Artėjant šiltiems orams vairuotojai vis dažniau automobiliuose mėgaujasi kondicionieriaus sukuriama vėsa. Neretai tik atšilus orams vairuotojai pastebi, kad automobilio kondicionavimo sistema šaldo nepakankamai efektyviai. Tad kodėl ši sistema tokia jautri ir kaip veikia kondicionierius automobilyje?
Kaip veikia kondicionierius?
Automobilio kondicionavimo sistema susideda iš gausybės detalių, bet pagrindinės yra kompresorius, kondensatorius, sausintuvas, garintuvas. Per daug nesiplečiant į technines ypatybes, kondicionierius veikia kaitaliodamas freono būseną tarp skystos ir dujinės. Keisdamas būseną freonas traukia karštį ir drėgmę, taip užtikrindamas sauso ir vėsaus oro gūsį į automobilio saloną.
Kondicionieriaus vamzdeliais cirkuliuoja freonas. Radiatoriuje jis yra suspaudžiamas kompresoriumi (kad net pasidaro skysčiu) ir išskiria šilumą, kuri per didelį radiatoriaus plotą išsiskiria į aplinką. Tada freonas leidžiamas į kitą radiatorių, kuriame jis išsiplečia (pavirsta dujomis) ir kartu paima šilumą nuo antrojo radiatoriaus (jis tampa šaltas), o per tą radiatorių pučia vėjelis - na ir gauni, kad šiluma iš vėjelio paimama ir pučia šaltas vėjelis. Tada freonas atgal suspaudžiamas į pirmą radiatorių, kur pavirsta skysčiu bei išskleidžia surinktą šilumą.
Vienas didžiausių kondicionieriaus trūkumų yra tas, kad jame pildomas freonas yra labai skvarbus, todėl pakanka netgi menkiausio sistemos nesandarumo, kad užpildas nutekėtų.
Kondicionieriaus patikra
Idealiu atveju, net ir praėjus keliems sezonams kondicionierius turėtų puikiai veikti be jokių remonto darbų. Tačiau, kiek senesniuose automobiliuose dėl sukietėjusių, suaižėjusių guminių tarpinių arba pažeistų vamzdelių atsiranda freono nuotėkis. Tuo tarpu, jeigu kondicionierius neveikia visai, tai problemų gali būti įvairių - nuo užpildo stokos iki sugedusio kompresoriaus.
Kaip patikrinti kondicionieriaus sandarumą?
Autoservisuose tikrinant kondicionierių naudojamas specialus užpildas su dažais, kurie matomi tik po ultravioletine šviesa. Papildžius net ir visai tuščią sistemą užpildas pradės cirkuliuoti ir pratekės per nesandarumus, kurie turėtų matytis pašvietus specialia UV lempa.
Kaip patikrinti kondicionieriaus kompresorių?
Savarankiškai patikrinti kondicionieriaus kompresorių gali būti sudėtinga. Tačiau, jūs galite pažiūrėti, ar jis apskritai veikia. Visų pirma, suraskite, kurioje vietoje yra kompresorius. Jis turi būti varomas diržu, o prie jo prijungti du aukšto slėgio aliuminiai vamzdeliai. Užveskite automobilį, įjunkite kondicionierių ir nustatykite cirkuliacinį režimą - kompresorius turėtų suktis. Kartais vidinė skriemulio pusė gali sustoti (dėl viduje esančios sankabos), tačiau po kurio laiko vėl aktyvuotis. Jeigu ji nebeįsijungia, tai sistema gali būti sugedusi arba gali trūkti užpildo.
Išsamesnei patikrai gali prireikti išimti kompresorių ir atlikti tam tikrus matavimus, todėl šį darbą reikėtų patikėti specialistams.
Ar kondicionierius kenkia sveikatai?
