Nuosavas automobilis, nors ir suteikia patogumo, reikalauja nuolatinių investicijų ir nuvertėja laikui bėgant. Todėl svarbu suprasti, kada automobilis pradeda nuvertėti ir kaip tai paveikia jo atsipirkimą.
Automobilio vertės sumažėjimas: nuo taksi iki vilkikų
Vienas iš būdų nustatyti asmeninio automobilio atsipirkimą - palyginti, per kiek laiko jis atsipirktų taksi versle. Sostinės savivaldybėje nagrinėjama metodika, pagal kurią automobiliai, kainuojantys 30-50 tūkst. litų ir ne senesni nei 5-erių metų, per mėnesį turėtų nuvažiuoti 4 320 km, o per dieną tai sudarytų šiek tiek daugiau nei 140 km. Toks automobilis per metus turėtų nukakti 51 840 km.
Taksi paslaugų teikėjų asociacijos prezidentas Ričardas Kriukovas paaiškina, kad automobilių atsiperkamumas priklauso nuo automobilio kainos. Jeigu 10 metų senumo automobilis iš Vokietijos kainuoja apie 15-16 tūkst. litų, su įranga 17-18 tūkst. litų, dar po 500-600 litų kas mėnesį reikės investuoti į remontą, tepalus, padangas, stabdžių kaladėles, draudimą ir kitus einamus dalykus, automobilis gali atsipirkti per 2-3 metus. Jeigu automobilis naujas, jis atsipirks per 4-5 metus. Tačiau nepamirškime, kad atsitinka visko: automobiliai patenka į eismo įvykius, atitinkamai yra prastovos, nuostoliai dėl negautų pajamų ir atsipirkimas ilgėja.
Panaši logika galioja ir asmeniniams lengviesiems automobiliams: jei jis naudojamas aktyviai ir per metus nuvažiuoja ne mažiau nei 50 tūkst. km, galima tikėtis atsipirkimo. Visgi nuvažiuoti daugiau nei 50 tūkst. km per metus lengvojo automobilio savininkui turėtų būti sudėtinga, nes paprastai tiek neįveikia nuolat dirbantis taksi vairuotojas. Skaičiuojama, jog Vilniuje dirbantis taksi vairuotojas per metus nuvažiuoja 40-50 tūkst. km, jei vienu automobiliu dalijasi du vairuotojai, jo rida siekia 70 tūkst. km, jei trys - apie 100 tūkst. km.
Net krovininio transporto segmente stengiamasi mašinas parduoti kas trejus metus, kitaip jos nuvertėja ir atsiperkamumo nebelieka. Kelių transporto įmonės, vykdančios tarptautinius reisus, paprastai skaičiuoja, kad vilkikas turėtų atsipirkti per 4 metus ir nuvažiuoti ne mažiau kaip 0,5 mln. kilometrų. Tačiau šie skaičiavimai labai individualūs, priklausantys nuo įmonės vykdomų reisų pelningumo. Taisyklė yra viena - stovintis vilkikas neša nuostolius, tad jis turi atlikti tam tikrą reisų skaičių ir sugeneruoti pajamas įmonei, kad jo eksploatacija atsipirktų.
Ne mažiau svarbus kriterijus - transporto priemonės likutinė vertė po 3-5 metų. Tai yra kaina, už kurią vežėjas gali rinkoje parduoti turimą transporto priemonę. Renkantis sunkvežimius į vilkiko nuvertėjimą vis dažniau atkreipiamas dėmesys.
Ne veltui ir kalbant apie lengvuosius automobilius siūloma juos keisti kas dvejus metus. Dėl spartaus nuvertėjimo paprastai automobilių neleidžiama įsigyti lizingu per ilgiau nei penkerius metus.
„Mes buvome įsigiję naujų „Mercedes-Benz“ automobilių, juos po trejų metų pardavėme, bet projektas verslo prasme buvo nuostolingas, neatsipirko, nes automobiliai - per brangūs“, - pavyzdį pateikė R. Kriukovas.
Automobilio vertės skaičiavimas ir alternatyvos
Automobilio atsiperkamumas turi būti skaičiuojamas prieš jį įsigyjant, reikia vertinti, kiek jis naudos kuro, kiek kainuos priežiūra, remontai, kiek metų automobilis bus naudojamas ir kada jį dar bus galima parduoti. Kartais žmonės įsigyja egzotiškų automobilių su didelėmis kubatūromis, sportines versijas ir viskas būna labai gerai, kol nesusiduriama su to automobilio remontu. Net elementarus ypatingų automobilių remontas gali kainuoti nuo kelerių iki keliasdešimt kartų brangiau.
