Krepšinio baudos metimai - tai neatsiejama žaidimo dalis, suteikianti galimybę pelnyti taškus be tiesioginio pasipriešinimo. Šie metimai dažnai tampa lemiamais rungtynių momentais, todėl jų svarba negali būti pervertinta.
Baudos metimų zona ir taisyklės
Baudos metimų metimo zona krepšinyje yra specifinė zona, nuo kurios linijos metami baudos metimai. Kiekvienas metimas nuo šios linijos įvertinamas vienu tašku. Ši linija yra 4,6 metro atstumu nuo krepšio ir 5,8 metro - nuo galinės aikštelės linijos.
Baudos metimai skiriami žaidėjams už priešininkų pražangas. Įprastai tai būna besiginančiai komandai prasižengus metimo metu. Taip pat baudų metimai skiriami, kuomet besiginanti komanda viršija komandinių pražangų limitą kėlinio metu.
FIBA taisyklėse teigiama, kad žaidėjas negali „liesti baudos metimų linijos ar neįžengti į 3-jų sekundžių zoną, kol kamuolys įkris į krepšį arba palies lanką.” Vaizdo įraše matoma, kad po pirmojo metimo amerikietis peržengė liniją, kai kamuolys dar nebuvo pasiekęs lanko. Tuo tarpu antrojo metimo metu J.Andersonas ramiai liko savo vietoje ir palaukė, kol kamuolys įkris į krepšį.
Teisėjai krepšinio aikštelėje priima sprendimus, tačiau kartais kyla ginčytinų situacijų. Krepšinio aikštelėje teisėjauja trys teisėjai, iš kurių vienas yra pagrindinis, kuris priima lemiamą sprendimą ginčytinu atveju. Po truputį yra laužomi standartai ir atsiranda vis daugiau teisėjų moterų. Be to, futbole neseniai atsiradusi naujovė - ginčytinų sprendimų peržiūra vadinama „Var“ jau taikoma ir krepšinyje. Teisėjai bet kuriuo rungtynių momentu gali peržiūrėti ir pakeisti sprendimą dėl nesportinės pražangos skyrimo, o likus porai minučių iki rungtynių pabaigos - dėl daugelio situacijų, tokių kaip užribio fiksavimas, metimo atlikimas laiku ar panašiai. Nesenai LKL čempionate pradėta taikyti iššūkio taisyklė, kai komandų vyriausieji treneriai turi teisę vieną kartą per rungtynes pateikti protestą dėl tam tikro epizodo, reikalaujant jį peržiūrėti ir pakeisti sprendimą.
Lietuvos krepšinio lyga (LKL) taip pat analizuoja teisėjų darbą. „Lietkabelis“ kreipėsi į LKL direktorių Romualdą Brazauską ir LKF Teisėjų asociaciją su prašymu išanalizuoti teisėjų darbą visų rungtynių metu, ypatingą dėmesį skiriant epizodams susitikimo pabaigoje, kurie galėjo turėti tiesioginę reikšmę susitikimo baigčiai. LKL vadovas R.Brazauskas teigė, kad komisijos posėdis jau buvo įvykęs ir priimti sprendimai, tačiau jų viešinti nenorėjo. Lygos direktorius tik prasitarė, kad minėtame mače teisėjai neišvengė klaidų, tačiau detalizuoti jų nenorėjo. „Komisija buvo susirinkusi, bet sprendimų neviešiname - jie skirti vidiniam naudojimui. Daugelį metų taip elgiamės ir teisėjų nuobaudos nėra viešinamos.“ „Trumpai galiu pasakyti, kad klaidų buvo. Ar jos buvo padarytos lemiamu metu, negaliu pasakyti, nes tai neaptarinėjama viešoje erdvėje“, - pridūrė pašnekovas.
Kada skiriami baudos metimai?
FIBA krepšinyje viskas paprasta - baudos metimai skiriami nuo penktos komandinės pražangos (baudos metimai gali būti metami ir anksčiau jei prasižengiama metimo metu, techninės ar nesportinės pražangos atveju). NBA taip pat, baudos metimai skiriami prasižengus penktąjį kartą. Tačiau jei komandos, iki kiekvieno kėlinio pabaigos likus žaisti 2 minutes nespėja prasižengti keturis kartus - kiekviena pražanga siunčia varžovus prie baudos metimo linijos.
Pražangos yra svarbus krepšinio elementas. FIBA turnyre vienam žaidėjui leidžiama prasižengti 5 kartus, NBA - 6. Taip pat už grubų žaidimą galima gauti nesportinę pražangą, o už ginčus su teisėjais ar kitus neteisėtus dalykus - techninę pražangą. Už dvi nesportines ar dvi technines pražangas žaidėjas ar treneris yra šalinami iš arenos.
Rekordininkai ir įdomūs faktai apie baudos metimus
Daugiausiai taiklių baudos metimų NBA per rungtynes (28) įmetė Wiltas Chamberlainas (1962 m.) ir Adrianas Dantley (1984 m.). Taikliausias baudų metikas per karjerą yra Markas Price - jis nuo 1986 iki 1997 m. metė su 90,4 proc. taiklumu.
