Susidūrimai su laukiniais gyvūnais keliuose tampa vis dažnesni ir pavojingesni, ypač tam tikruose regionuose ir sezono metu. Vairuotojai privalo žinoti, kaip išvengti tokių situacijų, bei kokių veiksmų imtis susidūrus su gyvūnu. Nors vairuotojai dažniausiai perspėjami apie tai, kad didžiausia rizika su laukiniais gyvūnais susidurti yra užmiesčio keliuose, tačiau vis dažniau gyvūnų pastebima ir miestų gatvėse.
Gyvūnai keliuose dažniausiai pasirodo prietemoje ir naktį, 17-23 valandomis, taip pat anksti ryte, 4-5 val. Didžiausia tikimybė išvysti laukinį gyvūną kelyje - saulei leidžiantis, švintant bei nakties metu. Tai yra dėl to, kad, pavyzdžiui, kanopiniai žvėrys ganytis pradeda tamsiu paros metu, kuomet plėšrūnams juos yra sunkiau sugauti. Tuo pačiu metu galima sutikti ir lapes, usūrinius šunis ir kitus plėšrūnus.
Svarbus yra ne tik paros, bet ir metų laikas, tačiau kiekvienos gyvūnų rūšies ruja, poravimasis vyksta skirtingu laiku. Rudeniop, kai hormonai veikia gyvūną, jis jaučiasi drąsesnis - ateina ir iki sodybų, drąsiau kertą ir kelią. Kitas dalykas - vėlyvas pavasaris ir vasaros pradžia, kuomet paaugę jaunikliai pradeda savarankiškiau judėti, elgtis drąsiau dėl nepatirties.
Gyvūnų elgesys kelyje
Ekologas T. Bujanauskas teigė, kad nuspėti, kaip pasielgs gyvūnas kelyje, yra labai sunku. Kiekvienas elgiasi individualiai. Pavyzdžiui, tikėtina, kad kiškis tamsiu paros metu bėgs ten, kur šviečia automobilio lempos. Jis nebėgs skersais kelio, o skuos juo tiesiai. Todėl patartina sustoti ir išjungti šviesas, kad jis pasitrauktų į šoną.
Tuo tarpu stirna, pamačiusi atvažiuojantį automobilį, gali apsisukti atgal, bet tuoj pat vėl bandyti bėgti per kelią ir pulti ne ant pirmo, o ant važiuojančio antro automobilio. Tačiau tokiais atvejais galioja bendra taisyklė - pamačius gyvūną, sulėtinti automobilio greitį, nes gyvūnai dažniausiai būna ne po vieną ir jų yra visas būrelis šalikelėje.
Be to, vyresnis gyvūnas gali elgtis vienaip, jaunesnis - dar kitaip. Todėl labai sudėtinga nuspėti ir kelyje būtina elgtis labai atsargiai.
Kaip išvengti susidūrimo su laukiniais gyvūnais?
Policijos atstovė pridūrė, kad vairuotojai gali sumažinti tikimybę kelyje susidurti su žvėrimi, jeigu bus laikomasi svarbiausių patarimų. Visi eismo dalyviai turi vykdyti Kelių eismo taisykles. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino važiavimo greičio. Atsižvelgti į vietovę (miškinga, kelias arti miško, atvirų vietovių (laukų)). Atkreiptinas dėmesys, kad nereti atvejai, kai laukiniai gyvūnai „užklysta“ ir į miestų, miestelių gatves.
Apie tikimybę kelio ruože susidurti su laukiniais gyvūnais įspėja įspėjamasis kelio ženklas „Laukiniai gyvūnai“. Vadinasi, vairuotojas privalo lėtinti važiavimo greitį, kad atsiradus kliūčiai, bet kuriuo momentu galėtų tinkamai reaguoti, suvaldyti transporto priemonę, prireikus - sustoti. Būtina stebėti kelkraščius - dažniausiai gyvūnai į važiuojamąją kelio dalį įbėga nuo krūmais, medžiais apaugusio kelio krašto, iššoka iš griovio, tamsiuoju paros metu, ypač anksti ryte, sutemus. Svarbu - pasirinkti saugų važiavimo greitį.
Pastebėjus kelkraštyje stovintį gyvūną - važiuoti pro jį itin atsargiai, lėtai, galbūt net sustoti. Nemirksėti žibintų šviesomis, nenaudoti garsinio signalo, kadangi apakinto ir išgąsdinto gyvūno elgesys paprastai nenuspėjamas ir gali būti labai pavojingas.
