FOTO: Gerai pažvelkite į krovininius traukinius - net nauji jie yra kampuoti, neaerodinamiški ir, tikriausiai sutiksite, negražūs. Tuo tarpu patys moderniausi greitieji keleiviniai traukiniai daro kitokį įspūdį. Jie yra labai aptakūs, atrodo futuristiškai ir lekia milžinišku greičiu. Kodėl tarp šių traukinių toks didžiulis skirtas skirtumas? Juk traukinių kompanijos sulauktų daugiau klientų, jei krovinius pristatytų greičiau?
Iš tiesų egzistuoja kelios priežastys, kodėl keleiviniai traukiniai yra greitesni už krovininius. Visų pirma, laikas tikrai yra pinigai - žmonės yra linkę mokėti daugiau, kad kelionės tikslą pasiektų greičiau. Tačiau šalia ekonominių priežasčių visada yra ir technologinių - greitieji keleiviniai traukiniai yra beveik tušti. Net jei visos vietos traukinyje yra užimtos, didžioji jo tūrio dalis bus nepanaudota.
Krovininiai traukiniai yra visai kiti. Krovininiai traukiniai dažnai rieda nesiekdami nei 50 km/h greičio. Todėl jiems aerodinamiška forma net nėra reikalinga - galia yra kur kas svarbesnė. Krovininių traukinių privalumas yra gebėjimas vienu metu pristatyti didžiulį kiekį krovinio. Būtent tai yra jų ekonomiškumo paslaptis. Krovininis traukinys gali tempti kelis tūkstančių tonų - keleiviniams traukiniams to daryti nereikia.
Tačiau vis tiek - jei tas krovinys būtų pristatytas greičiau, juk verslas taip pat vyktų sklandžiau? Ne visai. Aišku, verslininkai džiaugtųsi, jei krovininiai traukiniai judėtų greičiau, tačiau yra ir kita medalio pusė - tuomet jie sunaudotų daugiau energijos ir paslauga kainuotų daugiau. Technologine prasme taip pat būtų sunku priversti šiuos traukinius judėti bent šiek tiek greičiau.
Greičiausi keleiviniai traukiniai Japonijoje važinėja apie 500 km/h greičiu (kai nesiekia rekordų). Kaip manote, kiek energijos reikėtų norint iki tokio greičio įsibėgėti krovininiam traukiniui? Sąnaudos būtų milžiniškos, net jei krovininiai traukiniai įgautų aptakią formą. Tiesiog nebūtų paklausos - kur kas pigiau yra gauti 6000 tonų krovinį per 10 dienų, nei kasdien gauti po 600 tonų.
Galutinėje analizėje, reikia pažvelgti ir į infrastruktūrą. Magnetinė levitacija tokio svorio traukiniams nėra geriausias sprendimas - vėl reikėtų didžiulio energijos kiekio. Taigi, jie riedėtų bėgiais, kurie dėvisi. Dideliu greičiu važiuojantis krovininis traukinys stipriai gadintų bėgius. Kitaip tariant, technologiškai tai būtų labai sunku ir reikalautų investicijų ir į traukinių konstrukcijas, ir į infrastruktūrą. Ekonomine prasme tai tiesiog neapsimoka - kroviniai turi būti pristatomi pasiekus tobulą balansą tarp kainos ir laiko.
Net jei kas nors sukurtų itin greitą krovininį traukinį, jis nebūtų labai paklausus tarp logistikos kompanijų, nes krovinio pervežimo kaina būtų tiesiog per didelė. Nepamirškite, kad dėl to ir didieji konteineriniai laivai plaukioja palyginti lėtai - kaštai yra svarbiau už viską.