Vienas baudos metimas - ir tu garsenybė. Tačiau tai nereiškia, kad netapai pajuokos objektu. „Appalachian State Mountaineers“ komandos vidurio puolėjas Brianas Okamas išgarsėjo per vieną vakarą, kai NCAA čempionato mače atsistojo prie baudų linijos ir bandė įmesti tašką. Kvailiausio baudos metimo autorius B.Okamas. Kas iš to išėjo? Vargu, ar įmanoma pasakyti kas tai buvo - krepšinio metimas, tinklinio kamuolio padavimas ar baliono svaidymas... Tačiau šį nerealų metimą interneto portale youtube.com jau peržiūrėjo apie 1 mln. 700 tūkst. žmonių.
Lietuvoje taip pat yra žmonių, siekiančių baudų metimo rekordų. Laimonas, būdamas krepšinio entuziastas, siekė baudų metimo rekordo. Jis treniravosi mėtyti į krepšį tiek dešine, tiek kaire rankomis. Iki šiol pasaulinis rekordas - 40 metimų pakeičiant rankas - priklausė kinui. Laimonas, siekdamas pagerinti šį rekordą, treniravosi net ir žiemą malkinėje. Jis yra susukęs ne vieną vaizdo filmuką apie pasiruošimą siekti rekordo ir patalpinęs juos „Youtube“ kanale. Sausio 21 dieną keičiant rankas jam pavyko pataikyti net 43 baudos metimus. Metimai buvo filmuojami, o vaizdo įrašas siųstas į Londoną, į Gineso rekordų agentūrą. Po ilgų procedūrų ir laukimo, Laimonui buvo patvirtintas pasaulio rekordas.
Krepšinio taisyklių ypatumai ir skirtumai
Krepšinis, kaip ir kiekviena sporto šaka, nestovi vietoje. Keičiasi deriniai, keičiasi žaidimo braižas, todėl yra būtinos ir taisyklių korekcijos. Pirmasis krepšinio taisyklių aspektas - skirtingos FIBA turnyrų ir NBA taisyklės. Todėl NBA krepšininkams rungtyniaujantiems rinktinių turnyruose tenka pratintis prie griežtesnių žingsnių ar pražangų traktavimo.
Pirmosios taisyklės atsirado kartu su krepšinio atsiradimu. 1891 metais Kanados kūno kultūros mokytojas J. Naismitas sugalvojo pakabinti krepšį, kuris buvo skirtas bulvėms ir dviejų skirtingų komandų žaidėjai varžėsi kas daugiau kartų įmes į krepšį. Pirmosios rungtynės buvo chaotiškos, nebuvo reglamentuotas nei žaidėjų skaičius, nei žingsnių traktavimas, nei kitų dalykų, būdingų šios dienos rungtynėms.
FIBA aikštelės ilgis yra 28 metrai, plotis - 15 metrų. Tritaškio linija nutolusi nuo krepšio 6,75 metro, baudos linija - 4,6 metro. NBA viskas yra šiek tiek plačiau ir toliau. Aikštelės ilgis - 28,65 metrai, plotis - 15,24 metro, tritaškis - 7,24 metro, baudos linija - 4,57 metro. Lankas turi būti 45 cm skersmens, pritvirtintas 3,05 metro aukštyje.
FIBA krepšinyje - 24 sekundės atakos laikas. Atkovojus kamuolį puolime, naujai atakai skiriamos 14 sekundžių. NBA - 24 sekundės abiem atvejais. Iki 2000 metų FIBA krepšinio aikštelėse atakos maksimaliai trukdavo 30 sekundžių, o persivaryti į varžovų aikštelės pusę reikėjo per 10 sekundžių (dabar 8 sek.). Šis sutrumpinimas buvo įvestas siekiant atsisakyti „miegančio“ ir ilgai minkomo kamuolio, siekiant greitesnio ir malonesnio reginio žiūrovui.
Šiandien FIBA krepšinyje yra tokia tvarka: kiekviena komanda turi po 2 minutes pertraukėles pirmoje rungtynių pusėje ir po tris antroje. NBA minutės pertraukėlės eiliniam žiūrovui prailgsta. Čia pavadinimas minutės pertraukėlė yra tik simbolinis, kadangi ji trunka 75 sekundes.
Zoninė gynyba ilgą laiką NBA pasaulyje buvo „nusikalstamas reiškinys“. Komandos laužė galvą kaip legaliai panaudoti šią sistemą stabdant varžovų lyderius. Dabar ši gynyba leidžiama su viena sąlyga - besiginančios komandos žaidėjas negali ilgiau nei 3 sekundes stovėti baudos aikštelėje jeigu puolančios komandos varžovas yra atsitraukęs į perimetrą. FIBA turnyruose zoninė gynyba yra leidžiama ir komandos šį ginklą sėkmingai naudoja, ypatingai kai reikia stabdyti lyderius, prieš kuriuos apsiginti vienas prieš vieną nebūna šansų.
Krepšinio taisyklės nuolat keičiasi, siekiant padaryti žaidimą įdomesniu ir dinamiškesniu. Tai apima ir taisykles, susijusias su baudos metimais, kurios gali turėti didelės įtakos rungtynių baigčiai.
tags: #krepsininkas #mesdamas #bauda