Kelyje sprogusi padanga ar nulėkęs ratas sukelia itin pavojingą avarinę situaciją. Nors ir nedažnai, tai gali atsitikti bet kuriam vairuotojui. Kiekvienas padangos sprogimas yra pavojingas, nesvarbu, ant kurios rato ašies tai įvyksta.
Padangos važiuojant gali sprogti dėl daugybės priežasčių, bet dažniausiai tai įvyksta netinkamai jas naudojant arba jei jos visiškai susidėvėjusios. Dažniausios padangų sprogimo priežastys: važiavimas esant per mažam padangų slėgiui, kieto ar aštraus daikto, pavyzdžiui, akmens, plytos, butelio ar metalo atplaišos, pervažiavimas, gamintojo rekomenduojamą viršijantis padangų oro slėgis, padangų gamybos defektai.
Vizualiai gerai atrodanti padanga gali būti nebetinkama naudoti, jei ji per sena. Jei vairuotojas nepamena, kokio senumo jo turimos padangos, tą nustatyti galima radus ant padangos šono esančius keturis skaičius, apibrėžtus plona linija. Pavyzdžiui, skaičius 3112 reiškia, kad ji pagaminta 2012 m. Jeigu padangos tokios senos, kad buvo pagamintos iki 2000-ųjų, jos bus pažymėtos tik trimis skaičiais: pirmi du nurodys savaitę, kada padanga pagaminta, paskutinis - metus.
Tiksliausiai oro slėgį padangose galima pamatuoti dar nepradėjus automobiliu važiuoti, kol padangos dar šaltos. Tai galima padaryti manometru, kuris gali būti įmontuotas pompoje (arba specialiame aparate degalinėje). Reguliariai tikrinkite oro slėgį - rekomenduojama kartą per savaitę ir prieš ilgesnę kelionę. Slėgį taip pat turėtumėte patikrinti, staiga stipriai nukritus temperatūrai.
Sprogus priekinio rato padangai, pajusite stiprų trūkčiojimą, o vairas suksis link sugedusio rato. Galinės padangos sprogimas bus juntamas sėdynėje. Pastebėsite, kad automobilis ima vinguriuoti ar važiuoti tarsi slidžia danga.
„Sprogus padangai, svarbiausia išlikti ramiems: neišsigąskite ir imkitės tam tikrų priemonių. Išlaikykite tinkamą vairavimo padėtį ir abiem rankomis valdykite automobilį. Neatsiloškite ir nevairuokite viena ranka, nes tai sulėtins reakciją“, - aiškina I. Klimaika.
Patariama lėtai nukelti koją nuo akceleratoriaus. Darykite tai atsargiai, nes staigiai atleidus pedalą gali sutrikti automobilio pusiausvyra. Nespauskite stabdžių pedalo. Nors tai instinktyvu, bet šis veiksmas tik sustiprins transporto priemonę į vieną pusę traukiančią jėgą. Pajutę, kad vėl galite valdyti automobilį, po truputį mažinkite greitį. Jei greitis mažesnis nei 40-50 kilometrų per valandą, galite pradėti atsargiai stabdyti.
Pasak I. Klimaikos, sprogus priekinei padangai, galite įjungti ir rankinį stabdį. Būkite labai atsargūs ir tai darykite tik jei šis stabdys veikia tik galinius ratus, nes tokiu atveju dalis apkrovos bus perkelta į galines ašis ir pašalins dalį priekyje.
„Norėdami išvengti padangos sprogimo, niekada nebandykite pildyti padangos oro iš karto sustoję, nes oras padangoje yra įkaitęs. Pučiant, manometro parodymai gali būti klaidingai, todėl galite pripūsti per daug oro“, - teigia I. Klimaika. Geriausia 15-20 minučių palaukti, kol padangos atvės, ir tik tada bandyti jas pildyti oro. Galite pildyti padangas azotu. Tai padės sumažinti oro slėgio pokyčius, atsirandančius dėl lauko ir padangos temperatūros skirtumo važiuojant.
Lietuvos autoservisus vienijančios platformos „Motointegrator.com“ atstovas Mindaugas Šerėjus pabrėžia, kad idealiu atveju padangos neturėtų sprogti. Tinkamai jas naudojant, užtikrinamas didesnis saugumas ir ilgesnis tarnavimo laikas. Neįmanoma užtikrinti, kad tai niekada neįvyks, bet yra keletas taisyklių, padėsiančių išvengti nenumatyto padangos sprogimo.
Jei padanga pateko į gilią duobę arba kelyje atsitrenkė į kietą daiktą, kuo skubiau patikrinkite abi padangų puses. Pažiūrėkite, ar ant šoninių sienelių nėra išsipūtusių vietų (tai rodo, kad nutrūko padangos kordas). Kartais, kai vienos automobilio pusės padangos patenka į duobę, priekinė padanga lieka nepažeista, o galinė - sugadinama.
