Šiuolaikinių automobilių gamintojai skiria ypatingą dėmesį degalų ekonomijos didinimui ir išmetamo CO2 kiekio mažinimui. Tai kelia naujų iššūkių variklių alyvos kūrėjams. Ekologijos svarba nuolat auga, todėl kietųjų dalelių filtrai (DPF) tampa vis dažnesni ne tik dyzeliniuose, bet ir benzininiuose varikliuose. Kai kurių „Volkswagen“ grupės markių automobiliai jau naudoja tokias technologijas. Kietųjų dalelių filtrų priežiūra ir tinkamas jų veikimas yra labai svarbūs, o viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko DPF filtrai užsikemša, yra netinkamai pasirinkta variklio alyva.
Vairuotojams dažnai tenka aiškinti, kodėl anksčiau naudota pigesnė sintetinė alyva, skirta dyzeliniams varikliams, netinka automobiliams su DPF filtru. Kietųjų dalelių filtrams būtina naudoti specialią variklio alyvą - tai nėra mitas. Jei dyzeliniame automobilyje su dalelių filtru bus naudojama standartinė alyva, ilgainiui filtras užsikimš. Variklio alyvos sudėtyje yra priedų, kurie gerina variklio parametrus, tačiau daugelis šių priedų, degdami, palieka suodžių nuosėdų, kurių išmetamųjų dujų valymo sistemos negali pašalinti. Laikui bėgant, šie priedai kaupiasi kietųjų dalelių filtre ir jį užkemša. Todėl tokiems automobiliams būtina naudoti specialią, mažo peleningumo (angl. Low SAPS) alyvą, kurioje yra apribotas pelenų, fosforo ir sieros kiekis. Apskaičiuota, kad tokia alyva DPF tarnavimo laiką gali sutrumpinti daugiau nei perpus.
Mažo peleningumo alyva, pagal europinę specifikaciją, žymima raide C ir yra skirta automobiliams su įmontuotais dyzelino dalelių filtrais. Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) ją skirsto į 5 grupes: nuo C1 iki C5. Kiekviena grupė nurodo kenksmingų junginių kiekio skirtumą alyvoje, taip pat jos poveikį kuro sąnaudoms. Svarbu suprasti, kad didesnis skaičius specifikacijoje nereiškia aukštesnės kokybės, o tik skirtingus techninius reikalavimus.
ACEA C klasifikacijos ir jų ypatumai
Pavyzdžiui, ACEA C1 yra tiršta, aukšto klampumo alyva, kuri žymiai prailgina DPF ir katalizatorių tarnavimo laiką. Ji skirta vidutinei ridai ir gali būti tinkama ne visiems variklių tipams. Tokia alyva dažniausiai rekomenduojama „Ford“, „Mazda“, „Jaguar“, „Land Rover“ ir panašiems dyzeliniams varikliams.
Kita vertus, skystesnė ACEA C5 alyva turi sumažintą klampumą, leidžia sutaupyti daugiau nei 3% kuro sąnaudų ir yra skirta ilgesniam kilometražui. Ši alyva naudojama moderniausiuose dyzeliniuose, benzininiuose ir hibridiniuose varikliuose, tokiuose kaip „Porsche“, BMW, „Peugeot“, „Opel“, „Volvo“ ir kt. Dėl labai mažos klampos ši alyva nėra tinkama naudoti senesniuose varikliuose.
Renkantis alyvą, svarbu atsižvelgti ne tik į kolegų ar draugų rekomendacijas, bet ir į gamintojo pateikiamus techninius parametrus. Kartais pasitaiko išimčių: kai kurių gamintojų varikliuose, kurie naudoja labai mažą kiekį alyvos, neturintį didelės įtakos filtro užsikimšimui, gali būti rekomenduojama naudoti ir aukšto peleningumo alyvą. Visada pravartu vadovautis gamintojo rekomendacijomis, net ir pasibaigus garantiniam laikotarpiui.
