„Volvo“ vardas jau daugelį metų yra sinonimas saugumui, patikimumui ir ilgaamžiškumui. Švedijos automobilių gamintojas nuolat investuoja į inovatyvius inžinerinius sprendimus, siekdamas užtikrinti ilgą tarnavimo laiką ir nepriekaištingą variklių veiklą. Nors nustatyti vienareikšmiškai „geriausią“ „Volvo“ variklį nėra paprasta, nes kiekvienas modelis turi savų privalumų ir trūkumų, remiantis ekspertų nuomone, savininkų atsiliepimais ir faktine statistika, galima išskirti kelis itin patikimus ir ilgaamžius variantus.
Bendras „Volvo“ variklių patikimumo vaizdas yra labai geras. Tai lemia kelios priežastys: aukšta surinkimo kokybė, patvarių medžiagų naudojimas ir kruopštus inžinerinis projektavimas. Tačiau, kaip ir bet kuris kitas automobilių gamintojas, „Volvo“ turėjo skirtingų variklių kartų, kurių patikimumas skiriasi. Naujesnės kartos varikliai, nors ir pasižymi didesniu efektyvumu ir galia, kartais gali būti jautresni gedimams dėl sudėtingesnės konstrukcijos ir elektronikos.
Toliau apžvelgsime kelis „Volvo“ variklius, kurie dažnai minimi kaip patikimiausi ir geriausiai vertinami.
„Volvo“ dyzeliniai varikliai: D4 ir D5 - patikimumo ir galios derinys
Nors per pastaruosius dvidešimt metų švedai skolinosi motorus iš prancūzų (1.6 ir 2.0 l darbinio tūrio iš PSA koncerno), tikrasis švediškas pasididžiavimas slypi po „D5“ emblema. Tai autentiškas, penkių cilindrų dyzelinis variklis, kurio istorija pilna ir šlovingų, ir gana skausmingų puslapių. Šio legendinio penkių cilindrų motoro gyvavimo ciklą galima suskirstyti į tris pagrindinius evoliucijos etapus. Kiekviename iš jų keitėsi ne tik galia, bet ir variklio architektūra bei patikimumo rodikliai, tiesiogiai priklausę nuo griežtėjančių Europos Sąjungos ekologinių standartų.
D4 yra keturių cilindrų dyzelinis variklis, kuris taip pat yra labai populiarus ir plačiai naudojamas „Volvo“ automobiliuose. Jis pasižymi gera galia, efektyvumu ir patikimumu. Kaip ir D5, D4 variklis yra sukurtas taip, kad tarnautų ilgai ir patikimai, jei tinkamai prižiūrimas.
Nuo 2010-ųjų debiutavo „Euro 5“ standartus atitinkantys varikliai. Gamoje atsirado nauji 2.0 litrų, 5 cilindrų motorai, nors išliko ir 2.4 litro versijos. Galia svyravo nuo 135 iki 215 arklio galių (vėlesniuose modeliuose).
D5 yra penkių cilindrų dyzelinis variklis, kuris buvo gaminamas daugelį metų ir naudojamas įvairiuose „Volvo“ modeliuose. Jis garsėja savo tvirtumu, ilgaamžiškumu ir gebėjimu atlaikyti didelius atstumus be didelių gedimų. D5 variklis yra puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško patikimo ir galingo dyzelinio variklio.
Dyzeliniai varikliai, tokie kaip D4 ir D5, turi keletą privalumų, palyginti su benzininiais varikliais: didelis sukimo momentas, geras degalų ekonomiškumas ir ilgaamžiškumas.