Dažnai kalbama, kad dėl temperatūrų pokyčių automobilio viduje ir išorėje dažnai pasireiškia peršalimas, sloga, įvairūs gripo požymiai. Tačiau, dažniausiausiai problema tūno ne temperatūrose, o oro kokybėje. Dėl senų ir prastos kokybės filtrų į saloną patenka įvairios dulkės, bakterijos, alergenai, kurie įprastai ir sukelia sveikatos negalavimus. Norint išvengti tokių susirgimų rekomenduojama bent kartą į metus atlikti kondicionieriaus ir salono dezinfekciją ir, žinoma, pakeisti salono filtrą. Tai užtikrins ne tik gaivesnį, bet ir sveikesnį orą.
Kada ir kaip naudoti automobilio kondicionierių?
Nors oro kondicionierius yra labai naudingas, tam tikrose situacijose jo įjungimas gali būti žalingas. Štai atvejai, kai geriau jo nenaudoti:
- Esant žemai lauko temperatūrai: Jei lauke žema temperatūra (žemesnė nei 10 °C), įjungus automobilio oro kondicionierių gali būti per daug apkraunama aušinimo sistema ir padidėti degalų sąnaudos. Tokiu atveju geriau naudoti vėdinimą arba šildymą.
- Dėl degalų ekonomijos: Oro kondicionierius padidina degalų sąnaudas. Tais atvejais, kai reikia taupyti degalus, apsvarstykite galimybę važiuoti atidarius langus arba nustatyti minimalų oro kondicionieriaus lygį.
- Oro kondicionavimo sistemos gedimo atveju: Jei oro kondicionierius veikia netinkamai (pvz., skleidžia keistus garsus, neefektyviai vėsina), geriau jo stipriai neįjungti. Apie gedimą verta pranešti aptarnavimo centrui, kad būtų išvengta tolesnės sistemos žalos.
Oro kondicionieriaus įjungimas automobilyje priklauso nuo kelių veiksnių, kurie turi įtakos važiavimo komfortui ir ekonomiškumui. Toliau išvardinti atvejai, kai patartina įjungti oro kondicionierių:
- Aukšta lauko temperatūra: Jei lauke karšta ir temperatūra viršija komfortišką, oro kondicionierius automobilyje tampa būtinas. Tokioje situacijoje jį verta įjungti, kad greitai atvėstų automobilio salonas. Tačiau to nereikėtų daryti iš karto įlipus į automobilį, nes salone gali būti daug šilčiau nei aplinkoje, ypač jei automobilis ilgą laiką stovėjo saulėje. Pravartu kelioms minutėms atidaryti langus, kad iš automobilio salono išeitų įkaitęs oras. Tik po šio laiko reikėtų įjungti oro kondicionierių.
- Važiavimas lyjant lietui arba esant drėgnam orui: Oro kondicionierius taip pat gali būti naudojamas ir esant drėgnoms sąlygoms. Važiuojant per lietų, ypač šaltesnėmis dienomis, priekiniai stiklai gali rūkti iš vidaus ir pabloginti matomumą. Tokiais atvejais pravartu įjungti oro kondicionierių, nes jis padės išdžiovinti orą ir neleis langams rūkti.
- Prieš pradėdami ilgą kelionę: Prieš leisdamiesi į ilgą kelionę, ypač kai lauke aukšta temperatūra, apsvarstykite galimybę įjungti oro kondicionierių dar prieš išvykdami. Tai padės kelias valandas palaikyti tinkamą temperatūrą automobilyje. Tačiau verta prisiminti, kad aukšta oro kondicionieriaus temperatūra gali turėti įtakos didesnėms degalų sąnaudoms, todėl verta nustatyti tinkamą lygį, o ne maksimalų galingumą.
- Optimali temperatūra transporto priemonės viduje: Nors oro kondicionierius užtikrina komfortą, verta vengti nustatyti žemiausią temperatūrą, ypač kai temperatūrų skirtumas tarp transporto priemonės vidaus ir aplinkos yra per didelis. Staigus temperatūros pokytis gali sukelti diskomfortą, taip pat neigiamai paveikti sveikatą (pavyzdžiui, sukelti peršalimą). Optimali temperatūra automobilyje turėtų būti apie 22-24 °C, kuri yra komfortiška tiek vasarą, tiek žiemą.