Jei staiga prireikė papildyti alyvos ir neturite gamintojo rekomenduotos arba nežinote tikslios alyvos rūšies, universaliausia rinkoje laikoma ACEA C3 klasė. Įpilus alyvos, kurios specifikacijos skiriasi nuo gamintojo rekomenduojamų, alyvos tarnavimo intervalas gali sutrumpėti net perpus. Naudojant pigesnę, bet netinkamų parametrų alyvą, ilgainiui išlaidos gali tapti labai didelės. Vien kietųjų dalelių filtro pakeitimas, priklausomai nuo automobilio modelio, gali kainuoti gerokai per tūkstantį eurų.
Alyvos klampumas yra vienas svarbiausių parametrų. Pirmas skaičius prieš W raidę nurodo šaltos alyvos klampumą, svarbų žiemą. Kuo jis mažesnis, tuo skystesnė alyva šaltame ore, o tai palengvina starteriui sukti variklį. Šalto tepalo klampumas matuojamas -18°C temperatūroje. Pavyzdžiui, 5W klampumo alyva sustingsta maždaug -40°C šaltyje, o 0W alyva nustoja tekėti dar žemesnėje temperatūroje. Antras skaičius po W raidės nurodo alyvos klampumą darbinėje temperatūroje (100°C). Skystesnės alyvos (pvz., W30) šiek tiek mažina trintį tarp variklio mazgų, todėl variklis tampa ekonomiškesnis. Tačiau skysta alyva gali lengviau pratekėti tarp detalių, todėl senuose ar sudėvėtuose varikliuose gali nepakakti alyvos spaudimo arba ji gali daugiau patekti į cilindrus ir sudegti. Klampesnės alyvos (pvz., W50) sudaro storesnę ir atsparesnę tepalo plėvelę.
Alyvos kokybę taip pat nusako API (Amerikos naftos institutas) klasės. Benzininiai varikliai žymimi raide S, dyzeliniai - C. Po raidės einantis kodas nurodo kokybės klasę. Kuo toliau nuo abėcėlės pradžios yra kodas (pvz., SJ, SL, SM; CF, CG, CH, CI, CJ), tuo aukštesnius reikalavimus alyva atitinka. Europoje taip pat naudojamas ACEA reitingas.
Volkswagen gamintojas turi savo alyvų klasifikaciją, pavyzdžiui, „VW 502.00“ ar „VW 502.00/505.00“. Jei alyva sertifikuota „Volkswagen“, šie skaičiai bus nurodyti etiketėje.
Terminas "pusiau sintetinė alyva" (semi-synthetic) neturi nieko bendro su sintetine alyva. Pilnai sintetinės alyvos yra geresnės už mineralines, nes jų savybės variklyje blogėja lėčiau. Nėra mokslinių duomenų, kad mineralinių ir sintetinių tepalų maišymas kenktų varikliui, nes jie paprastai suderinami. Išimtis - specialios pilnai sintetinės alyvos polyglycols pagrindu. Pereinant nuo vienos rūšies prie kitos, variklyje visada lieka nedaug senos alyvos likučių, tačiau tai nėra problema.
Alyvos dyzeliniams varikliams yra atsparesnės suodžiams. Į benzininį variklį pilti dyzeliniams skirtos alyvos nerekomenduojama, nes joje yra didesnis ploviklių priedų kiekis. Tepalų klampumą ir API kokybės klasę geriausia pasirinkti pagal automobilio gamintojo rekomendacijas. Jei gamintojas nurodo alyvos tipą pagal savo klasifikaciją (pvz., VW 502.00), ieškokite atitinkamo žymėjimo. Jei gamintojo rekomendacijos nežinomos ir mašina pagaminta iki 1998 metų, siūloma rinktis pusiau sintetinius 10W40 API SJ tepalus už vidutinę kainą iš žinomo gamintojo. Nerekomenduojama į alyvą pilti jokių papildomų priedų.
