Rinktis automobilį - tai tarsi rinktis pavarų dėžę. Nors tai gali skambėti per daug tiesmukiškai, tačiau dažnai būtent pavarų dėžės tipas lemia vairavimo patogumą ir automobilio eksploatacijos ypatumus. Pabandykime įvertinti pagrindinių pavarų dėžių privalumus ir trūkumus, palyginti benzininius ir dyzelinius variklius bei jų įtaką automobilio pasirinkimui.
Mechaninė pavarų dėžė: patikimumas ir kontrolė
Tradicinė mechaninė pavarų dėžė (MPD) išlieka vyraujanti nedidelės galios, santykinai pigių automobilių segmente. Tai paprasta, labai patikima, didžiausią naudingumo koeficientą turinti transmisija. Kuo mechanizmas mažiau sudėtingas, tuo jo patikimumas didesnis. Taupiems mechaninė pavarų dėžė papildomai reiškia lėčiau tuštėjantį degalų baką.
Pagrindinis mechaninės pavarų dėžės privalumas yra geresnė automobilio greičio ir galios kontrolė. Vairuotojas gali perjungti pavaras savo nuožiūra, todėl gali pasirinkti optimalią pavarą konkrečioje situacijoje, pavyzdžiui, važiuodamas į kalną ar lenkdamas. Taip pat mechaninės pavarų dėžės dažniausiai yra pigesnės tiek įsigyti, tiek prižiūrėti. Dėl visų papildomų automatinės pavarų dėžės mechanizmų gali tekti sumokėti nemažai pinigų, kad ji tinkamai veiktų. Automobiliams su mechanine pavarų dėže reikia labai nedaug priežiūros, o techninė priežiūra ir remontas paprastai kainuoja gerokai pigiau. Apskritai mechaninės pavarų dėžės varikliai yra ne tokie sudėtingi, sveria mažiau ir turi daugiau pavarų nei automatinės. Galutinis rezultatas - iš įpilamo benzino nuvažiuosite daugiau kilometrų nei su automatine pavarų dėže. Yra žinoma, kad su mechanine pavarų dėže vairuotojai sutaupo nuo 5 % iki 15 % degalų sąnaudų.
Tačiau mechaninės pavarų dėžės turi ir trūkumų. Nepatyrusiems vairuotojams gali būti sunku jas valdyti, ypač esant intensyviam eismui arba važiuojant stačiomis įkalnėmis, kai vairuotojas turi balansuoti tarp sankabos ir akceleratoriaus pedalų. Mokymasis valdyti mechaninę pavarų dėžę dažnai gali užtrukti ilgiau, nes pavaras reikia perjungti patiems. Važiuoti intensyvaus eismo sąlygomis gali būti sudėtinga dėl nuolatinio stabdymo / paleidimo ir rankinio pavarų perjungimo. Svarbu priminti, mažai patyrę vairuotojai, dažnai neišmina sankabos pedalą iki galo perjungiant pavarą, tačiau taip daryti nepatartina.
Automatinė pavarų dėžė: komfortas ir paprastumas
Automatinė pavarų dėžė (APD) pradėta naudoti XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Ji veikia naudojant hidraulinio slėgio ir sukimo momento keitiklio sistemą, kuri leidžia automobiliui automatiškai parinkti optimalų pavarų santykį konkrečioje situacijoje. Vienas iš pagrindinių automatinės pavarų dėžės privalumų yra tai, kad ją labai lengva valdyti. Vairuotojui nereikia rūpintis pavarų perjungimu, o automobilis automatiškai parinks optimalią pavarą konkrečioje situacijoje. Dėl to vairuoti esant intensyviam eismui ar važiuojant stačiomis įkalnėmis yra daug lengviau ir patogiau. Automatinės pavarų dėžės yra daug paprastesnės ir vairuotojams prireikia gerokai mažiau laiko joms išmokti. Dauguma naujų vairuotojų mokomi, kad saugiausia vairuoti - visą laiką tvirtai laikyti abi rankas ant vairo. Tai įmanoma vairuojant transporto priemonę su automatine pavarų dėže, bet neįmanoma vairuojant su mechanine pavarų dėže. Jei esate mažiau patyręs vairuotojas, gali pasirodyti, kad su mechanine pavarų dėže sunku įveikti stačias įkalnes, ypač jei bandote tai padaryti iš vietos. Automatinė pavarų dėžė išsprendžia šią problemą, todėl jūsų automobilis gali efektyviai važiuoti, kad ir kokia stati būtų įkalnė. Nedaug kas yra gėdingiau ir nepatogiau, nei netyčia užstrigti automobiliui užsidegus šviesoforo signalui. Tai nėra dažna problema važiuojantiems su automatine pavarų dėže, kur užstrigimas pasireiškia tik tuo atveju, jei automobilyje kyla mechaninių problemų. Apskritai, užvedant, greitinant, lėtėjant ir stabdant mechanines pavarų dėžes tenka įdėti daugiau darbo. Tai nėra problema, tačiau esant intensyviam eismui, kai automobilis nespėja įsibėgėti, vairuotojai gali pastebėti, kad nuolatinis paleidimas ir stabdymas tampa sunkiai įveikiamu darbu. Automatinės pavarų dėžės leidžia vairuotojui judėti intensyviame eisme nedarant nieko daugiau, tik spaudžiant vieną pedalą.