„Nevažiuokite kelkraščiais, bet jei neturite kito pasirinkimo, darykite tai kuo lėčiau, kad sumažintumėte galimą poveikį. Nestatykite automobilio, prispausdami padangą prie kelkraščio bortelio.
Draudimo kompanijų atstovai primena, kad žiemiškomis sąlygomis patekus į avariją, kurios priežastimi pareigūnai ar ekspertai įvardins nepakankamą padangų protektoriaus gylį, toks įvykis bus pripažintas nedraudžiamuoju, o privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo atveju išmoka bus išieškota iš apdraustojo asmens.
Anksčiau minėtas T. Nenartavičius teigia, kad pagal privalomąjį draudimą yra atlyginami tik eismo įvykio metu nukentėjusios pusės patirti nuostoliai. Nepaisant to, tokį draudimą turintys vairuotojai į draudikus kreipiasi ir tuomet, kai transporto priemonės yra apgadinamos ne eismo įvykių metu, pavyzdžiui, atidarinėjant dureles automobilių stovėjimo aikštelėse. Tokių žalų TPVCAD neapima, o nuostolių panašiose situacijose norintys išvengti vairuotojai savo transporto priemones turėtų drausti kasko.
Lygiai taip pat traktuojami įvykiai, kai automobiliai nurieda ir yra apgadinami palikus juos įkalnėje be įjungto rankinio stabdžio ar kuomet transporto priemonės stiklą suskaldo iš po ratų atskrieję akmenukai. Tokios žalos yra susijusios su kasko, o ne privalomuoju draudimu, todėl norintys nuo jų apsisaugoti turėtų pasirūpinti būtent automobilio kasko apsauga.
„Vairuotojai taip pat turėtų žinoti, kad net, jei yra apdraudę transporto priemonę privalomuoju draudimu ar kasko, jiems galioja tam tikros pareigos, pavyzdžiui, užtikrinti, kad į gatves būtų važiuojama tik su techniškai tvarkingu automobiliu ar jo nevairuoti apsvaigus. Tarkime, jei nustatoma, kad konkretus eismo įvykis įvyko dėl to, kad kaltininko padangos neatitiko kelių eismo taisyklėse numatytų reikalavimų, tuomet šis vairuotojas ne tik nepretenduoja į draudimo išmokas, bet ir regreso tvarka iš jo gali būti išieškota nukentėjusiai pusei padaryta žala“, - sako T. Nenartavičius.
Nedraudžiamiesiems įvykiams, pasak draudimo eksperto, priskiriami ir atvejai, kuomet automobilis apgadinamas naudojant jį ne pagal paskirtį ar važiuojant tam nepritaikytose vietose. Tą verta prisiminti ir kasko turėtojams. „Ne tokie reti atvejai, kai išmokų iš draudimo bendrovės reikalaujama po to, kai automobiliu pasivažinėjama transporto priemonėms nepritaikytose vietose. Valstybiniais keliais eksploatuoti pritaikytos transporto priemonės nėra skirtos jomis keliauti arimais, miškų kirtavietėmis ar atlikti manevrus ant užšalusių vandens telkinių. Tokios situacijos priskiriamos nedraudžiamųjų įvykių kategorijai. Tą patį galima pasakyti ir apie atvejus, kuomet automobilį apgadina jo viduje vežamas krovinys“, - pažymi T. Nenartavičius.
Anot draudimo eksperto, draudimo išmokos nemokamos ir tuomet, kai eismo įvykis sukeliamas ar automobilis apgadinamas jo vairuotojui esant neblaiviam.
„Išimtys ir nedraudžiamieji atvejai sutartyse daugeliu atveju numatomi atsižvelgiant į kelių eismo taisykles ir sveiką protą, todėl vadovaujantis juo ir nepažeidinėjant taisyklių problemų dažniausiai nekyla. Norintiems maksimaliai apsisaugoti savo transporto priemonę visuomet rekomenduojama rinktis ne tik privalomąjį, bet ir kasko“, - sako T. Nenartavičius.
Vien tik padangos sprogimas paprastai nelaikomas draudiminiu įvykiu. Jei padanga sprogo dėl natūralaus nusidėvėjimo, netinkamos priežiūros ar gamybinio broko, draudimas dažniausiai nuostolių nekompensuoja. Padangos laikomos eksploatacine dalimi, už kurios būklę atsakai pats. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas dengia žalą, kurią Tu padarai kitiems eismo dalyviams. Svarbu suprasti, kad šiuo atveju Tavo automobilio remontas ir padangos keitimas nebus kompensuojami. KASKO draudimyje polisų kompensuojamas suteikia gerokai platesnę apsaugą.
Kasko draudimas
Jei turi KASKO draudimą, kuo greičiau apie įvykį pranešk draudimo bendrovei. Nepamiršk, kad padangų būklė tiesiogiai lemia Tavo saugumą vairuojant.
tags: #krovininio #automobilio #padangos #sprogimas #ir #nedraustas