Benzininiams varikliams alyvą rekomenduojama keisti kas 10.000-15.000 km, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Alyvos kokybę labai gadina į ją patenkantys degimo produktai, ypač vanduo, kuris gali sudaryti rūgštis ir ėsdinti metalines variklio dalis. Kai variklis šaltas, drėgmės kondensuojasi daugiau. Jei alyva keičiama tik 2 kartus per metus, patartina tai daryti lapkričio pabaigoje (prieš šalčius) ir balandžio mėnesį. Taip žiemą naudota alyva bus pakeista po 4-5 mėnesių, nes žiemą variklis ilgiau būna šaltas, o tai labiau kenkia alyvai ir varikliui.
Jei alyvos lygis yra žemiau minimalios žymės, atsižvelkite į ridą nuo paskutinio alyvos pakeitimo. Jeigu rida yra tarp 4.000 km ir 15.000 km, tiesiog papildykite alyvos iki nurodytos žymės. Jei rida viršija 15.000 km, reikėtų pilnai pakeisti alyvą. Jeigu nuvažiavote mažiau kaip 4.000 km ir alyvos lygis yra žemas, tai gali signalizuoti apie technines variklio problemas. Tokiu atveju papildykite alyvos ir stebėkite jos lygį kas savaitę.
Prieš keletą metų įsigijus automobilį su dyzeliniu varikliu ir kietųjų dalelių filtru, teko susidurti su situacija, kai servise meistras nurodė, kad įprastai naudota firminė sintetinė dyzelino alyva netinka. Tai patvirtina poreikį naudoti specialiai DPF varikliams skirtą alyvą.
Apie kietųjų dalelių filtrus daugelis vairuotojų iki šiol galvoja kaip apie dyzelinių automobilių problemą, tačiau šiandien tokia įranga vis dažniau montuojama ir benzininiuose varikliuose (GPF - Gasoline Particulate Filter). Tai ypač aktualu vairuotojams, daugiausia važinėjantiems mieste trumpais atstumais. Tokios sąlygos ne visada palankios filtro savaiminiam apsivalymui. GPF filtras laikomas mažiau problemišku nei dyzelinis DPF, nes benzininis variklis dirba aukštesnėje temperatūroje, o tai padeda lengviau sudeginti susikaupusius suodžius. Tačiau tai nereiškia, kad GPF negenda arba nereikalauja priežiūros. Tokie filtrai paplito kartu su griežtesniais europiniais emisijų reikalavimais ir dažniausiai sutinkami modernesniuose tiesioginio įpurškimo benzininiuose varikliuose.
Didžiausią riziką GPF filtro užsikimšimui kelia trumpi ir dažni važiavimai, ypač mieste, kai variklis ne visada pasiekia optimalią darbinę temperatūrą. Problemas gali skatinti ir ilgas važiavimas žemomis apsukomis, nekokybiški degalai, netvarkingas išmetimo ar daviklių darbas. Regeneracija - tai procesas, kurio metu filtre susikaupę suodžiai sudeginami aukštoje temperatūroje. Tam būtina, kad variklis būtų gerai įšilęs, automobilis važiuotų tolygiai, o išmetimo sistema veiktų be sutrikimų. Todėl specialistai rekomenduoja kartkartėmis išvažiuoti į ilgesnį maršrutą užmiestyje ar greitkelyje, kad filtrui būtų sudarytos palankios sąlygos apsivalyti.
GPF filtro užsikimšimas didina pasipriešinimą išmetimo sistemoje, todėl variklis pradeda dirbti sunkiau. Tipiškiausi signalai, kad filtrui reikia dėmesio: galios kritimas, augančios sąnaudos bei įspėjimai prietaisų skydelyje. Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų filtro ilgaamžiškumą lemia ne tik gamyklinės savybės, bet ir paties vairuotojo elgesys. Automobilių priežiūros specialistai pabrėžia, kad šiuolaikiniai taršos mažinimo komponentai yra labai jautrūs net ir smulkiems eksploatacijos nukrypimams. Prevencija beveik visada kainuoja mažiau nei vėlesnis valymas ar keitimas.
