tai gali būti ir gerokai menkesnė priežastis - tarp stiklo ir prietaisų skydelio nukritęs varžtas ar kitas kietas daiktas.
- Nekokybiškas remontas po avarijos: Jei po avarijos buvo nekokybiškai atliktas automobilio remontas, tai taip pat gali lemti stiklo skilimą.
Stiklų meistras pasakojo, kad vienam vyrui važiuojant po tiltu vaikai į automobilį paleido plytą. Vairuotojas nenukentėjo, ant jo tik pabiro vidinio stiklo sluoksnio dalelės.
Priekinio stiklo matomumo zonos ir leistini defektai
Kalbant apie automobilio stiklus, svarbiausias trūkumo klasifikavimo kriterijus yra vieta, kurioje atsirado įdauža ar įtrūkimas. Identiško dydžio defektas vienu atveju gali būti laikomas nereikšmingu, o kitu - jei patenka į vairuotojo tiesioginio matomumo zoną - bus pripažintas „dideliu trūkumu“. T. y. TA patikrą pavyks įveikti, jei čia bus tik nežymūs ištrupėjusio stiklo pažeidimai (mažesni nei 3 mm; įtrūkimų „spinduliai“ iki 10 mm), bus ne daugiau dviejų tokio pat dydžio įdaužų, o atstumas tarp defektų taškų ne mažesnis kaip 150 mm.
Mažesni reikalavimai keliami II priekinio stiklo zonai, kuriai priskiriamas likęs vairuotojo ir keleivio valytuvų nuvalytas stiklo paviršiaus plotas, abipus menamų I zonos ribų. Čia jau toleruojamos šiek tiek didesnės (iki 5 mm; įdaužų „spinduliai“ iki 20 mm) „akutės“ ir „žvaigždutės“, atstumas tarp trijų tokių pažeidimų turi būti ne mažesnis kaip 150 mm. TA kontrolieriai „nedideliu trūkumu“ laikys ir II zonoje esančius „plauko“ tipo įtrūkimus, jei jie neviršys 100 mm. Leidžiami nežymūs ištrupėjusio stiklo pažeidimai, kurių diametras iki 5 mm, o įmušimų atšakos 20 mm (apatinėje dalyje) - 40 mm.
Kodėl stiklui keliami tokie aukšti reikalavimai? „Visų pirma nors stiklas iš esmės yra tvirtas ir ilgaamžis (jo tąsumo jėga didesnė nei metalo), tačiau pažeistas jis praranda 90 proc. tvirtumo. Nuo kėbulo vibracijos ar didesnių temperatūros svyravimų net nedidelis stiklo pažeidimas gali labai greitai išplisti sunkiai prognozuojamomis kryptimis ir trukdyti vairuotojui. Šviesos spinduliai įdaužose ir įskilimuose lūžta taip klaidindami ar blaškydami. Juos galima palyginti su miniatiūriniu akmenuku, įkritusiu į batą, ar krislu akyje. Net jei iš kurį laiką tai atrodys nevertu dėmesio dalyku, vairuotojas kur kas greičiau pavargs ir taps potencialiu grėsmės šaltini visiems eismo dalyviams, - pastebi R Vėlavičius.
Pasekmės ir prevencija
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), vairavimas techniškai netvarkingu automobiliu gali užtraukti baudą nuo 30 iki 90 eurų. Kaune užfiksuotas atvejis, kai vairuotojas su įtrūkusiu stiklu gavo 60 eurų baudą ir privalėjo per 10 dienų pakeisti stiklą, kad galėtų vėl praeiti techninę apžiūrą. Policijos pareigūnai pabrėžia, kad tai nėra tik formalumas. Policijos departamentas pabrėžia, kad baudos už trūkusį stiklą nėra siekis papildyti biudžetą - tai prevencija. Pasak pareigūnų, dažniausiai tokie pažeidimai fiksuojami kasdienio eismo metu, kai automobilis stabdomas dėl kito pažeidimo.
Pavyzdžiui, Šiaulių TA centre 2024 metais net 12 % lengvųjų automobilių buvo pripažinti netinkamais vien dėl priekinio stiklo defektų. Kiekvienas rimtas automobilių stiklų meistras remontuoti stiklą patars iškart ir dėl kitų priežasčių. Viena - kad sutaupytumėte. V. Gonczar priminė, kad įdaužoje kaupiasi vanduo, purvas, dulkės. Jei įdauža ar įtrūkimas pataisoma praėjus ilgam laikui, ta vieta bus labiau matoma, nei sutvarkius iškart. Taigi stiklo remontas nesuteiks laukiamo rezultato - liks dėmė.
Specialistai pataria mažuosius stiklo „kraterius“ užklijuoti skaidria plėvele, kad įdaužose neprisikauptų purvo, ir kreiptis į stiklų remontininkus. Nedidelės „akutės“ pripildomos specialia derva, kuri keletą minučių pakaitinus ultravioletiniais spinduliais, sukietėja.
Žinokite, ko tikėtis, kai remontuosite priekinį stiklą su „Safelite AutoGlass“
Kada stiklą galima remontuoti, o kada reikia keisti?
Jeigu stiklo pažeidimas yra labai smulkus, nedidelis, dažnai galima apsiriboti automobilių stiklų remontu. Tačiau, jei defektas plečiasi, patenka į vairuotojo matymo zoną, yra labai arti stiklo krašto ar stipriai paveikia stiklo struktūrą, rekomenduojamas automobilio stiklo keitimas.
Stiklo pataisyti nepavyks, jei įdauža yra per didelė arba per arti stiklo krašto. Kaip teigia meistras, stiklo gamintojai nerekomenduoja taisyti įdaužų, kurių skersmuo viršija tris centimetrus. Taip pat jei stiklo pažeidimas yra arčiau nei dešimt centimetrų nuo krašto, mat šiame plote, automobiliui važiuojant susidaro didžiausias tempimas. Todėl taisant stiklą arti krašto yra didelė tikimybė, kad stiklas įskils dar labiau. Kartais stiklo remontuoti neverta. Dažnai tai būna tiesiog neekonomiška.
Priežiūra ir prevencija
Kad stiklai kuo ilgiau tarnautų, V. Gonczar akcentavo kelis dalykus. Pirma, reikia tinkamai prižiūrėti valytuvus - laiku keisti gumeles. Taip pavyks išvengti stiklo braižymo. Jei tik įmanoma, stiklo reikėtų negramdyti. Be to, akcentavo specialistas, automobilio stiklus reikėtų taisyti ir keisti pas patikimą meistrą. Kartais vairuotojai stiklą bando taisyti patys.
Lietuvos kelių infrastruktūra nėra vienoda. Tai tiesiogiai veikia ir stiklų pažeidimų dažnumą. Vilniuje ir Kaune, kur intensyvus eismas, stiklai dažniausiai nukenčia nuo akmenukų, pakeltų nuo kelio dangos. Klaipėdos regione priekiniai stiklai labiau kenčia nuo drėgmės ir druskos poveikio, kuris ilgainiui silpnina stiklą.