Karštomis vasaros dienomis komforto ir saugumo sumetimais įjungti oro kondicionierių automobilyje rekomenduojama ir tada, kai važiuojate lėčiau nei 70 km/h greičiu. „Dėl karščio automobilio viduje vairuotojas gali greitai pavargti, sumažėja jo budrumas, koncentracija, sulėtėja reakcija“, - teigia „Renault vairavimo mokyklos“ instruktoriai.
Vidutinė rekomenduojama oro temperatūra automobilio viduje yra nuo 20 iki 22 °C, tačiau labai karštomis dienomis rekomenduojama nevėsinti oro automobilyje daugiau nei penkiais-aštuoniais laipsniais, lyginant su oro temperatūra lauke. Didesnis temperatūrų skirtumas gali sumažinti kūno imunitetą ir sąlygoti greitą peršalimą.
Karščiu, esant atidarytiems langams, kuro sąnaudos gali išaugti net iki 20%! „Esant didesniam greičiui, atidaryti langai sutrikdo automobilio aerodinamiką“, - teigia „Renault vairavimo mokyklos“ direktorius. „Kuo greičiau važiuojate, tuo didesnis oro pasipriešinimas, kurį įveikdamas automobilis sunaudoja daugiau kuro“.
Kaip rūpintis oro kondicionieriumi automobilyje?
Kad oro kondicionierius efektyviai veiktų daugelį metų, verta juo reguliariai rūpintis. Prieš įjungiant oro kondicionierių, pravartu kuriam laikui atidaryti langus, kad pasišalintų karštas oras.
Reguliariai (bent kartą per mėnesį) įjunkite kondicionierių ir leiskite jam kurį laiką padirbti pačiu šalčiausiu režimu, net jeigu tuo metu ir nereikia vėsinti į saloną tiekiamo oro. Tai užtikrins tai, kad sistemoje esantis šaldiklis ir kartu su juo cirkuliuojantis tepalas, judėdamas sistemoje, suteps kondicionieriaus kompresorių. Taip pat būtina kartą per metus atlikti profilaktinę kondicionieriaus diagnostiką ir laiku keisti kondicionavimo sistemos bei salono filtrus.
Veikiant oro kondicionieriui, garintuvas yra šaltas ir jame kondensuojasi drėgmė, kurioje nusėda pučiamo oro dulkės, medžių lapai. Įmirkęs purvo sluoksnis yra puiki terpė įvairioms bakterijoms: tai ir nekenksmingi melsvadumbliai, ir visiškai nesaugios Legionella bakterijos. Blogą kvapą, kurį jaučiame įjungus kondicionierių, sukelia bakterijos.
Salono filtras užsikemša ir ne tik prastai praleidžia orą, bet pats yra taršos šaltiniu: ventiliatoriaus trauka yra stipri, o užsikimšus filtrui, teršalai gali būti įsiurbti išilgai filtro kraštų ir patekti ant garintuvo. Be to, kai kuriuose automobiliuose, ypač japoniškuose, salono oro filtras garintuvą uždengia tik dalinai. Tokiais atvejais susikaupusios dulkės virsta dumblo sluoksniu ir gali užkimšti garintuvo korpuso angą, pro kurią išteka kondensatas. Tokiu atveju į transporto priemonės saloną pateks vandens. Salono oro filtrą reikėtų keisti bent du kartus per metus, išvalyti ortakius, atlikti salono ir kondicionieriaus dezinfekciją. Kartais, norint ilgam atsikratyti kvapo reikia nuimti ir nuplauti garintuvą.
Dažnai užduodami klausimai (DUK)
Ką reiškia „AC“?
Automobilio ekrane bei ant klimato kontrolės mygtuko matomas „AC“ ženklas yra žodžių air conditioner trumpinys (liet. oro kondicionierius). Šis mygtukas įjungia arba išjungia kondicionierių.