Tiksli GPF filtro remonto ar keitimo kaina priklauso nuo automobilio markės, modelio, variklio konstrukcijos ir serviso įkainių. Europos rinkoje filtro keitimo išlaidos gali siekti nuo kelių šimtų iki daugiau nei 2 000 eurų. Lietuvoje galutinė suma priklausys nuo to, ar bus atliekamas valymas, diagnostika, daviklių keitimas ar pilnas filtro pakeitimas. Todėl vairuotojams naudinga reaguoti dar tada, kai atsiranda pirmieji simptomai.
Siekiant supaprastinti alyvos pasirinkimo procedūrą pagal reikalaujamas charakteristikas, buvo sukurta nemažai tarptautinių standartų: SAE, API, ACEA, ILSAC. Iš esmės naudojami du klasifikavimo tipai - API ir ACEA. Priklausomai nuo variklio tipo, yra dvi pagrindinės klasės: benzininiai ir dyzeliniai, nors yra ir universali alyva. Tepimo skysčio pagrindas yra naftos frakcijos, gaunamos perdirbant aliejų arba dirbtinai. Pagal cheminę sudėtį alyvos skirstomos į: sintetines, pusiau sintetines ir mineralines.
Svarbiausia charakteristika, nurodoma ant bakelio, yra SAE klampos indeksas - tarptautinis standartas, nurodantis alyvų klampumą esant pliuso ir minuso temperatūrai. Pagal SAE standartą alyvos žymimos XW-Y formatu. Pirmasis skaičius yra minimalios temperatūros, kai alyva lengvai pumpuojama, rodiklis. Antrasis skaičius paprastai reiškia alyvos klampumo ribą darbinėje temperatūroje. Žieminės alyvos žymimos raide „W“ (pvz., 0W, 5W). Vasarinės alyvos žymimos skaitmenine verte be raidžių (pvz., 20, 30, 40). Visasezoninės alyvos yra populiariausios.
Be klampumo, kiekviena alyva turi skirtingą eksploatacinių savybių rinkinį (ploviklio, antioksidacinių, dilimo mažinimo savybių ir kt.). Pagal API klasifikaciją, pagrindiniai rodikliai yra variklio tipas, darbo režimas, alyvos našumas, naudojimo sąlygos ir pagaminimo metai. ACEA klasifikaciją sukūrė Europos automobilių gamintojų asociacija ir ji nurodo variklio alyvos eksploatacines savybes, paskirtį ir kategoriją. ILSAC yra bendras Japonijos ir Amerikos standartas, panašus į API klases, bet orientuotas į energijos taupymą ir visasezonį naudojimą, ypač tinkamas japoniškiems automobiliams.
Keli pagrindiniai variklių gamintojai sukūrė savo variklių alyvų klasifikavimo sistemą, vadinamą tolerancija, kuri papildo ACEA klasifikavimo sistemą. Pavyzdžiui, „VW 503.00“ patvirtinimas numato alyvą benzininiams varikliams su dideliu keitimo intervalu. Automobilių koncernas „Mercedes-Benz“ taip pat turi savo patvirtinimus, pvz., MB 229.1, MB 229.31. BMW naudoja „BMW Longlife-98“ ir „BMW Longlife-01“ patvirtinimus.
Renkatės alyvą, svarbu atkreipti dėmesį į jos cheminę sudėtį (mineralinė, sintetinė, pusiau sintetinė), klampumo klasifikaciją ir priedų rinkinio reikalavimus (API, ACEA). Taip pat svarbu, kad etiketėje būtų nurodyta, kokio tipo mašinoms produktas tinka. „Long Life“ ženklas rodo, kad alyva tinka mašinoms, kurių techninės priežiūros intervalas yra ilgesnis.
Sintetinės, pusiau sintetinės ir mineralinės alyvos skirtumai
Sintetinė, pusiau sintetinė ir mineralinė alyva skiriasi savo pagrindu ir priedų turiniu. Sintetinė alyva yra labiausiai plėtojama, geriau pritaikoma prie gamintojų reikalavimų, termiškai stabilesnė, atlaiko didesnes apkrovas, mažina variklio dalių susidėvėjimą ir trintį, padeda taupyti degalus bei užtikrina variklio švarą. Dėl šių priežasčių daugelyje naujų automobilių naudojamos sintetinės alyvos.
