Kėdainiai - miestas, kuriame istorija susipina su dabartimi, o senosios gatvės pasakoja daugybę paslapčių. Vienas iš tokių maršrutų, leidžiantis pasinerti į Kėdainių praeitį, yra pėsčiųjų ekskursija po Didžiąją gatvę ir jos apylinkes. Šis maršrutas, sukurtas pėstiesiems, yra tinkamas įvairioms amžiaus grupėms ir trunka apie 3 valandas, apimdamas maždaug 2,2 km atstumą.
Maršruto apžvalga
Ekskursija prasideda Didžiojoje rinkos aikštėje, vienoje iš aikščių, išsaugojusių XVII amžiaus planavimą. Šalia jos susitelkusios istorijos, kultūros vertybės ir senieji XVI-XVII amžiaus pastatai, tokie kaip buvę stiklų namai, pirklio Šaflerio namas, burmistro Jurgio Andersono namas ir rotušė.
1. Didžioji Rinkos aikštė
Maršrutas prasideda Didžiojoje rinkos aikštėje - tai viena iš aikščių, išsaugojusių XVII a. laikų suplanavimą. Šalia jos susitelkusios istorijos, kultūros vertybės ir senieji XVI-XVII a. pastatai tokie kaip: buvę stiklų namai, pirklio Šaflerio namas, burmistro Jurgio Andersono namas, rotušė.
2. Rotušė
Sekanti stotelė čia pat už 45 metrų įsikūrusi Rotušė. Tai Renesanso stiliaus pastatas, viena iš trijų išlikusių rotušių Lietuvoje.
3. Evangelikų reformatų bažnyčia ir Radvilų mauzoliejus
Toliau keliaujate į Evangelikų reformatų bažnyčią, kurią rasite adresu Senoji g. 1, apie 130 metrų nuo rotušės. Tai viena seniausių ir didžiausių protestantiškų bažnyčių visoje buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje. Jos kriptoje įrengtas Radvilų mauzoliejus, kur saugomi 6 unikalūs XVII a. eksponatai.
4. Sinagogų kompleksas
Ketvirtoji maršruto stotelė - Sinagogų kompleksas, kurį rasite adresu Senosios rinkos a. 12, apie 400 metrų nuo Evangelikų reformatų bažnyčios. Sinagogų kompleksą sudaro XVII a. vasarinė sinagoga (1784 m. po gaisro perstatyta) - viena iš dviejų baroko stiliaus sinagogų Lietuvoje ir mažoji žieminė sinagoga, statyta XIX a. pr.
5. Kėdainių sinagoga Smilgos gatvėje
Keliaujate į Kėdainių sinagogą Smilgos g. 13, apie 200 m nuo sinagogų komplekso. Sinagoga pastatyta XIX amžiaus viduryje. Ją pastatė turtingiausias miesto siuvėjas I. Vilneris. Pastatas yra dviejų aukštų. Pirmajame aukšte melsdavosi vyrai, antrajame - moterys. Ši neveikianti sinagoga priklauso Lietuvos žydų bendruomenei.
6. Šv. Juozapo bažnyčia ir buv. karmelitų vienuolynas
Šv. Juozapo bažnyčia Radvilų g. 10, apie 400 m nuo sinagogos. Atvykę rasite medinę liaudies baroko stiliaus bažnyčią su varpine, kurią pastatė vienuoliai karmelitai. Tam prireikė net 60 metų, nes vietos gyventojai, reformatai, priešinosi karmelitams. 1963 m. bažnyčia buvo uždaryta ir paversta sandėliu, 1991 m. restauruota ir grąžinta tikintiesiems. Išlikęs XVIII a. baroko altorius, Šv. Juozapo ir Švč. Mergelės Marijos paveikslai.
Nužingsniavę 450 m nuo Šv. Juozapo bažnyčios sutiksite buvusį Karmelitų vienuolyną, kuris įsikūręs Didžiojoje g. 19. Karmelitų vienuolynas Kėdainiuose įsikūrė 1704 m. Veikė iki 1832 m. Nuo 1842 m. iki I pasaulinio karo perstatytuose vienuolyno pastatuose buvo įsikūręs carinės kariuomenės kavalerijos dalinys.
7. Istorinė XVII gimnazija
Istorinė XVII a. gimnazija įsikūrusi 190 m nuo Karmelitų vienuolyno, Didžioji g. 62. Šiame klasicizmo stiliaus pastate 1653-1864 m. buvo įsikūrusi Kėdainių gimnazija. XVII-XVIII a. tai buvo lituanistikos židinys, čia dirbo lietuvių kalbą mokantys reformatų kunigai ir intelektualai. Gimnazijos sienoje iš Didžiosios g. pusės yra memorialinė lenta šios gimnazijos matematikos profesoriui, karo inžinieriui, filosofijos ir medicinos mokslų daktarui Adomui Freitagui Torūniečiui (1608-1650). Gimnazijoje buvo parengtas ir čia veikusioje spaustuvėje išleistas reformatų leidinys ,,Knyga nobažnystės krikščioniškos‘‘ (1653), didžiausia XVII a. lietuviška knyga. 2002 m. restauruotame pastate, kuriame išlikę autentiški XVII a. elementai.
8. Vytauto Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejus
Pasigrožėję gimnazijos puošmena - vidiniu kiemeliu, keliaujate į netoliese esantį Vytauto Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejų, kuris randasi J. Basanavičiaus g. 36, 150 m nuo gimnazijos. Šiame muziejuje yra eksponuojamos 52 medinės skulptūros. Visos jos pagamintos iš ąžuolo.
9. Evangelikų liuteronų bažnyčia
Evangelikų liuteronų bažnyčia, kuri randasi už 400 m Vokiečių gatvėje. Apie ją praeityje telkėsi Kėdainių vokiečių bendruomenė. Tai saikingų meninių formų statinys, sienose yra išlikusių XVII a. freskų, vaizduojančių apaštalus Petrą ir Povilą, evangelistus Joną, Luką, Matą ir Morkų.
Istorinė Kėdainių Didžiosios gatvės reikšmė
Nuo XV a. vidurio Kėdainiuose pradėjo lankytis vokiečių Hanzos pirkliai. Kaune Hanzos pirkliai turėjo savo prekybinę atstovybę ir nuo 1445 iki 1540 m. dominavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės užsienio prekyboje. Svarbus valstybinės reikšmės kelias iš Vilniaus per Kėdainius ėjo į Žemaičių seniūnijos centrą Raseinius. Šis kelias buvo gerai prižiūrimas, nuolat tvarkomas ir vadinamas piltuoju keliu, nes buvo piltas žvyru. Kitas prekybos kelias iš Kauno per Kėdainius vedė į Rygą.
Senamiesčio Didžioji gatvė yra viena seniausių ir ilgiausių. Anksčiau ji vadinta Pilies gatve. XVII a. Magistratas rūpinosi, kad būtų statomi mūriniai namai, grindžiamos gatvės: Jonušo Radvilos įsakymu kiekvienas įvažiuojantis į Kėdainius žmogus turėjo atgabenti po akmenį.
Šis maršrutas ne tik leidžia susipažinti su Kėdainių architektūriniais ir istoriniais paminklais, bet ir pajusti miesto dvasią, suprasti jo svarbą Lietuvos istorijoje.
tags: #navigacija #i #kedainius #didzioji #g