Tai, kad turėti automobilį ne visuomet ekonomiškai naudinga, patvirtina įmonių elgesys, kai automobiliai nuomojami arba pasirenkama važinėti taksi. Logiška pasiskaičiuoti, kiek kainuoja naujas automobilis, o kiek - jo nuoma. Dabar net valstybės institucijos pasirenka automobilius nuomotis, nes išlaikyti nuosavą automobilių parką yra ir sudėtinga, ir pakankamai brangu - reikia žmogiškųjų resursų. Be to, automobilio priežiūrai reikia skirti nemažai dėmesio: keisti alyvas, padangas, atlikti remontus. Matyt, ekonomiškai naudingiau leisti tuo užsiimti specialistams, o patiems naudotis automobiliu pagal paskirtį.
Kalbant apie komercinį transportą, galima suskaičiuoti jo atsipirkimą vertinant, kiek per metus jis nuveža krovinių, kalbant apie lengvuosius automobilius - jau sudėtingiau. Lietuvoje automobilius samdo įvairios veiklos sferos įmonės: bankai, draudikai, prekybininkai, o išlaidos už paslaugas gali siekti iki 1 tūkst. litų smulkioms įmonėms, kai didžiosios bendrovės vien už taksi per mėnesį sumoka po 15-20 tūkst. litų.
Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad juridinis asmuo turto grupių skaičių ir rūšis nustato savo nuožiūra, atsižvelgdamas į turimo ilgalaikio turto įvairovę, valdymo tikslus, naudojimo paskirtį ir kitas savybes bei nustato kiekvienos grupės minimalią įsigijimo savikainą. Jei įmonė, tvarkydamas buhalterinę apskaitą, suskirsto ilgalaikį turtą į atskirus pogrupius, kurie pagal pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 1 priedėlyje nurodytas grupes patenka į vieną ilgalaikio turto grupę, bei nustato skirtingą tokių pogrupių įsigijimo savikainą, tai mokesčių tikslais nustatydama šių turto pogrupių nusidėvėjimo ar amortizacijos laikotarpį, turi vadovautis PMĮ 1 priedėlyje nurodytais normatyvais.
Kelių transporto priemonės vertinimo procesas
Įvykus eismo įvykiui, patariama sustoti ir nepatraukus automobilio iš įvykio vietos nufotografuoti esamą situaciją: kelią, sankryžą, apgadintus automobilius, jų susidūrimo vietas. Jeigu nesutariama su kitu eismo įvykio dalyviu dėl aplinkybių, būtina išsikviesti policijos pareigūnus.
Eismo įvykis - nemalonus ir daug rūpesčių sukeliantis incidentas. Kiekvienas vairuotojas nori, kad apgadinta transporto priemonė būtų kuo greičiau kokybiškai suremontuota ir vėl galėtų dalyvauti eisme. Deja, kartais vairuotojai lieka smarkiai nusivylę atliktu darbu.
Draudimo paslaugas teikiančios įmonės yra verslo subjektai, taigi didžiausias jų interesas - gauti kuo daugiau pelno. Draudikai ir remonto įmonės palaiko glaudžius ryšius ir bendradarbiauja tarpusavyje. Tuo tarpu, remonto įmonės konkuruoja tarpusavyje. Konkurencinę kovą laimi galintys pasiūlyti patrauklesnę remonto kainą.
Kuomet renkatės remonto įmonę, pirmiausiai verta pasidomėti, ar ji turi pakankamai įrangos ir ar galės visus remonto darbus atlikti vienoje vietoje. Pavyzdžiui, dalis autoservisų neturi dažymo kameros arba neatlieka automobilio kėbulo geometrijos atstatymo darbų. Kuo daugiau skirtingų meistrų remontuos jūsų automobilį, tuo daugiau problemų galite patirti, jei remontas bus atliktas nekokybiškai.
Kiekviena automobilio dalis atlieka tam tikrą funkciją. Nesertifikuotos trečiųjų šalių gamybos detalės pagal savo tvirtumą, lankstumą ir atsparumą dažniausiai ženkliai nusileidžia gamintojų tiekiamų originalių atsarginių detalių parametrams. Paradoksalu, tačiau Lietuvoje prekyba nesertifikuotomis trečiųjų šalių detalėmis yra visiškai legali, o atsakomybę už šių dalių saugumą prisiima pats vartotojas, tai yra, automobilio savininkas.