Aukštesnės kokybės yra sintetinė alyva, pasižyminti mažesniu klampumo pokyčiu keičiantis temperatūrai, atspari aukštai temperatūrai ir pakankamai skysta žemoje temperatūroje, palengvinanti variklio užvedimą žiemą. Ji ilgiau tarnauja ir gali dirbti „LongLife“ režimu. Visiškai sintetinė alyva turi daugiau privalumų visais eksploatacijos ir apsaugos atžvilgiais.
Perkant naudotą automobilį, visada reikia naudoti alyvą, atitinkančią automobilio gamintojo kokybės reikalavimus. Jei nežinoma, kokia alyva buvo naudojama anksčiau, saugiausia rinktis mineralinę arba pusiau sintetinę alyvą, kad būtų išvengta apnašų išplovimo. Jeigu žinoma, kad naudota sintetinė alyva, didelės ridos atveju galima naudoti tos pačios rūšies, bet didesnio klampumo alyvą (pvz., 10W-60), tai gali sumažinti alyvos suvartojimą ir variklio triukšmą.
5W-40, 15W-40 ir pan. žymėjimai nurodo alyvos klampumą pagal SAE klasifikaciją. Skaičius su raide W nurodo klampumą žemoje temperatūroje, o skaičiai be W - klampumą aukštoje temperatūroje. Kuo klampumas mažesnis, tuo mažesnė vidinė alyvos trintis ir variklio galios nuostoliai. Didelis klampumas geriau apsaugo variklį nuo dėvėjimosi. Tinkamas alyvos klampumas yra kompromisas tarp šių reikalavimų.
Varikliai su SND (suspaustosios gamtinės dujos) išnaudoja visas alyvos galimybes. Rekomenduojama sutrumpinti alyvos keitimo intervalus maždaug 25 %, nes greičiau išeikvojami priedai dėl sieros ir didesnės temperatūros. Variklio alyva SND varomuose varikliuose turi atitikti visus gamintojo reikalavimus, tačiau eksploatacijos trukmė turėtų būti sutrumpinta.
Kokybės standartai, taikomi benzininiams ir dyzeliniams varikliams, skiriasi, tačiau dauguma alyvų atitinka abu. Didesni skirtumai susiję su variklių konstrukcijomis ir papildoma įranga (DPF, Common Rail, turbokompresoriai). Dyzelinių variklių degimo procesas kitoks, susidaro daugiau suodžių ir rūgščių junginių, todėl dyzelinėse alyvose yra specialūs suodžius skaidantys priedai.
Automobiliams su DPF filtru skirta alyva turi būti pažymėta simboliu C3. Tokia alyva gaminama taikant žemo peleningumo technologiją (Low SAPS), kuri žymiai sumažina kietųjų dalelių filtro užsipildymo greitį. Pagal ACEA klasifikaciją, tai yra C1, C2, C3 arba C4 standartai. Tarp lengvųjų automobilių skirtų alyvų, žemo peleningumo alyvos dažniausiai yra sintetinės.
Gera alyva - tai kokybiškas produktas, atitinkantis gamintojo reikalavimus. Šiuolaikiniai varikliai, ypač su turbokompresoriais ir sukurti pagal „downsizing“ principą, dirba su didesnėmis apkrovomis, aukštesne temperatūra ir slėgiu, todėl jiems reikalingos pažangesnės tepimo priemonės. Be to, alyva turi būti patvaresnė dėl ilgesnių keitimo intervalų.
Firminės variklių alyvos (pvz., Castrol) yra kokybės garantas, nuolatinių tyrimų ir bandymų rezultatas, todėl jos geriausiai pritaikytos prie šiuolaikinių variklių konstrukcijų reikalavimų. Pavyzdžiui, Castrol EDGE su FSTTM technologija aktyviai stiprina alyvą ir leidžia jai reaguoti į variklio poreikius, užtikrinant apsaugą nuo dėvėjimosi ekstremaliomis sąlygomis ir degalų taupymą.