Kas geriau - klimato kontrolė ar kondicionierius?
Klimato kontrolė yra automatinė nustatytos temperatūros palaikymo sistema, kurios pagalba galite mėgautis pastovia salono temperatūra, o oro kondicionierius pats savaime neturi tokios funkcijos.
Kaip stipriai kondicionierius padidina degalų sąnaudas?
Dėl didesnės apkrovos varikliui, aktyvuotas oro kondicionierius gali sudaryti net iki 20 proc. didesnes degalų sąnaudas.
Kokie elementai sudaro automobilio kondicionieriaus sistemą?
- Kompresorius: Užtikrina šaldalo cirkuliaciją sistemoje. Automobiliuose su benzininiais ir dyzeliniais varikliais jis varomas juostiniu diržu, perduodančiu pavarą iš alkūninio veleno skriemulio. Elektriniuose automobiliuose ir kai kuriuose hibridiniuose automobiliuose kompresorius turi atskirą elektrinį variklį, maitinamą iš baterijos. Kompresoriaus našumas gali būti pastovus arba reguliuojamas, pvz., elektromagnetiniu vožtuvu.
- Filtras sausintuvas: Sulaiko dujose esančią drėgmę (jos gali patekti pildant sistemą).
- Kondicionieriaus radiatorius (kondensatorius): Sumontuotas automobilio priekyje, šalia standartinio radiatoriaus. Turi atskirą elektrinį ventiliatorių.
- Garintuvas: Sumontuotas po prietaisų skydeliu.
- Visos sistemos valdymo blokas: Prijungtas prie CAN magistralės ir komforto kompiuterio.
- Kondicionieriaus valdymo skydelis: Su skystųjų kristalų ekranu ir temperatūros reguliavimo rankenėlėmis.
- Žarnos: Sudarančios aukšto ir žemo slėgio grandines.
- Šaldalas (dujos) ir mineralinė alyva.
- Išsiplėtimo vožtuvas arba slopinimo sklendė: Reguliuoja, kiek šaldalo turi patekti į garintuvą (tai leidžia reguliuoti į saloną patenkančio oro temperatūrą).
Kaip savarankiška be pavojaus sveikatai išvalyti automobilio kondicionavimo sistemą
Kaip atpažinti kondicionieriaus sistemos gedimus?
Kada reikėtų sunerimti?
- Žemas kondicionavimo sistemos našumas - nustatome norimą temperatūrą, padidėja degalų sąnaudos, o į saloną plūsta šiltas oras.
- Sistema visiškai neveikia.
- Įjungus kondicionavimo sistemą rasoja langai.
- Iš ventiliacijos grotelių sklinda nemalonus pelėsių kvapas.
- Įjungus kondicionavimo sistemą iš po variklio gaubto sklinda triukšmas.
Kas gali sukelti automobilio kondicionavimo sistemos gedimą?
- Dėl užsikimšusio salono filtro rasoja langai, nors visa sistema veikia tinkamai.
- Kondicionieriaus sistemą valdančios elektronikos gedimai (būdingi „Peugeot 307“). Kondicionavimo sistema veikia tinkamai, bet valdymo elektronika jau nebe.
- Netinkamas juostinio diržo, varančio kompresorių, įtempimas arba diržas nutrukęs.
- Kondicionieriaus kompresoriaus užsikirtimas dėl nepakankamo tepimo - ilgo nenaudojimo efektas.
- Šaldalo prasisunkimas pro nesandarius aliumininius vamzdelius, nesandarų radiatorių (kondensatorių).
- Mechaninis kondicionieriaus radiatoriaus (kondensatoriaus) pažeidimas, pvz., po avarijos, ir šaldalo prasisunkimas pro nesandarias vietas.
- Kompresoriaus sankabos pažeidimas.
- Kondicionieriaus radiatoriaus elektrinio ventiliatoriaus pažeidimas.