Gamtininkas Marius Čepulis pataria, kad siekiant sumažinti susidūrimų su laukiniais gyvūnais pasekmes, vairuotojai miško teritorijoje turėtų rinktis saugų - 60-70 km/val. - greitį. Tikimybė partrenkti žvėrį tuomet gerokai sumažėja. Jo teigimu, vairuojant dieną, gyvūnus pamatyti yra nesudėtinga, tačiau tamsiuoju paros metu - kur kas sudėtingiau. Ypatingai svarbu, kad automobilio žibintai šviestų tinkamai - būtų gerai sureguliuoti. Reikėtų įsijungti priekinius priešrūkinius žibintus, nes jie labiau apšviečia kelkraščius.
Lietuvos policija primena, kad daugiausia susidūrimų su laukiniais gyvūnais įvyksta naktį ar prieblandoje, todėl itin svarbu laikytis saugaus greičio, stebėti kelkraščius ir laikytis visų eismo saugumo reikalavimų. Tokiu būdu galima ne tik išvengti finansinių nuostolių, bet ir apsaugoti gyvybes - tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, tiek laukinių gyvūnų.
Taip pat verta atkreipti dėmesį, jog jei kelią perbėgo stirna, šernas ar kitas gyvūnas, labai didelė tikimybė, jog paskui ją tuoj išlėks antras, visas jų būrys arba jaunikliai, todėl patariama stabdyti transporto priemonę ir šiek tiek palaukti pakelėje.
Vairuotojams rekomenduojama laikytis atstumo, protingai rinktis važiavimo greitį ir atsižvelgti į tai, kad gyvūnai nesugeba tinkamai įvertinti didesnio nei 60 km/val. greičio. Didesnis pavojus susidurti su gyvūnu yra rudenį ir žiemą, kadangi dauguma kanopinių gyvūnų į kelius išeina tada, kai tamsu. Taip yra dėl to, kad žiemą yra žymiai ilgesnis tamsusis paros metas. Be to, matomumą apsunkina prastesnis apšvietimas.
Kas nutinka, jei gyvūnas partrenkiamas?
Paskambinus 112 ir pranešus apie avariją, kurioje nukentėjo laukinis gyvūnas, į įvykio vietą siunčiama policija, o informacija apie sužeistą žvėrį perduodama budintiems Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo centro pareigūnams.
Vadovaudamiesi nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu ir Medžioklės taisyklėmis), gavę pranešimą apie autoįvykio metu sužeistą arba žuvusį gyvūną, pareigūnai praneša medžiotojų būrelių ar klubų atstovams, jeigu gyvūnas nukentėjo medžioklės plotuose. Atvykęs į vietą medžiotojas priima sprendimą, ar gyvūnui reikalinga veterinarijos specialisto pagalba.
Nors medžiotojai tokios atsakomybės kratosi, sakydami, kad nėra veterinarai ir nėra kviečiami žvėries būklei nustatyti, tačiau pastarieji kviečiami arba nutraukti sužeisto žvėries kančias, arba paimti gyvūną, jeigu jis iš karto žūsta. Nors žvėris ir nėra sumedžiojamas, bet pagal LR medžioklės įstatymo 3 straipsnį priklauso tam medžioklės plotų naudotojui, t. y. medžiotojų klubui arba būreliui, kurio plotuose įvyko nelaimingas atsitikimas.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė nurodė, kad gyvūno likimą visgi sprendžia aplinkosaugininkas, priėmęs pranešimą. Transporto priemone partrenkus bet kokį laukinį gyvūną (nepriklausomai nuo jo dydžio ir nuo to, ar jis vis dar gyvas, ar ne), būtina informuoti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) Pranešimų priėmimo skyrių (telefonu 8 5 273 2995) arba pateikti informaciją Bendrajam pagalbos centrui numeriu 112. Tai galima padaryti bet kuriuo paros metu.
Teikiant informaciją reikia nurodyti kiek įmanoma tikslesnę vietą ir apibūdinti gyvūną (negyvas, sužeistas ar pan.). Savo ruožtu, gavęs informaciją AAD Pranešimų priėmimo skyriaus budintis pareigūnas priims sprendimą, ką toliau daryti: kviesti medžiotojus ar gyvūnų globėjų asociaciją.
