Geležinkelių transportas yra svarbi transporto rūšis, apimanti keleivių ir krovinių vežimą geležinkeliais. Šiandien geležinkelių transportas yra pigesnis už kitas transporto rūšis, o vienu sąstatu galima vežti didelius krovinių kiekius, siekiančius iki apie 10 000 tonų. Kroviniai daugiausia vežami tolimaisiais ir vidutiniais atstumais, o keleiviai - taip pat ir priemiestiniais maršrutais. Pasaulyje geležinkeliais pervežama apie 10 % visų krovinių (apie 60 % visų sausuma vežamų krovinių) ir apie 6 % visų keleivių (21 a. pradžioje). Daugiausia vežama nafta ir jos produktai, mediena, metalai.
Lietuvos geležinkelių istorija
Lietuvoje pirmieji geležinkeliai pradėti tiesti XIX a. 6-ojo dešimtmečio pabaigoje - 7-ojo dešimtmečio pradžioje. 1862 m. pradėtas traukinių eismas maršrutais Sankt Peterburgas-Vilnius ir Vilnius-Virbalis. 1863 m. iš visų Lietuvos geležinkelio stočių buvo išsiųsta 72 100 tonų ir gauta 79 400 tonų krovinių.
Per Pirmąjį pasaulinį karą geležinkeliais buvo vežama didžioji dalis kariuomenei skirtų maisto produktų ir amunicijos; karo reikmėms nutiesta daug naujų geležinkelių. 1919 m. Lietuvos vyriausybė perėmė iš Vokietijos geležinkelių tinklą, kurio daugelis ruožų buvo sugadinti, o stočių inventorius išgrobstytas. Tais pačiais metais pradėtas traukinių eismas siauruoju geležinkeliu Kaune tarp Senamiesčio ir Panemunės, o plačiuoju - iš Kaišiadorių į Radviliškį.
1919 m. Lietuvos geležinkelių ilgis siekė 943 km, o riedmenų ūkį sudarė išsinuomoti 6 garvežiai, 15 keleivinių ir 57 prekiniai vagonai, kurių dauguma buvo pasenę. 3-4 dešimtmečiais buvo nupirkta naujų modernesnių vagonų, garvežių ir dyzelinių automotrisių, o kelionių geležinkeliais laikas sutrumpėjo.
1923 m., atgavus Klaipėdos kraštą ir Klaipėdos uostui tapus Lietuvos geležinkelių sistemos dalimi, 1925 m. iš viso Lietuvoje keleivių pervežta 3 676 500 (tarptautiniais maršrutais - 307 800). Sumažėjus ekonominės krizės padariniams ir sumažinus vežimo tarifus, keleivių skaičius padidėjo (1937 m. pasiekė 3 379 700, iš jų 213 600 tarptautiniais maršrutais).
Plačiaisiais geležinkeliais vežamų krovinių iki 1931 m. daugėjo (1919 m. - 90 900 tonų, 1921 m. - 778 700 tonų, 1925 m. - 1 074 600 tonų, 1931 m. - 1 978 600 tonų). 1932 m. dėl ekonominės krizės šis skaičius sumažėjo iki 1 437 500 tonų, tačiau vėliau vėl daugėjo (1937 m. - 2 075 300 tonų).
1939 m. eksploatacinis geležinkelių ilgis (be Klaipėdos krašto) sudarė 1884 km (plačiųjų - 1409 km, siaurųjų - 475 km). Lietuva turėjo 172 garvežius, 219 keleivinių, 53 bagažo ir pašto, 3760 prekinių vagonų, 13 automotrisių (visi skirti plačiajam geležinkeliui). Plačiųjų geležinkelių krovinių apyvarta buvo 274 mln. tonkilometrių, keleivių - 238 mln. keleivių kilometrų (siaurųjų - atitinkamai 18,5 mln.).
1940 m. Lietuvos geležinkeliai buvo įtraukti į SSRS geležinkelių tinklą. 1941-1944 m. buvo labai apribotos kelionės traukiniais. 1944-1945 m. buvo atstatytos per karą suniokotos svarbiausios geležinkelių linijos, vėliau pastatyti nauji stočių pastatai, rekonstruota Vilniaus stotis, intensyvaus eismo vietose įrengti antrieji bėgių keliai.
7-ajame dešimtmetyje išardytos mažai naudojamos Joniškėlio-Žeimelio, Jonavos-Ukmergės ir kai kurios kitos siaurojo geležinkelio linijos. 8-ajame dešimtmetyje Utenos-Švenčionėlių siaurojo geležinkelio ruožas pertvarkytas į platųjį, elektrifikuotos Vilniaus-Kauno, Lentvario-Trakų, Vilniaus-Naujosios Vilnios linijos, visi garvežiai pakeisti dyzeliniais lokomotyvais. Krovinių ir keleivių apyvarta didėjo.