API klasifikacija nustato alyvos kokybę atliekant bandymus variklyje. Ji skirsto alyvas į grupes: S - benzininiams varikliams, C - dyzeliniams. Papildoma raidė nurodo kokybinę klasę (pvz., SL yra geresnė nei SJ). ACEA kokybinė klasifikacija skirsto alyvas į tris grupes: A/B - lengvųjų automobilių benzininiams ir dyzeliniams varikliams, C - lengvųjų automobilių benzininiams ir dyzeliniams varikliams su specifinėmis dujų šalinimo sistemomis, E - sunkiajam komerciniam transportui.
Renkantis alyvą, svarbu atsižvelgti į šiuos klausimus: Ar variklis yra benzininis, ar dyzelinis? Ar variklis turi antrinio išmetamųjų dujų apdorojimo sistemą (kietųjų dalelių filtrą)? Ar gali būti taikomas pailgintas „Longlife“ režimas? Visi šie veiksniai įtakoja specifikacijų skaičių ir alyvų pasiūlos plėtrą.
Modernių variklių efektyvumas didėja, todėl gamintojai naudoja papildomas sistemas kenksmingų medžiagų išmetimui mažinti (pvz., kietųjų dalelių filtrus). Dėl griežtų emisijų standartų ir technologinių inovacijų (pvz., „Stop-Start“ sistemos) atsirado nauji standartai, reikalaujantys geresnių anti-dėvėjimo savybių ir didesnio atsparumo grandinės dilimui. Gamintojai taip pat pereina prie mažesnio klampumo alyvų, siekdami mažinti trintį ir degalų sąnaudas.
Vieno „stebuklingo“ alyvos standarto visiems automobiliams nėra, nes varikliai per daug skirtingi savo poreikiais. Visuomet žiūrėkite, kokią alyvą rekomenduoja jūsų automobilio gamintojas - klampumas yra tik dalis informacijos, svarbu ir kokios klasės bei kategorijos ta alyva.
Variklio alyva yra jūsų automobilio „kraujas“ - be jos varikliui dirbti neįmanoma. Pagrindinis alyvos vaidmuo yra tepti judančias variklio dalis, mažinant trintį ir dilimą. Alyva taip pat renka teršalus, palaiko pastovią variklio temperatūrą (atsakinga už iki 40% aušinimo proceso), apsaugo nuo korozijos ir gerina variklio efektyvumą.
Visiškai sintetinė variklinė alyva, chemiškai sukurta, kad molekulės būtų vienodos, veikia nuosekliau, su mažiau priemaišų. Ji pasižymi didesniu klampumu, geresniu atsparumu korozijai ir oksidacijai. Pusiau sintetinė alyva yra hibridas, jungiantis sintetinę ir įprastą bazinę alyvą. Įprasta alyva gaminama iš neapdorotos naftos žaliavos.
Klampumas yra universalus skysčio judėjimo matas, reiškiantis alyvos atsparumą tekėti tam tikroje temperatūroje. Jis skirstomas į kinematinį (vidinis atsparumas tekėjimui veikiant gravitacijai) ir dinaminį (energijos kiekis, reikalingas objektui perkelti per alyvą). Kuo mažesnis pirmasis skaičius (pvz., 10W), tuo mažesnis pasipriešinimas alyvos tekėjimui šaltai užvedus variklį. Kuo mažesnis antrasis skaičius, tuo mažesnis alyvos pasipriešinimas tekėjimui normalioje darbinėje temperatūroje.
Renkantis alyvą dyzeliniam varikliui, svarbu atkreipti dėmesį į skirtingas išmetamųjų dujų ir teršalų sistemas. Dyzelinėms alyvoms būdingas didesnis ploviklių priedų kiekis, skirtas šalinti suodžius ir kitus nešvarumus. Dyzelinės alyvos paprastai turi didesnį klampumą. Svarbu rinktis kokybišką, o ne pigiausią alyvą.
