Vežėjo veiksmai, kai jis perkrauna jam patikėtą krovinį arba pakrauna papildomą krovinį nesuderinęs šių veiksmų su užsakovu, gali sukelti teisinių pasekmių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra išaiškinęs, kad vien tik aplinkybė, jog krovinys buvo perkrautas, savaime negali būti pagrindas konstatuoti, jog vežėjas pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą. Tai reiškia, kad vežėjo elgesys nebūtinai bus vertinamas kaip žinojimas, jog dėl tokių veiksmų kils neigiamų padarinių, ir sąmoningas prisidėjimas prie jų.
Visos standartinės vežėjų civilinės atsakomybės draudimo (CMR) sutartys numato draudiko atsakomybės ribas. Šiuo atveju, vežėjas perkrovė jam perduotą krovinį bei pakrovė papildomą krovinį, nesuderinęs tokių savo veiksmų su užsakovu.
Anksčiau Lietuvos teismai nevienodai vertindavo vežėjo veiksmus, nepateikus transporto priemonės į sutartą pasikrovimo vietą. Net ir kasacinėje instancijoje pasitaikydavo sprendimų, kuomet teismai taikydavo CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalį, reglamentuojančią vežėjo atsakomybę vėluojant pristatyti krovinį, nors vežėjas transporto priemonės į sutartą pasikrovimo vietą apskritai nepateikdavo. Tačiau vėlesnėje teismų praktikoje, pavyzdžiui, 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-719-661/2019, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad vežėjo transporto priemonės nepateikimas į sutartą pasikrovimo vietą kvalifikuojamas kaip sutarties neįvykdymas, o vežėjo atsakomybė už tai nustatoma pagal nacionalinius įstatymus, o ne CMR konvencijos nuostatas.
Vežėjo atsakomybė pagal nacionalinius įstatymus
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.258 straipsnį, transporto priemonės į pasikrovimo vietą nepateikęs vežėjas siuntėjui privalo atlyginti tik protingo dydžio nuostolius. Pagal nuostolių numatymo doktriną, vežėjas atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos jis numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Nukentėjusioji šalis (siuntėjas) privalo įrodyti, kad pakeičiančioji sutartis (t. y. sudaryta su kitu vežėju) buvo sudaryta protingomis sąlygomis ir per protingą terminą.
Ar nuostoliai yra protingi, teismas sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju pagal faktines bylos aplinkybes. Pavyzdžiui, aukščiau minėtoje byloje buvo nustatyta, kad vežimo užmokestis pagal pradinę vežimo sutartį buvo 110,00 Eur, tačiau vežėjui nepateikus transporto priemonės į sutartą pasikrovimo vietą, ieškovas turėjo samdyti kitą vežėją už ženkliai didesnę - 900,00 Eur - kainą. Šiuo atveju siuntėjas įrodė, kad sudarė pakeičiančiąją sutartį protingomis sąlygomis.
Krovinio pristatymo terminų viršijimas ir nuostoliai
Krovinio pristatymo terminus viršijęs vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, jeigu pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala. Nuostolių kompensavimas ribojamas užmokesčio už vežimą dydžiu, išskyrus atvejus, kai įrodoma, jog vežėjas pristatymo terminą viršijo tyčia ar dėl didelio neatsargumo.