Pirmoji „D5“ karta (2001-2005 m.): „Euro 3“ ir neužmušamas patikimumas
Pirmoji „D5“ variklių generacija rinkoje pasirodė pačiu laiku, kai Europa masiškai persėdo į dyzelinius automobilius. Švedų receptas buvo tobulas - puikus dinamikos ir degalų ekonomijos balansas. Iš pradžių pirkėjams buvo siūlomos dvi modifikacijos: „D5244T2“ (130 AG ir 280 Nm) bei galingesnė „D5244T“ (163 AG ir 340 Nm). Vairuotojų ir mechanikų džiaugsmui, šie varikliai neturėjo modernių „ligų“: nebuvo kietųjų dalelių filtrų (DPF), sudėtingų įsiurbimo kolektoriaus sklendžių ar įnoringos elektronikos. Degalų įpurškimu rūpinosi patikima „Bosch EDC 15“ „Common Rail“ sistema. Būtent ši, pirmoji evoliucija, naudotų automobilių rinkoje yra vertinama labiausiai. Tai itin patvarūs varikliai, reikalaujantys tik bazinės ir nebrangios priežiūros.
Jei planuojate įsigyti senesnį „Volvo“ ir kasmet nuvažiuojate po 30 000 km ar daugiau, automobilių rinkos žinovai vieningai pataria ieškoti modelių su pirmosios kartos („Euro 3“) varikliais (dažniausiai 120 kW/163 AG be DPF filtro).
Antroji „D5“ karta (nuo 2005 m.): ekologija ir prasidėjusios problemos
Įsigaliojus „Euro 4“ taršos standartams, „Volvo“ inžinieriams privalėjo modernizuoti savo kūrinį. Nors cilindro skersmuo išliko tas pats (81 mm), darbinis tūris minimaliai sumažėjo (nuo 2401 iki 2400 kub. cm), buvo pakeistas suspaudimo laipsnis, o maksimalių sūkių riba pakelta iki 5000 aps./min. Varikliai gavo naujesnę „Bosch EDC 16“ sistemą bei elektroninį turbinos valdymą. Galios diapazonas išsiplėtė - atsirado 122, 125, 163 ir 185 AG versijos. Nors šie varikliai tapo dinamiškesni, mechanikai įspėja - ten, kur prasideda ekologija, prasideda ir problemos. „Euro 4“ varikliai reikalauja pedantiškos priežiūros. Prieš perkant tokį automobilį, būtina patikrinti purkštukus. To nepadarius, nesudegę degalai ant stūmoklio formuoja suodžius, dėl kurių stūmoklis gali tiesiog išsilydyti. Tokiu atveju laukia kapitalinis variklio remontas arba keitimas. Kita silpnoji šios kartos vieta - greitai užsikemšanti EGR sistema ir dėl to gendantis droselinės sklendės mechanizmas, kurio vidiniai plastikiniai krumpliaračiai greitai nusidėvi. Galvos skausmą kelia ir lūžtančios įsiurbimo kolektoriaus sklendės (vadinamieji sūkuriniai vožtuvai), kuriuos daugelis savininkų tiesiog pašalina mechaniškai.
Trečioji „D5“ karta (nuo 2010 m.): išmanios technologijos
Nuo 2010-ųjų debiutavo „Euro 5“ standartus atitinkantys varikliai. Gamoje atsirado nauji 2.0 litrų, 5 cilindrų motorai, nors išliko ir 2.4 litro versijos. Galia svyravo nuo 135 iki 215 arklio galių (vėlesniuose modeliuose). Didžiausia inžinerinė naujovė - pjezoelektriniai purkštukai. Nors jie užtikrina itin tikslų degalų dozavimą ir tylų variklio darbą, jie yra absoliučiai neremontuojami ir be galo jautrūs degalų kokybei. Negana to, šios kartos varikliuose pasitaiko aukšto slėgio kuro siurblio gedimų. Ryškus siurblio dėvėjimasis į sistemą paleidžia didžiulį kiekį drožlių, o tai automatiškai sukelia domino efektą: metalo dalelės sugadina purkštukus, slėgio daviklius ir visą degalų magistralę. Tokio remonto sąmata būna itin skausminga.
Benzininiai „Volvo“ varikliai: naujos kartos efektyvumas
Švedijos automobilių gamintojas nuolat investuoja į inžinerinius sprendimus, kurie užtikrina ilgą tarnavimo laiką ir patikimumą. Nuo 2013 m. „Volvo“ gamina „Volvo“ variklio architektūros (VEA) seriją, kurią sudaro benzininiai varikliai, tokie kaip T4, T5, B5, T6 ir B6, taip pat įkraunami hibridai. Šie varikliai giriami už patikimumo, efektyvumo ir našumo pusiausvyrą.