Lietuvos techninės apžiūros centrai, atlikdami techninę apžiūrą ir suteikdami teisę dalyvauti eisme, netikrina, ar automobilio sudedamosios dalys yra originalios ar trečiųjų šalių gamybos. Tačiau vairuotojui visada reikia atkreipti dėmesį, kokios būklės automobilį jis atiduoda ir kokios pasiima po remonto. Siekiant išvengti tokių situacijų, dalis remonto įmonių priėmimo remontui metu iš visų pusių fotografuoja transporto priemonę ir pažymi matomus defektus automobilio priėmimo akte.
Po kiekvieno remonto ar eismo įvykio automobilio prekinė vertė mažėja. Deja, ne visi žino, kad egzistuoja tam tikra kategorija transporto priemonių, kurių prekinei vertei nukritus, galima prašyti žalos atlyginimo, neretai sudarančio gana nemažą sumą. Nors šalyje įvyksta daug eismo įvykių, po kurių automobiliai atiduodami į servisų darbuotojų rankas, ne visi savininkai žino, kad gali gauti kompensaciją ne tik už draudiminį eismo įvykį, bet ir už transporto priemonės prekinės vertės netekimą. Ši kompensacija mažai žinoma Lietuvoje, bet Europoje egzistuoja jau seniai.
Nežinojimą apie žalos atlyginimą nulemia ir gana senas šalies automobilių parkas, mat pagal galiojančią LR kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją automobilio prekinės vertės netekimas gali būti apskaičiuojamas tik lengviesiems M1 arba N1 kategorijos automobiliams iki 5 metų amžiaus. Prašyti kompensacijos verta, mat sumos susidaro pakankamai didelės, dažnai - net tūkstančiai eurų.
Suma, kurią gali gauti automobilio savininkas, priklauso nuo transporto priemonės apgadinimo. Ja remiantis, skaičiuojamos remontuojamos ir dažomos dalys. Jei lengvojo automobilio dalys buvo ne remontuojamos, o tik keičiamos, jos bus vertinamos kaip dažomos dalys. Svarbu žinoti, kad kompensacija skaičiuojama nuo automobilio vardinės vertės, t. y. vertintojas turi nustatyti būtent tokio automobilio su tokia pačia rida, būkle ir pan. rinkos vertę ir, ja remdamasis, skaičiuoti po 1 proc. už pirmą keičiamą dalį ir po 0,3 proc. už kiekvieną kitą. Vadinasi, jei dažomos trys detalės, iš viso kompensuojama 1,6 proc. nuo automobilio rinkos vertės.
Už automobilio prekinės vertės netekimą atlyginti privalo kaltininko civilinės atsakomybės draudikas pagal automobilio savininko prašymą arba avarijos kaltininkai, tačiau praktika rodo, kad tikrai ne visi draudimo atstovai šią paslaugą pasiūlo automobilių savininkams, be to, ir žalą ne visada apskaičiuoja nešališkai.
Remontuojant eismo įvykyje nukentėjusią transporto priemonę ir keičiant jos detales naujomis originaliomis, draudimo bendrovė taiko dalių nusidėvėjimo išskaičiavimą. Automobilio dalių nuvertėjimas apskaičiuojamas atimant nusidėvėjimo normą iš naujų originalių dalių įsigijimo kainų. Tam tikros klasės populiarių automobilių naudotos dalys pas naudotų dalių prekeivius (antrinėje rinkoje) kartais gali kainuoti brangiau, nei naujos originalios dalys oficialioje automobilio gamintojo atstovybėje. Tokiais atvejais automobilio savininkas patiria nuostolių, mat draudikas įstatymiškai neprivalo padengti naudotos detalės, kuri yra brangesnė nei nauja originali dalis išskaičiavus nuvertėjimą, pirkimo kaštų.
Automobilių servisas tuomet reikalauja transporto priemonės savininko savo lėšomis padengti detalės kainos perviršį. Automobilio dalių nuvertėjimo normos nesugalvoja nei draudikas, nei autoservisas. Iki praėjusių metų rugsėjo mėnesio Lietuvoje galiojo Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, tačiau nuo 2020-ųjų rugsėjo ši instrukcija nebegalioja, o automobilio dalių nuvertėjimas apskaičiuojamas pagal Kelių transporto priemonių taikymo tvarkos aprašą. Dalių nuvertėjimo apskaičiavimui dabar pasitelkiami IT sprendimai.
Internetinėje svetainėje lvrdata.lt vairuotojai gali rasti skaičiuoklę, kurioje nuvertėjimą galima paprastai ir greitai apskaičiuoti įvedus automobilio pirmos registracijos datą, ridą ir nuvertėjimo nustatymo dieną. Ši skaičiuoklė veikia pagal nepriklausomų transporto priemonių vertintojų profesinės asociacijos Lietuvos vertintojų rūmų sukurtą algoritmą, atsižvelgiant į visos Lietuvos eksploatuojamo autoparko vidutinius rodiklius.