Žalos ir jos dydžio, priežastinio ryšio įrodymai itin aktualūs, kai vežėjo ir siuntėjo santykių grandinėje kaip tarpininkai dalyvauja ekspeditoriai. Būtent regresinio reikalavimo atveju (atlyginus nuostolius siuntėjui ir taip įgijus reikalavimo teisę į vežėją) ekspeditoriui būtina turėti įrodymus apie tai, kad gavėjas (siuntėjas) patyrė nuostolius, kokio dydžio nuostolius patyrė ir tai, kad nuostoliai patirti dėl krovinio pristatymo termino viršijimo.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai ekspeditoriai be ginčo sumoka savo užsakovams sutartines netesybas už vėlavimą pristatyti krovinį, tuo tarpu sumokėtų sumų regreso tvarka iš vežėjo reikalauja kaip patirtų nuostolių atlyginimo. Tokia praktika yra ydinga. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-719-661/2019 nurodė, kad „Apelianto (Atsakovo) prašomi priteisti nuostoliai yra Atsakovui taikytos jo Užsakovo netesybos. Tai, kad Atsakovas šias netesybas laiko savo nuostoliais, nepadaro šių netesybų nuostoliais, kurie gali būti priteisiami iš Ieškovo, kaip vežėjo CMR konvencijos 23 str. 5 d. pagrindu. Tarp Atsakovo ir kitų asmenų ir jo Užsakovo, sudarytų sutarčių sąlygos negali pakeisti, padidinti ar kitaip nulemti tarp Ieškovo ir Atsakovo susiformavusių teisinių santykių ir iš jų kylančios atsakomybės.“
CMR konvencijos išsamumas ir taikymas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra pabrėžusi, kad CMR konvencijai būdingas griežto reguliavimo efektas. Tai reiškia, kad klausimai, patenkantys į šios tarptautinės sutarties reglamentavimo sritį, įskaitant vežimo sutarties šalių civilinę atsakomybę, yra išsamiai sureguliuoti ir nėra galimi jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo. Vežėjo atsakomybė pagal CMR konvenciją prasideda nuo to momento, kai krovinys yra priimtas vežti, tačiau ne kitais tikslais (pvz., pateikus automobilį kroviniui pakuoti, saugoti prieš pervežant ir panašiai).
Teisėjų kolegija pabrėžė, kad CMR Konvencija yra išsami ir negali būti aiškinama pernelyg plačiai, be to, negali būti pagal analogiją taikoma teisinėms situacijoms, tiesiogiai nenustatytoms Konvencijoje. Šis principas svarbus, nes jis užtikrina teisinį aiškumą ir vienodą tarptautinių vežimų teisinį reglamentavimą.
Vežėjo atsakomybė už papildomas išlaidas dėl eismo saugumo reikalavimų pažeidimo
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad krovinys nebuvo prarastas ar sugadintas ir buvo pristatytas gavėjai. Tačiau papildomos transportavimo išlaidos atsirado dėl to, kad krovinį gabenanti transporto priemonė Vokietijoje buvo sustabdyta policijos pareigūnų, kurie dėl netinkamo krovinio tvirtinimo uždraudė tęsti pervežimą šia transporto priemone. Tęsti pervežimą buvo leista tik perkrovus krovinį į kitą sunkvežimį.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad eismo saugumas yra viešasis interesas ir remdamasi Kelių eismo kodekso 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežėjo pareiga tikrinti pakrauto krovinio išdėstymą ir tvirtinimą eismo saugumo reikalavimams, sprendė, kad būtent vežėjas yra atsakingas už nuostolius, susijusius su papildomomis krovinio gabenimo išlaidomis. Tai taikoma, išskyrus atvejus, kai vežėjas objektyviai negalėjo suvokti, kad krovinio pakrovimas šių reikalavimų neatitinka.
Byloje nustatytos aplinkybės dėl krovinio pakrovimo ir gabenimo nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė, kaip vežėja, objektyviai negalėjo suvokti, jog krovinio pakrovimas, atsižvelgiant į sutarties sąlygų neatitinkančią transporto priemonę, kelia pavojų eismo saugumui. Darytina išvada, kad šiuo atveju dėl nuostolių, susijusių su papildomomis krovinio gabenimo išlaidomis, atsiradimo yra atsakinga ieškovė.
Nežiūrint skirtingo atsakomybės ir jos ribų reglamentavimo transporto priemonės nepateikimo į pasikrovimo vietą ir krovinio pristatymo termino viršijimo atvejais, bendras reikalavimas yra tas, kad nukentėjusiajam asmeniui tenka pareiga įrodinėti nuostolius ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas. Nacionalinės teisės reglamentavimo atveju, už transporto priemonės nepateikimą atsakomybei esant neribotai, siuntėjas turi įrodyti, jog pakeičiančiąją sutartį su kitu pasitelktu vežėju sudarė protingomis sąlygomis ir per protingą terminą. Tiesa, transporto priemonės nepateikimo į pasikrovimo vietą atveju vežimo sutarties šalys gali susitarti dėl netesybų sumokėjimo, ko vėlavimo pristatyti krovinį atveju padaryti negali.
tags: #krovinio #perkrovimas #i #kita #transporto #priemone