Priklausomai nuo sužalojimo, priimamas sprendimas mėginti gydyti arba nutraukti gyvūno kančias. Dažniausiai tokio susidūrimo metu gyvūnai patiria stuburo ar galinės kūno dalies sužalojimus, o tokius sužalojimus ypatingai sunku išgydyti ir tikimybė, kad gyvūnas išgyvens ir galės toliau gyventi gamtoje - labai maža.
Vairuotojas, partrenkęs žvėrį, niekada negali pasiimti numušto laukinio gyvūno, nes už tai gresia administracinė atsakomybė. Už tai gresia įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 90 eurų.
Gyvūnais turi pasirūpinti specialistai. Visų pirma, specialistai žino, kaip tinkamai gyvūnai turėtų būti nugabenami iki pagalbos suteikimo vietos, nes tik tinkamai gabenant, bus galima gyvūnui suteikti tinkamą pagalbą. Taip pat vertėtų nepamiršti, kad laukiniai gyvūnai vengia žmogaus ir bet koks žmogaus kontaktas jiems sukelia papildomą stresą.
Ne visos veterinarijos klinikos turi kompetencijos gydyti laukinius gyvūnus, todėl laukinio gyvūno gabenimas nuo klinikos iki klinikos gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Savo ruožtu, lengvai sužeisti laukiniai gyvūnai greičiausiai išgyvens, todėl geriau nereikėtų jų trikdyti ir palikti gyti patiems.
Administracinė atsakomybė ir baudos
Administracinių nusižengimų kodekse nėra numatyta konkreti bauda už laukinio gyvūno partrenkimą, tačiau vairuotojams vis tiek yra rizika patuštinti savo pinigines. Įvykus eismo įvykiui, yra aiškinamos visos aplinkybės. Transporto priemonės vairuotojui administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik išsiaiškinus visas įvykio aplinkybes ir nustačius, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles. Pavyzdžiui, viršijo nustatytą važiavimo greitį, pažeidė lenkimo, manevravimo taisykles ir pan. Jei nustatoma, kad vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus - baudos dydis priklauso nuo padaryto pažeidimo.
Jeigu įvykio metu vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, jam gali tekti susimokėti ne tik baudą, bet ir atsisveikinti su vairuotojo pažymėjimu, o kai kuriais atvejais net ir su automobiliu. Atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnyje. Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 1,1 tūkst. eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims - nuo 850 iki 2 tūkst. eurų.
Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1,1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims - nuo 2 tūkst. iki 2,6 tūkst. eurų. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
Jei gyvūnas partrenktas kelio atkarpoje, pažymėtoje įspėjamuoju ženklu „Laukiniai gyvūnai“, gali būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas, skiriamas įspėjimas arba administracinė bauda, tačiau už netyčia partrenktą gyvūną valstybei žalos atlyginti nereikalaujama.
Susidūrus su gyvūnu, draudžiama palikti įvykio vietą. Tai prilygsta pabėgimui iš eismo įvykio vietos ir gresia nuo 600 iki 850 eurų bauda su galimu teisės vairuoti atėmimu nuo vienerių iki trejų metų.
Naudingi kontaktai avarijos metu
Jei susidūrimo nepavyko išvengti ir įvykio metu nukentėjo žmonės, kuo skubiau apie tai praneškite bendruoju pagalbos numeriu 112 ir kvieskite greitąją pagalbą.
Atvažiavusi policija užfiksuos įvykį, jei gyvūnas žuvo - kūną paims medžiotojai (miesto ribose - sanitarinės tarnybos). Jeigu negyvas gyvūnas trukdo eismui, galite pabandyti patraukti kūną nuo kelio arba padėti atšvaitą, kad vairuotojai būtų įspėti. Prisiminkite, kad sužeistas gyvūnas gali elgtis neprognozuojamai, ir jo judinti nereikėtų.
Jeigu gyvūnas dar gyvas, informuokite apie tai policiją ir aplinkosaugininkus numeriu 8 5 273 2995.
Sužeistais laukiniais žvėrimis ir paukščiais rūpinasi Kaune įsikūrusi Gyvūnų globėjų asociacija, visą parą budintys numeriai patiems skubiausiems atvejams - 8 655 70058 ir 8 686 44828, internetinis puslapis, kuriame yra ir daugiau naudingos informacijos - gga.lt.
Laukinius gyvūnus taip pat globoja Kauno „Laukinė Lesė“, +370 640 56861.
Laukinius gyvūnus gali priimti nemokamai Vilniuje esanti Buivydiškių klinika, adresu Justiniškių g.