Traukinių greitis Lietuvoje ir pasaulyje
Iki šiol didžiausias keleivinių traukinių greitis Lietuvoje buvo 120 km/h. Tokio greičio neviršydamas traukinys jau dabar iš Kauno į Vilnių atvažiuoja per 59 minutes. Vakarykštė bandomoji kelionė truko 55 minutes. „Lietuvos geležinkeliai“ vykdo ambicingą programą, kuria siekiama didinti kelionių traukiniais greitį ir trumpinti kelionės laiką. Šiuo metu yra kelios atkarpos, kuriose be didesnių investicijų galima greitį padidinti iki 160 km/val. Nuo rugpjūčio 21 d. jau kursuoja traukinys, kuris iš Kauno į Vilnių nuvažiuoja per 59 minutes. Baigus kelio remontus ir peržiūrėjus traukinių tvarkaraščius, tokių traukinių bus daugiau. Vilnius-Kaunas-Vilnius yra populiariausias „Lietuvos geležinkelių“ maršrutas. Juo šiemet per 8 mėnesius važiavo 0,839 mln. keleivių - 5,4% daugiau nei prieš metus. Antroje vietoje yra Vilnius-Klaipėda maršrutas - juo važiavo 0,331 mln. keleivių.
Apskritai užsienio šalyse kelionės traukiniais dažnai yra daug patrauklesnės nei automobiliu. Labiausiai dėl to, kad jos paprastai yra greitesnės - traukiniams netenka grūstis spūstyse. Tačiau Lietuvoje taip toli gražu nėra. Tad kodėl traukiniai pas mus tokie lėti?
Vidutinis greitis Lietuvoje
„Lietuvos geležinkeliai“ portalui tv3.lt atsiųstame komentare tikino, kad jų parke esantys traukiniai gali išvystyti greitį iki 140 (dyzeliniai) ir 160 km per valandą (elektriniai). „Maršrutuose į Klaipėdą ir Kauną yra nedidelių atkarpų, kur traukinio greitis leidžiamas iki 140 km per valandą, kitur iki 120 km/val. Kaip ir automobilių transporte, greitį riboja ne transporto priemonės galimybės, tačiau kelio projektiniai parametrai ir jo būklė“, - nurodė bendrovė. Esą dėl to, siekiant užtikrinti keleivių, važiuojančių traukiniais, ir geležinkeliu vežamų krovinių saugumą, nuolat stebima geležinkelio būklė: greičio ribojimai atsiranda tuose ruožuose, kur vykdomi remonto darbai.
„Tuos darbus atliekame kaip įmanoma greičiau, kad traukiniai galėtų važiuoti maksimaliu greičiu. Taip pat greičiui įtaką turi ir sustojimų skaičius. Vidutinis faktinis traukinio greitis tiek Vilnius-Kaunas, tiek Vilnius-Klaipėda, priklausomai nuo sustojimų skaičiaus, būna nuo 70 iki 90 km per valandą“, - skaičiavo „Lietuvos geležinkeliai“.
Pasak jų komentaro, greitis ribojamas ir dėl šiuo metu vykdomo elektrifikacijos projekto. Ruože Radviliškis-Klaipėda tęsiami 3-ojo, geležinkelio arterijos Vilnius-Klaipėda, elektrifikavimo etapo rangos darbai. Jo metu elektrifikuojamas 199 km geležinkelio ruožas. Dėl elektrifikavimo ir remonto darbų tam tikrose atkarpose traukinių greitis ribojamas iki 60 km per valandą. Pasibaigus darbams greitis turėtų būti atstatytas.
„Pavyzdžiui, pasibaigus geležinkelio ruožo Gaižiūnai-Kaišiadorys rekonstrukcijai, populiaraus maršruto Vilnius-Ryga traukinys šioje atkarpoje pavasarį pradėjo važiuoti greičiau, todėl atsirado galimybė papildomai sustoti Jonavoje ir Kėdainiuose išlaikant tokį patį maršrutų laiką. Analizuojame visas galimybes ir siekiame, kad kelionės traukiniu, lyginant su kitomis transporto priemonėmis, būtų aktualios visuomenei bei konkurencingos kelionės trukmės ir komforto prasme“, - tikino „Lietuvos geležinkelių“ specialistai.
