Krovininiai sraigtasparniai atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį logistikoje, ypač atokiose ir sunkiai pasiekiamose vietovėse. Šie orlaiviai gali transportuoti įvairią įrangą, nuo fotoelektrinių modulių iki medicininės įrangos, ir nepriklauso nuo tradicinių oro uostų bei kilimo ir tūpimo takų.
Istoriškai sraigtasparnių konstrukcija buvo kuriama dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. 1938 metais inžinierius Antonas Flettneris, su nacistinės Vokietijos laivyno parama, pristatė eksperimentinį sraigtasparnį Flettner Fl 265. Šis orlaivis buvo sukurtas su mintimi, kad jis praverstų medžiojant povandeninius laivus, ir buvo saugiausias to meto sraigtasparnis, galintis sklisti pasitelkdamas autorotaciją. Vėliau, 1940 metais, buvo pristatyta patobulinta jo versija - Flettner Fl 265 Kolibri, kuri buvo dar stabilesnė ir pajėgesnė.
Po karo Antonas Flettneris persikėlė į JAV, kur įkūrė Flettner Aircraft Corporation. Nors kompanija nebuvo itin sėkminga finansiškai, ji kūrė projektus JAV karinėms pajėgoms ir tapo pagrindiniu Kaman Aircraft inžinieriumi. Charlesas Kamanas, buvęs Igorio Sikorskyio inžinierius, 1945 m. įkūrė Kaman Aircraft ir pradėjo kurti persidengiančių sraigtų sraigtasparnius. Pirmasis jo kūrinys, Kaman K-125, pakilo 1947 m. pradžioje.
Vienas garsiausių Kaman Aircraft kūrinių yra Kaman HH-43 Huskie, karinis transportinis sraigtasparnis, ypač išgarsėjęs Vietnamo kare dėl sužeistųjų gelbėjimo. Tačiau dar labiau įspūdingas yra iki šiol gaminamas Kaman K-MAX (K-1200) - pirmasis sraigtasparnis, išskirtinai sukurtas išoriniam krovinių tvirtinimui. Jis dažnai vadinamas „skraidančiu sunkvežimiu“.
Persidengiančių sraigtų privalumai
Kaman K-MAX demonstruoja pagrindinius persidengiančių sraigtų konfigūracijos privalumus. Tokios konfigūracijos sraigtasparniai gali pakelti sunkesnius krovinius, nes du dideli sraigtai kelia daugiau nei vienas. K-MAX gali pakelti iki 2,7 tonos sveriančius krovinius, nors įprastai tokių galimybių sraigtasparniai to nedaro. Šie sraigtasparniai dažniau dalyvauja miško gaisrų gesinime, infrastruktūros statybose ir miškų kirtimuose.
K-MAX yra nepaprastai stabilus dėl to, kad du dideli sraigtai sukasi į priešingas puses, sukuriamas simetriškas keliamasis jėgos ir oro srautų poveikis. Tai leidžia jam labai stabiliai laikytis vienoje vietoje, kaip tai buvo svarbu gelbėjant sužeistuosius Vietnamo kare su Kaman HH-43 Huskie. Be to, persidengiantys sraigtai panaikina uodegos rotoriaus poreikį, todėl tokie sraigtasparniai yra kompaktiškesni, o pilotui lengviau stebėti kliūtis.
Šie sraigtasparniai yra labai tiksliai valdomi. Pilotas gali lengvai įsiūbuoti krovinį, plačiai išlaistydamas vandenį ar išbarstydamas sėklas. Dėl šios savybės K-MAX buvo naudojamas ir griovimo darbams, kaip didelis kranas su griovimo rutuliu. Jo stabilumas ir tikslumas netgi leido bandyti autonominių sraigtasparnių galimybes.
Kalbant apie K-MAX sraigtų mentis, jos nesusiduria, nes abu sraigtus per vieną transmisiją suka vienas variklis, todėl jie visada sukasi vienodu greičiu. Mentys turi medinį rėmą, nes mediena atspari medžiagų nuovargiui. Transmisija, kurios santykis yra 24:1, taip pat nėra labai apkraunama, todėl tikimybė, kad sraigtai susidurs, yra labai maža.
Techniniai Kaman K-MAX duomenys:
- Ilgis (su sraigtu/tik fiuzeliažo): 16 / 12,73 metrai
- Plotis su sraigtais: 15,67 m
- Sraigto skersmuo: 14,73 m
- Tuščio svoris: 2334 kg
- Variklis: Honeywell T53-17A-1 1010 kW
- Maksimalus pakabinto krovinio svoris: 2722 kg
- Maksimalus greitis: 190 km/val.
