Geležinkelio pervaža yra vieta, kur susikerta geležinkelio ir kelio linijos. Važiuoti per geležinkelio pervažas yra gan pavojinga, tačiau laikantis kelių eismo taisyklių ir atsargumo priemonių - nesudėtinga. Bėginės transporto priemonės (traukiniai) negali sustoti taip greitai, kaip automobiliai, todėl automobiliai turi jas praleisti.
Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, kelio ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė.
Pervažų klasifikacija ir kategorijos
Geležinkelio kelių sankirtos įmonės teritorijos ribose su automobilių keliais, skirtais įmonės darbui, vadinamos technologinėmis pervažomis ir į geležinkelių infrastruktūros registrą neįtraukiamos.
Reguliuojamosios pervažos turi signalizacijos įrenginius, įspėjančius kelių transporto priemonių vairuotojus apie artėjančius traukinius, arba yra be signalizacijos įrenginių, bet prižiūrimos pervažininkų. Pervažos, neturinčios signalizacijos įrenginių ir neprižiūrimos pervažininkų, priskiriamos prie nereguliuojamųjų.
Traukinių ir kelių transporto priemonių eismo intensyvumą, pervažos darbo sąlygas tikrina geležinkelių infrastruktūros valdytojas pagal poreikį, bet ne rečiau kaip 1 kartą per metus.
Pervažos gali veikti ne visą parą. Viešojo naudojimo geležinkelių pervažų, veikiančių ne visą parą, sąrašą ir jų darbo laiką nustato geležinkelio infrastruktūros valdytojas, suderinęs su miestų arba rajonų savivaldybėmis ir policija.
Privažiuojamųjų geležinkelio kelių pervažos turi būti techniškai tvarkingos; jas savo lėšomis prižiūri pervažos savininkas.
Kasmet balandžio-birželio mėnesiais atliekama pervažų techninė apžiūra. Apžiūrą atlieka viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo sudaryta komisija.
Pervažose, esančiose neintensyvaus traukinių eismo privažiuojamuosiuose ir stoties geležinkelio keliuose, rankiniai užtvarai keičiami šviesoforų signalizacija, valdoma traukinių derintojų arba lokomotyvų brigados.
Pervažas, esančias arti iešmų arba stočių (postų) budėtojų patalpų, gali prižiūrėti geležinkelio stoties darbuotojai, panaudodami visas įmanomas technines priemones (vaizdo stebėjimo įrenginius ir kt.).
Pervažų techninės apžiūros metu gali būti nuspręsta nutraukti pervažos sergėjimą.
Saugumo įtaisai ir signalizacija
Automatinė šviesoforų signalizacija - sistema, susidedanti iš pervažos šviesoforų, bėgių elektros grandinių arba kelio daviklių (pervažos ruožo) ir valdymo aparatūros, užtikrinančios pranešimo perdavimą į pervažą ir garso bei šviesos signalizacijos įjungimą įvažiavus traukiniui į pervažos ruožą.
Automatiniai užtvarai - užtvarų užkardai nuleidžiami automatiškai, praėjus apskaičiuotam laikui nuo traukinio įvažiavimo į pervažos ruožą ir užsidegus pervažos šviesoforų raudoniems žiburiams.
Šviesoforų signalizacija - sistema, signalizuojanti į automobilių kelio pusę traukiniui įvažiavus į pervažos ruožą; gali būti naudojama tik privažiuojamuosiuose geležinkelio keliuose, kur leidžiama riedmenims manevruoti, jeigu negalima įrengti normalių (apskaičiuoto ilgio) pervažos ruožų; manevrų vadovui nuspaudus ant šviesoforo stiebo esančiame valdymo skydelyje mygtuką arba įvažiavus riedmenims į trumpą pervažos ruožą, įsijungia pervažos šviesoforų raudoni žiburiai ir garso signalai, o manevrų šviesofore užgęsta raudonas ir užsidega baltas žiburys.
Pervažų signalizacijos šviesoforų ir gabarito vartų atramos turi būti statomos už kelkraščio ne arčiau kaip 0,75 m nuo automobilių kelio briaunos.
Pervažos prieigose iš geležinkelio pusės turi būti pastatyti nuolatiniai švilptelėjimo signaliniai ženklai. Pro juos pravažiuodamas traukinio mašinistas privalo duoti švilptelėjimo signalą. Iš automobilių kelio pusės prieš pat nesergimąją pervažą turi būti pastatyti Kelių eismo taisyklėse nustatyti įspėjamieji kelio ženklai 138 „Vienkelis geležinkelis“ arba 139 „Daugiakelis geležinkelis“ ir kiti.
