Valstybės įmonėje „Regitra“ paskelbtas konkursas į generalinio direktoriaus pareigas. Šis procesas aktualus ne tik dėl aukštos pozicijos, bet ir dėl platesnio konteksto - nuolatinių vadovų trūkumo daugelyje šalies institucijų bei pačių konkursų skaidrumo ir efektyvumo klausimų.
Reikalavimai kandidatams ir ankstesni vadovai
Kandidatams į „Regitros“ generalinio direktoriaus pareigas keliami griežti reikalavimai. Jie turi turėti ne mažesnę nei penkerių metų vadovaujamo darbo patirtį. Taip pat būtinos anglų ir rusų kalbų žinios bei gebėjimas atitikti reikalavimus, būtinus leidimui dirbti su įslaptinta informacija. Tai rodo, kad įmonė siekia užtikrinti aukštą profesionalumo ir saugumo lygį.
Ankstesnis „Regitros“ generalinis direktorius Ramutis Oleka, vadovavęs įmonei nuo 2000-ųjų, šalių susitarimu iš pareigų buvo atleistas sausio 26 dieną. Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad jam didesnių priekaištų neturi, ir tikisi, kad naujasis vadovas užtikrins tokią pat efektyvią „Regitros“ veiklą. Kandidatų dokumentų priėmimas buvo numatytas iki vasario 1 dienos.
Verta paminėti ir buvusį generalinį direktorių Vaidą Dominauską, kuris į šias pareigas buvo paskirtas 2022 m. sausio mėnesį, tačiau vėliau pasitraukė savo noru. Jo vadovavimo laikotarpiu „Regitrą“ supurtė korupcijos tyrimas, kurio metu buvo atliktos kratos ir sulaikyti keli egzaminuotojai, o įtarimai pareikšti 12-kai asmenų.
Kontekstas: nuolatinių vadovų trūkumas ir konkursų problemos
Situacija su nuolatinių vadovų trūkumu yra opi visoje Lietuvoje. Šiuo metu daugiau nei 30 šalies institucijų neturi nuolatinių vadovų. Dauguma laikinųjų vadovų vadovauja kelis mėnesius ar vienerius metus, bet yra ir tokių institucijų, kurios nuolatinių vadovų neturi ir nuo 2020-ųjų. Tai kelia susirūpinimą dėl institucinio stabilumo ir strateginio planavimo galimybių.
Viena iš priežasčių, kodėl konkursai į nuolatinių vadovų pozicijas gali neįvykti, yra skirtingos aplinkybės. Profesorius Vitalis Nakrošis pastebi, kad anksčiau situacija buvo kiek geresnė, pavyko pritraukti daugiau naujų vadovų. Valstybės tarnybos reforma leido pasiūlyti didesnį atlygį, o tai padidino finansinį patrauklumą. Taip pat buvo galimybių prisidėti prie reformų, kas motyvuodavo ir nefinansiškai suinteresuotus kandidatus.
Tačiau, pasak profesoriaus, dabar pastebima didėjanti valstybės tarnybos politizacija. Siekiama kontroliuoti viešuosius finansus, žmogiškųjų išteklių valdymą ir viešuosius pirkimus. Tai gali lemti, kad politikai ieško galimybių paskirti į pareigas šališkus vadovus, o ne atrinkti profesionalus nuopelnų pagrindu. Tokie atvejai kelia abejonių dėl konkursų skaidrumo.
Laikinumas institucijoms daro daugiau žalos nei naudos, nes laikinas vadovas neturi stipraus mandato siekti pokyčių ar geresnių rezultatų.
"Regitros" vidaus procesai ir galimi pažeidimai
Pastaruoju metu kilo abejonių dėl kai kurių „Regitros“ vidinių atrankų skaidrumo. Pavyzdžiui, paskelbtas konkursas į Personalo ir darbuotojų saugos skyriaus vadovo pareigas, kurio sąlygos sukėlė klausimų. Pretendentams buvo keliamas reikalavimas turėti teisę dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Tai sukėlė įtarimų, kad siekiama dirbtinai sumažinti konkurenciją ir palankumą teikti dabar laikinai šias pareigas einančiai asmeniai.
Įmonės vadovybė aiškino, kad toks reikalavimas atsirado pernai, nes įmonė yra paslapčių subjektas ir skyriaus vadovas turi turėti leidimą susipažinti su įslaptinta informacija, kad galėtų tinkamai vykdyti funkcijas, įskaitant ir kitų darbuotojų reputacijos patikrinimą. Tačiau atsakymas, kodėl šis reikalavimas nebuvo įrašytas į konkurso sąlygas ir kodėl dabar laikinai einantis pareigas asmuo neturėjo tokio leidimo, liko miglotas.
Buvęs „Regitros“ vadovas Dalius Prevelis išreiškė nuomonę, kad tokio reikalavimo Personalo skyriaus vadovui nėra buvę ir nėra jokios būtinybės jam dirbti su slaptais dokumentais. Jis įtaria, kad tai galėjo būti padaryta siekiant dirbtinai sumažinti konkurenciją ir proteguoti konkretų asmenį.
Taip pat kilo klausimų dėl Viešųjų pirkimų skyriaus vadovo atrankos, kurioje taip pat buvo keliamas reikalavimas turėti leidimą dirbti su slaptais dokumentais, nors tai nebuvo įrašyta į konkurso sąlygas. „Regitros“ atstovai tai aiškino kaip „redakcinį skirtumą“.
Situaciją vertino ir kitos institucijos, tačiau jos vengė tiesiogiai komentuoti, nukreipdamos viena pas kitą. Valdymo koordinavimo centras nurodė, kad tai įmonės vidaus reikalas. Viešojo valdymo agentūra stebėjosi reikalavimu, bet atsisakė komentuoti. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nukreipė į Valstybės saugumo departamentą. STT atstovė Julija Gorovniovaitė pažymėjo, kad „Regitros“ formuluotė yra klaidinga ir gali sukelti abejonių dėl galimybės dalyvauti konkurse neturint leidimo, nes leidimas turi būti išduotas naujai įsidarbinus.
Asociacijos „Alisa Management Agency“ įkūrėja Alisa Miniotaitė taip pat įžvelgė diskriminaciją, teigdama, kad toks reikalavimas gali užkirsti kelią dalyvauti atrankoje geriems specialistams, kurie neturi tokio leidimo.
Vis dėlto, nepaisant kylančių abejonių, „Regitra“ siekia užtikrinti efektyvią veiklą ir kelia ambicingus tikslus 2025-2028 m. laikotarpiui, įskaitant paslaugų skaitmenizavimą ir klientų patirties gerinimą.
tags: #konkursas #del #regitros #direktoriaus #pareigu