2.0 l Turbokompresorinis I4: Šis 2.0 litrų turbokompresorinis keturių cilindrų variklis yra vienas iš naujausių „Volvo“ benzininių variklių, plačiai naudojamas įvairiuose modeliuose, pavyzdžiui, XC60, XC90 ir S60. Jis pasižymi pažangia aušinimo sistema, stipriu turbokompresoriaus veikimu ir, kai kuriais atvejais, hibridinėmis galimybėmis. Nors tai yra palyginti naujas variklis, ankstyvieji duomenys rodo, kad jis yra patikimas, ypač atsižvelgiant į tinkamą priežiūrą ir reguliarius techninius patikrinimus.
Benzininiai varikliai „Volvo“ automobiliuose yra žinomi dėl savo dinamikos ir sklandumo. Jų galia ir našumas patinka tiems vairuotojams, kurie ieško sportiško vairavimo patirties. Naujausi modeliai yra aprūpinti turbokompresoriumi, kuris padidina galią ir pagerina bendrą važiavimo kokybę.
B4204T23 - 2.0 T5 AWD: Šis 2.0 litro keturių cilindrų variklis su turbokompresoriumi gali išvystyti iki 250 arklio galių. Jis vertinamas už sklandų veikimą ir greitą reakciją, todėl puikiai tinka dinamiškam vairavimui.
Benzininiai varikliai, nors ir reikalauja daugiau kuro nei dyzeliniai, siūlo didesnį našumą ir sklandų veikimą. „Volvo“ XC60 su benzininiais varikliais vidutiniškai sunaudoja apie 8.5-9.0 litrų 100 km magistralinėmis sąlygomis. Miesto sąlygomis, šios sąnaudos gali siekti 10.5-11.5 litrų 100 km.
Senesni „Volvo“ varikliai: ilgaamžiškumo legenda
Nepamirškime ir senesnių „Volvo“ variklių, tokių kaip B230 (raudonasis blokas). Šie varikliai, nors ir nėra tokie modernūs kaip naujesni modeliai, yra žinomi dėl savo neįtikėtino patvarumo ir paprastos konstrukcijos, kuri leidžia lengvai juos remontuoti. B230 varikliai dažnai tarnauja šimtus tūkstančių kilometrų be didelių gedimų.
Legendinis „Volvo P1800“, aprūpintas B18 varikliu, tapo pasaulio rekordininku, nuvažiavęs daugiau nei 4,89 mln. kilometrų. Vienas garsus egzempliorius per dešimtmečius eksploatavimo metu nuvažiavo 2,8 mln. mylių (apie 4,5 mln. km).
Tarp senesnių kartų penkių cilindrų dyzeliniai varikliai (D3, D4 ir D5) laikomi praktiškai neperšaunamais. Entuziastų forumuose ir savininkai praneša apie itin didelį patikimumą - daugelis pavyzdžių nuvažiuoja daugiau nei 300 000 km be minimalių problemų.
Veiksniai, turintys įtakos „Volvo“ variklių patikimumui
Nors „Volvo“ varikliai paprastai yra patikimi, keli veiksniai gali turėti įtakos jų tarnavimo laikui ir patikimumui:
- Reguliari priežiūra: Laiku atliekami techniniai patikrinimai, tepalų keitimas ir kitos priežiūros procedūros yra būtinos norint užtikrinti variklio patikimumą.
- Važiavimo stilius: Agresyvus važiavimo stilius, nuolatinis variklio perkrovimas ir staigus greitėjimas gali sutrumpinti variklio tarnavimo laiką.
- Naudojami tepalai ir filtrai: Kokybiški tepalai ir filtrai yra būtini norint apsaugoti variklį nuo nusidėvėjimo ir užtikrinti optimalų jo veikimą.