Švilptelėjimo signaliniai ženklai statomi dešinėje traukinių eismo krypties pusėje 500-1500 m atstumu, o geležinkelių linijose, kur traukinių greitis didesnis kaip 120 km/h, - 800-1500 m atstumu nuo pervažos.
Jei kelių transporto priemonių vairuotojams, esantiems ne arčiau kaip 50 m nuo kraštinio bėgio, blogai matomi artėjantys traukiniai, prieš nesergimąsias pervažas ir pervažas, kuriose nėra signalizacijos, statomas Kelių eismo taisyklėse numatytas kelio ženklas 204 „Važiuoti nesustojus draudžiama“. Ženklas turi būti pagamintas iš II klasės šviesą atspindinčios medžiagos.
Elektrifikuotose linijose iš abiejų pervažos pusių 8,5 m atstumu nuo kraštinio bėgio, o esant užtvarams - ne arčiau kaip 1,0 m atstumu nuo jų, turi būti pastatyti aukštį ribojantys gabarito vartai, kurių angos aukštis - 4,7 m. Ant gabarito vartų viršaus per važiuojamosios dalies vidurį pakabinami kelio ženklai 316 „Ribotas aukštis“ su įrašu ženkle „4,5 m“. Gabarito vartų pastatymo vieta turi būti parinkta taip, kad būtų neįmanoma jų apvažiuoti ir kad jie netrukdytų gerai matyti ženklus ir šviesoforus.
Vadovaujantis LST 1405 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“ reikalavimais, pervažų prieigose automobilių keliuose prieš užtvarus, o jei jų nėra - prieš kelio ženklus 138 „Vienkelis geležinkelis“ arba 139 „Daugiakelis geležinkelis“ 150-300 m atstumu, o gyvenvietėse - 50-100 m atstumu nuo artimiausio bėgio statomi kelio ženklai 101 „Pervaža su užtvaru“ arba 102 „Pervaža be užtvaro“ bei kiti kelio ženklai. Kelio ženklai turi būti pagaminti iš II klasės šviesą atspindinčios medžiagos, o ypač pavojingose pervažose šie ženklai gali būti ant geltonai-žalsvo šviesą atspindinčio paviršiaus. Ne gyvenvietėse ženklai turi būti dubliuojami kairėje kelio pusėje (skiriamojoje juostoje) prieš pervažas, esančias magistraliniuose ir krašto keliuose, taip pat prieš pervažas kituose keliuose, kai jos matomos iš mažesnio negu 300 m atstumo. Gyvenvietėse ženklas dubliuojamas kairėje pusėje prieš pervažas, kurios matomos iš mažesnio negu 100 m atstumo.
Sergimosiose pervažose įrengiami užtvarai. Automatinių, pusiau automatinių ir elektrinių užtvarų užkardai turi turėti šviesą atspindinčius raudonos spalvos atšvaitus.
Mechaninių užtvarų užkardai turi užtverti visą važiuojamąją kelio dalį ir turėti signalinius žibintus, uždegamus tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui (rūkas, pūga ir kt. nepalankios sąlygos). Užtvarai statomi automobilių kelio kelkraštyje abiejose pervažos pusėse.
Remontuojant kelią, jo statinius ir įrenginius pervažoms užtverti turi būti naudojami rankiniai užkardai, statomi ne arčiau kaip 1 m nuo pagrindinių užtvarų į automobilių kelio pusę. Jie turi visiškai pertverti kelio važiuojamąją dalį.
Pagrindinių ir atsarginių užtvarų užkardai nudažomi pakaitomis einančiomis raudonomis ir baltomis juostomis, nukreiptomis statmenai užkardui. Užkardai gaminami su 50-70 mm skersmens signaliniais atšvaitais; trys - vienodais tarpais ant užtvaro užkardo išdėstyti raudonos spalvos atšvaitai iš automobilių kelio pusės ir vienas baltas atšvaitas - ant užkardo galo iš geležinkelio pusės.
Automatinių ir pusiau automatinių užtvarų nuolatinė padėtis - atidaryta (užkardai pakelti), o elektrinių ir mechaninių - uždaryta (užkardai nuleisti).
Sergimosiose pervažose turi būti pastatytos patalpos pervažininkams - pervažos postų pastatai, kurių lauko durys turi būti į automobilių kelio pusę.
Visos I ir II kategorijų pervažos bei III ir IV kategorijų pervažos, esančios geležinkelių linijose su išilginėmis elektros tiekimo linijomis arba netoli nuo nuolatinių elektros tiekimo šaltinių, turi turėti elektros apšvietimą.