Pasak jų, gerokai didesniu greičiu Lietuvoje galėsime važiuoti traukiniais, pastačius „Rail Baltica“, tuomet traukinių greitis galės viršyti 200 km per valandą.
Krovinių ir keleivinių traukinių greičio skirtumų priežastys
Krovininiai traukiniai dažnai rieda nesiekdami nei 50 km/h greičio. Todėl jiems aerodinamiška forma net nėra reikalinga - galia yra kur kas svarbesnė. Krovininių traukinių privalumas yra gebėjimas vienu metu pristatyti didžiulį kiekį krovinio. Būtent tai yra jų ekonomiškumo paslaptis. Krovininis traukinys gali tempti kelis tūkstančių tonų - keleiviniams traukiniams to daryti nereikia.
Technologine prasme taip pat būtų sunku priversti šiuos traukinius judėti bent šiek tiek greičiau. Greičiausi keleiviniai traukiniai Japonijoje važinėja apie 500 km/h greičiu (kai nesiekia rekordų). Kaip manote, kiek energijos reikėtų norint iki tokio greičio įsibėgėti krovininiam traukiniui? Sąnaudos būtų milžiniškos, net jei krovininiai traukiniai įgautų aptakią formą. Tiesiog nebūtų paklausos - kur kas pigiau yra gauti 6000 tonų krovinį per 10 dienų, nei kasdien gauti po 600 tonų.
Galutinėje analizėje, reikia pažvelgti ir į infrastruktūrą. Magnetinė levitacija tokio svorio traukiniams nėra geriausias sprendimas - vėl reikėtų didžiulio energijos kiekio. Taigi, jie riedėtų bėgiais, kurie dėvisi. Dideliu greičiu važiuojantis krovininis traukinys stipriai gadintų bėgius. Kitaip tariant, technologiškai tai būtų labai sunku ir reikalautų investicijų ir į traukinių konstrukcijas, ir į infrastruktūrą.
Ekonomine prasme tai tiesiog neapsimoka - kroviniai turi būti pristatomi pasiekus tobulą balansą tarp kainos ir laiko. Net jei kas nors sukurtų itin greitą krovininį traukinį, jis nebūtų labai paklausus tarp logistikos kompanijų, nes krovinio pervežimo kaina būtų tiesiog per didelė. Nepamirškite, kad dėl to ir didieji konteineriniai laivai plaukioja palyginti lėtai - kaštai yra svarbiau už viską.
Infrastruktūros plėtra ir aplinkosauga
Lietuva dalyvauja tarptautinio transporto projekto „Rail Baltica“ įgyvendinime, kurio svarbiausias tikslas - kokybiška, europinio standarto geležinkelio linija sujungti Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir, pasitelkus keltą, - Helsinkį. Baltijos šalyse beveik visą tinklą sudaro rusiško standarto vėžė, ir tik Lietuva, šiuo metu tiesianti geležinkelį nuo Lenkijos sienos, turi siauresnę, europinio standarto vėžę, per Marijampolę klojamą į Kauną. Visos „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis nuo Varšuvos iki Talino - apie 1200 km, Lietuvoje - apie 333 km. Iki š. m. gruodžio mėn. europinė vežė bus nutiesta iki Kauno ir sieks 120 km. AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra projekto „Rail Baltica“ vykdytoja Lietuvos teritorijoje.
Transportas Lietuvoje išgyvena pokyčius - keliuose daugėja elektra ar hibridiniais varikliais varomų automobilių ir autobusų. Keičiasi ir jau dabar aplinkai draugiškesnis geležinkelis: panaudojant ES investicijas, elektrifikuojamas iki šiol ilgiausias Lietuvoje geležinkelio ruožas Kaišiadorys-Klaipėda, kuriuo galės važiuoti žaliąja, iš atsinaujinančių šaltinių gaminama, elektra varomi traukiniai. Skaičiuojama, kad įgyvendinus šį projektą į orą nebus išmetama apie 150 tūkst. tonų anglies dvideginio (CO₂) per metus. Naudą pajus ir keleiviai, kurie jau po kelerių metų elektrifikuota geležinkelio arterija tarp Vilniaus ir Klaipėdos (per Kėdainius) keliaus itin moderniais ir patogiais elektriniais traukiniais. Elektrifikavus visą geležinkelio ruožą tarp Vilniaus ir Klaipėdos, maksimalus traukinių greitis galės pasiekti 160 km/h - tai lems tiek elektriniai traukiniai, tiek ir atnaujinta bei didesniems greičiams pritaikyta infrastruktūra.