- Remonto kokybė: Jei varikliui reikalingas remontas, svarbu pasirinkti kvalifikuotus mechanikus, kurie naudoja kokybiškas atsargines dalis.
Nepriklausomai nuo to, kurią kartą pasirinksite, penkių cilindrų „Volvo“ motorai yra itin reiklūs tepalų kokybei. Alyvą būtina keisti laiku (rekomenduojama ne rečiau kaip kas 15-20 tūkst. km) ir naudoti tik gamintojo nurodytą, griežtas specifikacijas atitinkančią (dažniausiai klampumo klasė 0W-30, ACEA A5/B5 standartas) alyvą.
Dažnos „Volvo“ variklių problemos ir jų sprendimai
Net ir patikimi varikliai gali turėti tam tikrų problemų. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių „Volvo“ variklių problemų ir jų galimi sprendimai:
- Turbokompresoriaus problemos: Turbokompresoriai gali sugesti dėl tepalų trūkumo, užteršimo arba mechaninių pažeidimų. Svarbu reguliariai tikrinti turbokompresoriaus būklę ir laiku keisti tepalus.
- Degalų sistemos problemos: Degalų sistemos problemos gali atsirasti dėl užterštų degalų, sugedusių purkštukų arba degalų siurblio gedimų. Svarbu naudoti kokybiškus degalus ir reguliariai tikrinti degalų sistemą.
- Aušinimo sistemos problemos: Aušinimo sistemos problemos gali sukelti variklio perkaitimą ir rimtus pažeidimus. Svarbu reguliariai tikrinti aušinimo skysčio lygį ir aušinimo sistemos būklę.
- Elektronikos problemos: Naujesni „Volvo“ varikliai turi sudėtingas elektronines valdymo sistemas, kurios gali sugesti dėl įvairių priežasčių. Svarbu reguliariai atlikti diagnostiką ir laiku šalinti elektronikos gedimus.
„RepairPal“ duomenys rodo, kad „Volvo“ patikimumas yra aukštesnis už pramonės vidurkį. Tik 9 % „Volvo“ problemų priskiriamos rimtoms kategorijoms, palyginti su 12 % pramonės vidurkiu. Mechanikai dažnai apibūdina „Volvo“ automobilius kaip „pagamintus kaip tankai“, o tai atspindi jų tvirtą konstrukciją ir saugos standartus.
Alternatyvūs degalai ir hibridinės sistemos
Pastaraisiais metais „Volvo“ taip pat pradėjo gaminti automobilius su alternatyviais degalais, tokiais kaip hibridiniai ir elektriniai automobiliai. Hibridiniai automobiliai sujungia benzininį variklį su elektriniu motoru, todėl jie yra efektyvesni ir mažiau teršia aplinką. Elektra varomi automobiliai yra dar ekologiškesni, nes jie visiškai nenaudoja degalų ir neišskiria jokių teršalų.
Hibridiniai „Volvo“ XC60 modeliai yra labai populiarūs dėl mažesnių kuro sąnaudų ir ekologiškumo. Gamintojas pateikia, kad hibridinės versijos gali sunaudoti apie 2.0-2.5 litrus kuro 100 km, kai baterija yra pilnai įkrauta ir naudojama kartu su vidaus degimo varikliu.
Apibendrinimas
Apibendrinant, galima teigti, kad „Volvo“ gamina daug patikimų ir ilgaamžių variklių. Pasirinkimas priklauso nuo individualių poreikių ir prioritetų. Jei ieškote patikimo dyzelinio variklio, D4 ir D5 yra puikūs pasirinkimai. Jei norite benzininio variklio, 2.0 litrų turbokompresorinis I4 yra geras variantas. Svarbiausia yra reguliariai prižiūrėti savo automobilį ir naudoti kokybiškus tepalus bei filtrus, kad užtikrintumėte ilgą ir patikimą variklio tarnavimo laiką. Taip pat, renkantis naudotą automobilį, svarbu atkreipti dėmesį į jo priežiūros istoriją ir techninę būklę.