Šviestuvai būtinai turi šviesti žemyn. Greitkeliuose ir magistralinėse miestų gatvėse esančiose pervažose šviestuvai statomi pagal galiojantį techninių reikalavimų reglamentą STR 2.06.03:2001 „Automobilių keliai“.
Geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyta tvarka sergimosiose pervažose turi būti įrengtas tiesioginis telefono ryšys su artimiausia stotimi arba postu, o geležinkelių linijose, kuriose įrengta eismo valdymo centralizacija, - su traukinių tvarkdariu.
Pervažose su automatine pervažų signalizacija gali būti sumontuoti vaizdo stebėjimo įrenginiai, leidžiantys kontroliuoti kelių transporto priemonių eismą per pervažą ir registruoti šių transporto priemonių valstybinius numerius.
Šviesoforai automobilių transportui statomi dešinėje pagal šių transporto priemonių eismo kryptį pusėje.
Eismas per geležinkelio pervažą
Įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir važiuodamas per ją, vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais.
Duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop" liniją, kelio ženklą „Stop", šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra - ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio.
Važiuoti per pervažą galima tik įsitikinus, kad prie pervažos neartėja traukinys.
Geležinkelio šviesoforų signalų reikšmė:
- Baltas mirksintis signalas leidžia važiuoti įsitikinus, kad prie geležinkelio pervažos neartėja traukinys.
- Vienas raudonas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą per geležinkelio pervažą.
- Geležinkelio pervažose raudoną šviesoforo signalą gali dubliuoti garso signalas.
Automatinė šviesoforų signalizacija turi būti taip sureguliuota, kad sustojimo signalas į automobilių kelio pusę būtų duodamas prieš tiek laiko, kiek reikia, kad kelių transporto priemonės suspėtų išvažiuoti iš pervažos.
Raudoni pakaitomis degantys pervažos šviesoforų žiburiai į automobilių kelio pusę užgęsta ir balti žiburiai (jei jie yra) užsidega traukiniui pervažiavus pervažą.
Automatiniai užkardai turi būti nuleisti ir šviesoforų raudoni žiburiai turi degti, kol traukinys visiškai pervažiuos pervažos ruožą.
Jei pervažoje įrengta automatinė šviesoforų signalizacija, šviesoforų į automobilių kelio pusę ir pusiau automatinių užtvarų užkardų (kai ant jų įtaisytos lemputės) raudoni pakaitomis degantys žiburiai ir garso signalai įsijungia, o pusiau automatiniai užtvarai užsidaro (užkardai nusileidžia) traukiniui įvažiavus į pervažos ruožą arba geležinkelio stoties budėtojui nuspaudus mygtuką. Šviesoforų raudoni mirksimieji žiburiai į automobilių kelio pusę ir pranešamosios signalizacijos su garso signalais įsijungia traukiniui įvažiavus į pervažos ruožą arba kai geležinkelio stoties budėtojas nuspaudžia mygtuką. Elektriniai užtvarai uždaromi pervažininkui nuspaudus mygtuką „Uždarymas“.
Sergimosiose su šviesoforų signalizacija pervažose, esančiose privažiuojamuosiuose ir kituose geležinkelio keliuose, kur negalima įrengti pervažos ruožų bėgių elektros grandinių, raudoni pakaitomis degantys pervažos šviesoforų žiburiai užsidega, o balti žiburiai (jei jie yra) užgęsta nuspaudus mygtuką, esantį pervažos valdymo skyde.
Nesergimosiose su šviesoforų signalizacija pervažose, esančiose privažiuojamuosiuose geležinkelio keliuose, turi būti pastatyti specialūs atitveriamieji šviesoforai, signalizuojantys lokomotyvo mašinistui raudonu ir baltu žiburiu. Šiais atvejais leidžiamojo balto žiburio, leidžiančio traukiniui važiuoti per pervažą, įsijungimas galimas tik įsijungus raudoniems žiburiams pervažos šviesoforuose automobilių transportui, o baltų žiburių (jei jie yra) įsijungimas pervažos šviesofore automobilių transportui - tik įsijungus raudonam žiburiui atitveriamuosiuose šviesoforuose, signalizuojančiuose lokomotyvo mašinistui.
Sergimosiose pervažose įrengiama atitveriamoji signalizacija. Atitveriamieji šviesoforai statomi vienkelėse geležinkelių linijose iš abiejų pervažos pusių, o dvikelėse linijose - taisyklingojo eismo geležinkelio kelyje.