- Grybeliai ir pelėsiai garintuve - nemalonaus kvapo automobilio salone priežastis.
- Kompresoriaus tvirtinimo pažeidimas arba diržo praslydimas - triukšmo, sklindančio iš po variklio gaubto įjungus kondicionavimo sistemą, priežastis.
- Per didelis mineralinės alyvos kiekis - klaida atliekant kondicionavimo sistemos priežiūrą.
- Eksploatacinis mechaninių elementų, pvz., kompresoriaus, susidėvėjimas senesniuose automobiliuose.
- Pažeidimai po avarijų.
Ar įjungti oro kondicionierių automobilyje?
Jei vairuojate automobilį, kuriame nėra oro kondicionieriaus, atkreipkite dėmesį į tai, kur paliekate savo transporto priemonę. Saulėje paliktas automobilis labai greitai įkaista, todėl reiktų ieškoti pavėsio, ypač, jei paliekate automobilį ilgesniam laikui. Jei paliktas automobilis įkaito, prieš lipdami į jį, atidarykite langus arba net ir duris, gerai išvėdinkite. Karštuoju metų laiku jokiais būdais (netgi labai trumpam) negalima automobilyje palikti uždarytų vaikų ir gyvūnų. Toks neatsakingas suaugusiųjų elgesys jau ne vienam augintiniui ar net vaikui yra kainavęs gyvybę!
Mitai ir tikrovė
Iš automobilyje veikiančio kondicionieriaus varva freonas. Tai yra normalu ir kaip tik dėl to reikia reguliariai papildyti kondicionieriaus sistemą nauju freonu. Tai netiesa. Iš tiesų ten varva ne šaldiklis, o kondensatas iš kondicionieriaus „garintuvo“. O kodėl gi tuomet dingsta freonas? Freono molekulės yra daug mažesnės už oro molekules, todėl, esant nors mažam (mikro) įtrūkimui ar sistemos nesandarumui, freono kiekis, esantis visoje kondicionavimo sistemoje, palaipsniui mažėja.
Esant minusinei oro temperatūrai, negalima įjungti kondicionieriaus, nes tai blogai veikia visą kondicionavimo sistemą. Iš tiesų kondicionierių galima jungti esant bet kokiai oro temperatūrai, nes ji jokios įtakos kondicionieriaus sistemos darbui neturi.
Esant labai žemai oro temperatūrai, įjungus automobilyje oro kondicionierių, daug greičiau sušyla variklis. Netiesa. Esant labai žemai oro temperatūrai, oro kondicionieriaus siurblys net neįsijungs, nes toks yra automobilių gamintojų sumanymas. Juk kam jungti kondicionierių, jei iš lauko ir taip pučiamas šaltas oras.
Negalima vienu metu jungti kondicionieriaus ir karšto oro tiekimo, nes tai blogai veikia salono šildytuvą. Iš tikrųjų salono šildymo ir kondicionavimo sistemos yra atskiros ir tarpusavyje visiškai nesusijusios, tiesiog dažniausiai jos turi vieną valdymą.
Automobilio kondicionavimo sistemoje esantis freonas yra žalingas žmogui ir, jei automobilyje dažnai ir gana ilgą laikąnaudosite kondicionierių, tai lėtinės plaučių ligos ar net plaučių vėžys yra garantuotas. Tikra tiesa yra ta, kad freonas kenkia žmogui tik tuomet, kai iš kondicionavimo sistemos jis patenka į aplinką. Freonas daro įtaką ozono sluoksnio mažėjimui bei didina „šiltnamio efektą“, tačiau jokios tiesioginės žalos žmogaus organizmui neturi. Tikrąjį pavojų žmogaus sveikatai sukelia mūsų anksčiau paminėti mikroorganizmai (grybeliai ir bakterijos), nuo kondicionieriaus garintuvo kartu su oru patenkantys į saloną ir sukeliantys žmonėms įvairias kvėpavimo takų problemas.
tags: #opel #omega #kondicionierius #veikimas