- Maksimalus skrydžio aukštis: 4,6 km
Modernūs krovininiai sraigtasparniai ir jų panaudojimas
Šiuolaikiniai krovininiai sraigtasparniai, tiek pilotuojami, tiek nepilotuojami, atveria naujas galimybes logistikoje. Pavyzdžiui, nepilotuojamas krovininis sraigtasparnis H100 dronų sraigtasparnis yra specialiai sukurtas profesionaliam įvairios įrangos ar kitų daiktų pervežimui. Jis gali atlikti įvairias transportavimo užduotis, nepriklausomai nuo oro uostų ir kilimo-tūpimo takų. Jo pranašumas yra galimybė vertikaliai pakilti ir nusileisti savo vietoje, kas palengvina eksploataciją.
Šis pakeliamas sraigtasparnis bepilotis orlaivis gali pakelti 100 kg profesionalų naudingąjį krovinį tolimiems ir ilgalaikiams skrydžiams. Jame galima gabenti įvairią ore esančią įrangą, pvz., fotoelektrinius modulius, infraraudonųjų spindulių (IR) jutiklius, lazerinius skaitytuvus ir kitą ore esančią įrangą.
JAV bendrovė „Boeing“ atliko nepilotuojamo sraigtasparnio „A160T Hummingbird“ bandymą, imituojantį krovinių tiekimą kariuomenės daliniams kalnuotame regione. Bandymo metu „A160T Hummingbird“ atliko 7 skrydžius, gabendamas daugiau nei 600 kg krovinius 135 kilometrų atstumu. Šis bandymas patvirtino „A160T Hummingbird“ gebėjimą itin tiksliai vykdyti krovinių tiekimo operacijas sudėtingo reljefo sąlygomis bet kuriuo paros metu, taip pat pristatyti mažiausiai 1250 kg krovinį iš vienos bazės į kitą.
Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnis „Dauphin“ (delfinas), „Eurocopter“ AS365N3+ modelis, yra dar vienas pavyzdys. Jį pilotuoja du pilotai. Orlaivio keliamoji galia - 4,3 tonos, jis gali skraidinti iki 1,9 tonos krovinį, o specialiu kabliu - iki 1,6 tonos. Šie sraigtasparniai pasiekia iki 287 km/val. greitį.
Istorijoje taip pat buvo ambicingų projektų, tokių kaip SSRS sukurtas itin sunkaus trijų rotorių krovininio sraigtasparnio projektas Mi-32, pasiūlytas 1977 m. Jo pagrindinė užduotis buvo užtikrinti 55 tonų keliamąją galią, skirtą sunkių krovinių pervežimui atokiose SSRS vietovėse, kuriose nėra aerodromų, geležinkelių ir kelių. Nors projektas buvo vertinamas teigiamai ir net pradėta gaminti atskirų komponentų gamyba, sprendimas gaminti Mi-32 nebuvo priimtas, ir išliko tik jo modelis.
Krovininiai lėktuvai ir jų vaidmuo
Nors straipsnio tema yra krovininiai sraigtasparniai, verta paminėti ir krovininius lėktuvus, kurie taip pat atlieka svarbų vaidmenį oro transporto logistikoje. Jie skiriasi nuo keleivinių lainerių tuo, kad yra specialiai pritaikyti kroviniams gabenti ir neturi keleivių sėdynių.
Krovininiai lėktuvai skirstomi į kelias kategorijas:
- Feederiai: skirti 10-30 tonų krovinių gabenimui vidutiniais atstumais.
- Plataus nuotolio krovininiai orlaiviai: didžiausi krovininiai lėktuvai, galintys gabenti nuo 70 iki 110 tonų krovinių. Pavyzdžiai: Boeing 747, Antonov AN-124.
- Specialiosios paskirties orlaiviai: naudojami išskirtiniams kroviniams gabenti, pvz., toksiškiems produktams, medicininei įrangai, kariniams ar kosminiams laivams.
Kai kurie orlaiviai, pavyzdžiui, Boeing 747, gali būti pertvarkyti iš keleivinių į krovininius. Kiti, kaip Airbus A300-600F, puikiai tinka trumpiems skrydžiams bet kokiomis aplinkybėmis. Yra ir itin didelių gabaritų orlaiviai, kaip Antonov An-225 Mrija (vienintelis egzempliorius), galintis pakilti su iki 250 tonų krovinių.
Verslo aviacijoje populiarūs orlaiviai, tokie kaip Pilatus PC12, pasižymi gebėjimu kilti ir leistis labai trumpais kilimo ir tūpimo takais ir gali būti lengvai pertvarkyti į krovininius lėktuvus. Beech 1900, pristatytas 1991 m., iki šiol yra populiarus dėl savo patikimumo ir galimybės gabenti didelius krovinių kiekius.
Krovinių gabenimas oro transportu yra svarbi produktyvumo priemonė. Pasirinkus tinkamą krovininį orlaivį, galima išvengti oro transporto bendrovių apribojimų, pristatyti prekes norimu laiku ir į bet kurią pasaulio vietą. Tvarios aviacijos iniciatyvos, tokios kaip CO2 emisijų kompensavimas per „Sky CO2 Programme“, taip pat tampa vis svarbesnės.
tags: #krovininis #karinis #sraigtasparnis