Kaip įrodyti sumažėjusią vertę po automobilio avarijos
Nepriklausomas transporto priemonių vertinimas
Nepaisant to, jog daugeliui transporto priemonių vertinimo procesas gali pasirodyti painus ir sudėtingas, ši procedūra vyksta ne tik greitai, bet ir be jokių nesklandumų. Susitikimo metu turėsite pateikti transporto priemonę, jog specialistai galėtų ją apžiūrėti ir įvertinti, taip pat procesui reikalingus dokumentus. Kai kuriais atvejais pasitaiko, jog klientai negali pristatyti transporto priemonės į sutartą vietą. Tokiu atveju specialistai atvyks į nurodytą vietą ir apžiūrės transporto priemonę. Kai tik įvertins transporto priemonę, vertintojai pateiks transporto priemonės vertinimo ataskaitą.
Automobilio kėbulas yra brangi ir svarbi transporto priemonės dalis, kurios būklė turi ypač didelę įtaką automobilio vertei. Todėl perkant naudotą automobilį itin svarbu sužinoti, ar automobilis buvo daužtas prieš tai. Daužtas automobilis gali būti mažiau saugus, taip pat gali nebeveikti oro pagalvės. Pirkti daužtą automobilį rizikinga ir dėl to, nes gali būti pažeista kėbulo geometrija, taip pat automobilį gali būti sunkiau valdyti.
Naudotų transporto priemonių importas iš trečiųjų šalių vis dar yra labai aktualus. Tam, kad būtų galima įvežti transporto priemonę iš kitos šalies, būtina atlikti tam tikras nustatytas muitinės procedūras. Tam gali prireikti, kad būtų deramai įvertinta transporto priemonė ir pateikta muitinei visa reikalinga informacija. Muitinės procedūros metu būtina išmanyti įstatymus. Naudotų transporto priemonių muitinis įvertinimas naudingas tiek fiziniams asmenims, siekiantiems importuoti vieną transporto priemonę, tiek juridiniams asmenims, importuojantiems transporto priemones pardavimui.
Siekiant tiksliai apibrėžti nekilnojamojo turto vertę, svarbu ne tik naudoti analitinį mąstymą, bet ir turėti supratimą apie dabartinę rinkos padėtį. Todėl nekilnojamojo turto vertinimui siūloma rinktis tik patyrusius specialistus, kurie gebėtų nešališkai ir tiksliai įvertinti turtą.
Pirmasis etapas skirtas tam, kad specialistas susipažintų su klientu ir jo poreikiais. Pokalbis gali būti atliekamas tiek susitikimo metu, tiek ir nuotoliniu būdu. Sekančio etapo metu vertintojas susipažįsta su objektu ir pateiktais dokumentais. Turtas yra ne tik apžiūrimas, bet ir fotografuojamas. Atlikęs minėtus veiksmus, vertintojas gali parengti kilnojamo turto vertinimo ataskaitą. Kilnojamojo turto vertinimas yra greitas ir nesudėtingas procesas tuomet, kai jį atlieka patyręs specialistas.
Kaip ir bet kuri kita procedūra, retrospektyvinis vertinimas yra pradedamas nuo konsultacijos, kurios metu vertintojas turi galimybę susipažinti su klientu, jo poreikiais ir gauti reikiamus dokumentus. Toliau seka duomenų analizė. Išanalizavęs dokumentus, vertintojas gali apžiūrėti objektą. Jei objektas sunaikintas ar pakeistas, specialistas gali remtis nuotraukomis arba ankstesniais fiksuotais duomenimis.
Bet kurio proceso metu klientas gali susisiekti su vertintoju ir užduoti jam rūpimus klausimus. Vertintojo darbas yra ne tik atlikti vertinimo procesą ir pateikti ataskaitą klientui, bet ir užtikrinti, kad klientui neliks jokių klausimų, susijusių su šiuo etapu. Klausimai kilti gali ne tik proceso metu, bet ir apžvelgus ataskaitą.
Galime atlikti N1 klasės naudoto krovininio automobilio, kurio kėbulo kodas yra BB arba BBA, perdirbimo techninę ekspertizę, kurios metu įvertiname, ar Jūsų automobilis atitinka M1 klasės lengvojo automobilio reikalavimus. M1 klasės lengvojo automobilio privalumai: techninės apžiūros periodiškumas - 24 mėn., nereikia mokėti kelių naudotojo mokesčio ir t.t.
tags: #krovininiu #transporto #priemoniu #nuvertejimas