Jei pervaža įrengta stotyje arba arti jos ir pervažos ruože yra stoties keliai, kai išleidžiant iš stoties traukinį degant išleidžiamojo šviesoforo raudonam žiburiui neužtikrinamas būtinas pranešimo laikas, iš stoties pusės gali būti įrengti atitveriamieji šviesoforai su nuolat degančiais raudonais žiburiais.
Važiuojant traukiniams netaisyklinguoju geležinkelio keliu, leidžiama statyti atitveriamuosius šviesoforus iš kairės kelio pusės.
Draudimai ir speciali situacija
Draudžiama:
- Važiuoti per geležinkelį tam neskirtose vietose.
- Apvažiuoti kitas transporto priemones, kurios sustojo prieš geležinkelio pervažą praleisti bėginės transporto priemonės.
- Įvažiuoti į pervažą, kai užtvaras nuleistas, savavališkai užtvarą pakelti.
- Įvažiuoti į pervažą, jei už jos yra kliūtis, priversianti sustoti pervažoje.
- Lenkti pervažoje, taip pat likus 100 metrų atstumu iki jos.
- Sustoti ir stovėti pervažoje, taip pat likus 50 metrų atstumu iki ir už jos.
- Varyti gyvulius ar paukščius, joti (kur nėra specialiai tam skirtų vietų).
- Gabenti per geležinkelio pervažą specialiai transportuoti neparengtas žemės ūkio, kelių, statybos ir kitas mašinas, jeigu tai galėtų pakenkti geležinkelio pervažos įrangai.
- Važiuoti per geležinkelio pervažą neįgaliųjų vežimėliu be lydinčio asmens.
Rekomenduojama, kad per geležinkelio pervažą judančius vaikus iki 12 metų lydėtų suaugęs asmuo (ne jaunesnis kaip 21 metų).
Draudžiama organizuoti troleibusų eismą veikiančiose pervažose; organizuoti autobusų eismą veikiančiose pervažose, vadovaujantis Susisiekimo ministerijos 1996-05-08 įsakymu Nr. 165 patvirtintais Reikalavimais gatvėms ir keliams, kuriais vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas.
Ką daryti priverstinai sustojus geležinkelio pervažoje (ant bėgių)?
Jeigu automobilis užstrigo ant bėgių, svarbu kuo greičiau pasišalinti iš transporto priemonės ir imtis reikiamų saugumo priemonių.
- Nedelsdami išlaipinkite keleivius;
- Imkitės visų veiksmų transporto priemonei iš geležinkelio pervažos patraukti;
- Jeigu transporto priemonės patraukti nepavyksta - duokite signalus artėjančios bėginės transporto priemonės mašinistui.
Per 2010 m. policija užregistravo 449 kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su geležinkeliu. Daugiausia, net 238 vairuotojai, nepaisė reikalavimo sustoti ties „Stop" ženklu, įrengtu prieš geležinkelio pervažą. 132 vairuotojai, vedami neaiškių tikslų, įvažiavo į pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Šis pažeidimas ypač pavojingas. Vairavimo mokyklose turi būti išaiškinta, kad automobilis - ne pėsčiasis, taigi ir įsibėgėti, ir sustoti jam reikia laiko. Dar labiau ši taisyklė tinka traukiniui, kurio stabdymo kelias yra gerokai ilgesnis negu automobilio. Net ir matydamas pervažoje stovinčią transporto priemonę, traukinio mašinistas neprivers traukinio iškart sustoti, geriausiu atveju jis pastebėjęs kliūtį ir pradėjęs stabdyti nuvažiuos kilometrą. Deja, bet situacija panaši ir 2011 m. - iki kovo pirmos dienos jau užregistruoti 53 KET pažeidimai, susiję su geležinkeliu. Vėl daugiausia - 28 vairuotojai nepaisė „Stop" ženklo ir mėgino kirsti geležinkelio pervažą ties ja nesustoję.
Akcija: „Elkis saugiai geležinkelio pervažose!"
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnyje „Važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimas" numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių nustatytų važiavimo per geležinkelių pervažas reikalavimų pažeidimus. Dauguma vairuotojų tikrai žino, kas gresia už šio straipsnio pažeidimą, taip pat suvokia grėsmę savo ir kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, bet vis dėlto elgiasi neatsakingai. Nuo Kelių eismo taisykles pažeidžiančių vairuotojų neatsilieka ir pėstieji. Jie ignoruoja geležinkelio pervažose raudoną šviesoforo signalą. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 straipsnyje „Pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas" yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių nuostatų pažeidimą.
tags: #vaziavimo #per #gelezinkelio #pervaza #pavaru