Atkūrus nepriklausomybę geležinkeliai tapo Lietuvos valstybės nuosavybe. 1992 m. europinio standarto geležinkeliu iš Šeštokų į Lenkiją pradėta vežti keleivius, 1994 m. - ir krovinius. Dėl sumažėjusios gamybos, pasikeitusios prekių ir paslaugų rinkos, pablogėjusių įmonių ryšių gerokai sumažėjo geležinkeliais vežamų krovinių (1990-1999 m. - 2,6 karto), kasmet vis mažiau buvo pervežama keleivių.
Rusijai panaikinus krovinių tarifų nuolaidas 1999-2000 m. sumažėjo į Klaipėdos uostą vežamų krovinių. 2003 m. pervežta 43,4 mln. tonų krovinių (tarptautiniai pervežimai - 38,0 mln. tonų, vietiniai - 5,4 mln. tonų). Daugiausia buvo vežama nafta ir jos produktai (44,5 % visų geležinkeliais vežtų krovinių), cheminės ir mineralinės trąšos (14,2 %), juodieji metalai (8,3 %). 2003 m. geležinkeliais keliavo 7,0 mln. keleivių (6,0 mln. - šalies viduje, tarptautiniais maršrutais - 1,0 mln.).
2003 m. Lietuvos geležinkeliai eksploatavo 1775,3 km viešojo naudojimo geležinkelių (1753,5 km - 1520 mm, 21,8 km - 1435 mm pločio vėžės), iš jų - 122 km elektrifikuotų.
2010 m. geležinkeliais pervežta 41,7 %, 2015 m. - 37,8 %, 2018 m. - 34,4 % visų Lietuvos transporto pervežtų krovinių. Daugiau kaip 20 % sudaro tranzitiniai kroviniai.
2018 m. eksploatuojamų geležinkelių ilgis siekė 1910,7 km, iš jų 1520 mm pločio vėžės - 1787,7 km, 1435 mm pločio vėžės - 123 km, dvikelių geležinkelių ilgis - 451,5 km, iš jų 152,4 km elektrifikuoti. Plačiųjų geležinkelių tinklas Lietuvoje gana tankus - 29 km tenka 1000 km² teritorijos.
Lietuvos geležinkelio linijose yra 104 stotys, 545 pervažos, 410 viadukų ir tiltų.
2024 m. Lietuvos geležinkeliais pervežta 25,658 mln. tonų krovinių (vidaus vežimas sudarė 16,06 mln. tonų, įvežta į šalį 1,713 mln. tonų, išvežta iš šalies 2,599 mln. tonų, tranzitas sudarė 5,286 mln.).
2023 m. bendras geležinkelių ilgis siekė 1924 km, metinės keleivių apimtys siekė 392 mln. keleivių km, krovinių apimtys - 6,3 mlrd. tonų km. 2024 m. Lietuvos geležinkeliais pervežta 25,7 mln. tonų krovinių (tarp jų 5,3 mln. tonų tranzitinių).
Didžioji dalis linijų - 1787,7 km yra 1520 mm vėžė (paveldėta nuo carinės Rusijos laikų), 123 km - 1435 mm vėžė.
Geležinkelių tiesimas Lietuvoje
Iki XIX a. vidurio Rusijos imperijoje buvo nutiestos tik 3 geležinkelio linijos: Sankt Peterburgas-Carskoje Selo, Sankt Peterburgas-Maskva ir Varšuva-Viena. Šiek tiek anksčiau geležinkeliai imti tiesti Prūsijoje, tačiau Klaipėdos kraštas nebuvo prioritetinis.
Pirmasis projektas nutiesti geležinkelį Lietuvoje buvo sudarytas 1848 m. Tai buvo Liepojos pirklio C. Ulicho projektas nutiesti geležinkelį Liepoja-Jurbarkas. 1851 m. Rusijos imperijos vyriausybė priėmė nutarimą dėl Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio tiesimo, kurio dalis trasos ėjo per Lietuvą.
1858 m. tiesimo darbai atnaujinti. 1860 m. rugsėjo 16 d. iš Daugpilio pusės į Vilnių atvyko pirmasis geležinkelio tiesėjų traukinys. 1861 m. balandžio 11 d. atidarytas viešasis eismas kelyje Kaunas-Virbalis-Eitkūnai (Prūsija). 1862 m. kovo 15 d. atidarytas traukinių eismas iš Sankt Peterburgo į Vilnių ir iš Vilniaus per Lentvarį į Virbalį, 1862 m. gruodžio 15 d. atidarytas reguliarus eismas į Varšuvą.
Tiesiant pirmąjį geležinkelį Lietuvoje, buvo pastatyta daug inžinerinių statinių. Stambiausi ir svarbiausi iš jų buvo Kauno ir Panerių tuneliai, tiltai per Nerį, Vilnelę, Merkį ir Nemuno upę Kaune.