Geležinkelio elektrifikavimas taip pat pagerins Lietuvos transporto sektoriaus konkurencingumą. Prie to prisidės ir galimybė susieti elektrifikavimą su atsinaujinančiais energijos ištekliais. Jau šiuo metu elektriniams traukiniams siekiama naudoti kuo daugiau žaliosios elektros energijos, taip pat bus vertinamos galimybės ir ekonominė nauda dėl nuosavų, elektros energijos gamybos pajėgumų įrengimo.
„Elektra varomiems traukiniams elektros energija galėtų būti generuojama tiek iš saulės, tiek iš vėjo elektrinių, o iškastinį kurą visiškai pakeitus vietoje gaminama energija, butų žengtas labai svarbus žingsnis nulinės emisijos link“, - sako T. Tamašauskas.
LTG grupės įmonė „LTG Infra“ iki 120 km/val. padidino keleivinių traukinių greitį Lukšių, Dūseikių, Telšių, Šateikių ir Kūlupėnų stotyse. Iki šiol daugumoje stočių maksimalus greitis siekė 100 km/val., todėl infrastruktūra buvo prižiūrima pagal šiuos parametrus. Siekiant užtikrinti didesnį greitį, buvo atlikti geležinkelio kelių kokybės gerinimo darbai: suvirintos sandūros, pakeisti defektiniai bėgiai ir pabėgiai, ištaisyti geometriniai parametrai. Šių darbų vertė - apie 350 000 eurų.
„Ministerijai svarbu, kad susisiekimas geležinkeliais būtų kokybiškas ir patogus. Greitesni traukiniai - vienas iš būdų užtikrinti geresnį susisiekimą tarp savivaldybių. Dedame visas pastangas, kad kelionės traukiniais kuo labiau atlieptų gyventojų poreikius“, - teigia susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Didesnis greitis stotyse leis efektyviau išnaudoti traukinių trauką, išvengti stabdymo ir greitėjimo sukeliamo papildomo kuro suvartojimo, trumpins kelionės laiką ir pagerins važiavimo komfortą.
„Investicijos į geležinkelių priežiūrą ir modernizavimą yra būtinos, jei norime keleiviams pasiūlyti tai, ko jie tikisi - didesnį traukinių greitį, punktualumą ir važiavimo komfortą. Tik kokybiška infrastruktūra leidžia užtikrinti sklandų ir efektyvų geležinkelių darbą, o tai - mūsų prioritetas“, - sako „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas.
Vykdant investicinius projektus, „LTG Infra“ stotyse, kuriose bus didinamas greitis, buvo pakeisti visi 28 pagrindiniuose bei atvykimo/išvykimo keliuose esantys iešmai į naujus, ES normas atitinkančius iešmus. Šių darbų vertė siekė apie 7 mln. eurų. Nauji iešmai leidžia užtikrinti saugesnį ir greitesnį traukinių judėjimą per stočių teritorijas, todėl „LTG Infra“ nuolat vykdo iešmų atnaujinimo programas, kurios ateityje leis greičius didinti ir kitose stotyse.
LTG grupė, kurios dalimi yra „LTG Infra“, yra didžiausia Baltijos šalyse geležinkelių grupė, savo veiklą vystanti trimis pagrindinėmis kryptimis: krovinių ir keleivių vežimas geležinkeliais, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymas, priežiūra ir plėtra.
tags: #krovininiu #traukiniu #greitis