Rusijos valstybė, norėdama pradėti eksportuoti Ukrainos grūdus per Liepojos uostą, paruošė ir patvirtinto naujų geležinkelių projektus Liepoja-Kaišiadorys ir Naujoji Vilnia-Romnai. 1871-1873 m. vyko geležinkelio tiesimo darbai.
Buvo nutiestos strategiškai svarbios linijos: Radviliškio-Daugpilio geležinkelis (1873 m.), Vilniaus-Lydos geležinkelis (1884 m.), Užnemunės geležinkelis (Varėna-Alytus-Šeštokai-Suvalkai; 1895 m. atkarpa Varėna-Poteronys; 1899 m. visa linija).
Taip pat Lietuvoje buvo tiesiami ir siaurieji geležinkeliai. Pirmasis buvo nutiestas 750 mm vėžės pločio Panevėžio-Pastovių siaurasis geležinkelis.
1872 m. kovo 25 d. Vokietijos imperijos valdžia priėmė įstatymą dėl Tilžės-Klaipėdos geležinkelio tiesimo. 1875 m. birželio 1 d. šis 95 km ilgio geležinkelis buvo atidarytas viešajam eismui ruože Pagėgiai-Klaipėda.
1915 m. kaizerinė Vokietija okupavo Lietuvą. Karinė vadovybė ėmė sparčiai perkalti geležinkelius į 1435 mm pločio vėžę.
Vokiečiai karo reikmėms ėmė tiesti ir plačiuosius geležinkelius. Iki 1915 m. spalio 1 d. per 3 mėnesius nutiesė Bajorų-Priekulės (Latvijoje) geležinkelio 74 km ruožą. 1916 m. birželio 20 d. baigtas Lauksargių-Šilėnų geležinkelis (124,4 km). Šioje linijoje buvo pastatytas laikinas 42 m aukščio ir 670 m ilgio medinis Lyduvėnų tiltas per Dubysos upę.
1916 m. vokiečių valdžios įsakymu nutiestas geležinkelis tarp Palemono ir Gaižiūnų. Šis 25 km dvikelis geležinkelis labai sutrumpino kelionę geležinkeliu iš Kauno Jonavos, Kėdainių, Šiaulių kryptimi.
Iš viso Pirmojo pasaulinio karo metais nutiesta 265 km 1435 mm vėžės ir 193 km 600 mm vėžės geležinkelių.
1919 m. liepos 4 d. pasirašyta sutartis, pagal kurią visi vokiečių Kariškųjų geležinkelių 5-osios direkcijos žinioje buvę geležinkeliai perduoti Lietuvai. 1919 m. liepos 6 d. buvo paleistas pirmas traukinys plačiuoju geležinkeliu iš Kaišiadorių į Radviliškį.
1922 m. lapkričio 1 d. Lietuvos kariuomenės geležinkelio bataliono pirmoji kuopa pradėjo tiesti Šeštokų-Kazlų Rūdos jungiamąjį kelią ir 1923 m. gruodžio 20 d. sujungė Kazlų Rūdą su Marijampole. Lietuvos geležinkeliai buvo sujungti į bendrą tinklą.
1923 m. atgavus Klaipėdos kraštą, esantys šiame krašte valstybiniai geležinkeliai tapo Lietuvos geležinkelių sistemos dalimi, Lietuvos plačiųjų geležinkelių tinklas padidėjo 135 km.
Todėl 1926 m. pavasarį buvo nutiestas Kužių-Telšių geležinkelio ruožas, o 1932 m. rudenį - Telšių-Kretingos geležinkelis.
Šiuolaikinė geležinkelių sistema ir krovininiai traukiniai
Šiuolaikiniai vagonai yra įvairių tipų ir konstrukcijų, nes reikia vežti labai įvairius krovinius. Jie turi būti universalūs, išlaikyti greitai gendančių krovinių vertingas savybes, neleisti pažeisti birių krovinių ar apsaugoti krovinius nuo aplinkos poveikio. Šiuolaikiniai vagonų traukos būdai leidžia formuoti sunkiuosius krovininius traukinius, kurie išvysto didelius greičius ir nesustodami važiuoja didelius atstumus.
Lietuvos Respublikos geležinkelių sistemą reglamentuoja 2004 m. priimtas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas, taip pat Europos Sąjungos ir tarptautinė teisė.
2024 m. Lietuvos geležinkeliais pervežta 25,658 mln. tonų krovinių. Didžioji dalis (50-60 %) sudaro tranzitiniai kroviniai. Daugiausia buvo vežama nafta ir jos produktai, cheminės ir mineralinės trąšos, juodieji metalai.
LTG Cargo | Pervežėme Lietuvos kariuomenės krovinį
Didelę reikšmę turi vagonų konstrukcijų racionalumas ir jų techniniai ekonominiai rodikliai, kelio vežamasis pajėgumas, galimybė plačiai diegti kompleksinę mechanizaciją ir automatizaciją gaminant ir remontuojant vagonus, taip pat jų eksploatacija.
tags: #krovininiu #traukiniu #ilgiai