Tačiau automatinės pavarų dėžės turi ir trūkumų. Jos yra sudėtingesnės nei mechaninės, todėl jų remontas gali kainuoti brangiau. Automatinėje pavarų dėžėje gali prireikti pakeisti sukimo momento keitiklį ir reguliariai tikrinti pavarų dėžės alyvos lygį. Jeigu norite, kad automatinė pavarų dėžė būtų saugesnė, daugiau dėmesio galima skirti vairavimui, labiau susikoncentruoti. Tegul sau ten, kažkur giliai elektromagnetai ir proporciniai hidrauliniai vožtuvai atlieka jiems patikėtą darbą. Važiuojant ramiai automatinė transmisija neerzina vairuotojo tik jai vienai suprantamu valdymo algoritmu.
Automatinės pavarų dėžės viduje - sudėtingas planetinių reduktorių ir daugiadiskių sankabų derinys. Jas perjungiant, keičiamas perdavimo skaičius ir automobilio greitis. Eksploatacijos metu daugiadiskių sankabų diskai su frikciniais antdėklais dyla, dėl to pavaros perjungiamos ne taip sklandžiai kaip naujame agregate. Prieš įsigydami nenaują automobilį su automatine pavarų dėže šį mazgą būtinai patikrinkite. Bent alyvos būklę ir jos lygį dėžės karteryje. O prieš keisdami atsiverskite eksploatacijos instrukciją arba pasiteiraukite serviso darbuotojų, kokia alyva numatyta konkrečiai dėžei.
Belaipsnė transmisija (variatorius): sklandumas ir efektyvumas
Belaipsnės transmisijos (CVT) yra palyginti naujo tipo pavarų dėžė, veikianti naudojant skriemulių ir diržų sistemą. Skirtingai nuo tradicinių pavarų dėžių, kurios turi fiksuotą pavarų skaičių, šios pavarų dėžės gali sklandžiai reguliuoti pavarų santykį, kad jis atitiktų automobilio greitį ir išvystomą galią. Vienas iš pagrindinių šio tipo dėžių privalumų yra tai, kad jos užtikrina sklandžiausią vairavimo patirtį iš visų pavarų dėžių tipų. Automobilio pagreitis yra tolygus ir linijinis, be trūkčiojančio pavarų perjungimo, kuris gali būti būdingas mechaninėms ar automatinėms pavarų dėžėms.
Belaipsnė transmisija dažniausiai suprantama kaip variatorius, naudojamas ne tik mažos klasės automobiliuose, bet sutinkamas ir „Premium“ segmente. Unikalus mazgas toli gražu ne retenybė - jį galima sutikti įvairių gamintojų automobiliuose. Belaipsnio perdavimo skaičiaus keitimas naudojamas ir populiarėjančiuose hibridiniuose automobiliuose su sinergetine pavara. Čia vidaus degimo variklio (benzininio, dyzelinio) pavara vienu metu sujungiama su elektros variklio pavara. Suminis galios srautas per planetinį reduktorių (savotišką diferencialą) ir papildomas krumpliaračių poras suka varančiuosius ratus.
Belaipsnės transmisijos privalumai tokie patys kaip ir automatinės pavarų dėžės. Vairuotojas ir keleiviai nejaučia pavarų perjungimo momentų, o variklio apkrova visuose darbo režimuose išlieka optimali. Galima sakyti, kad tokia transmisija sugeba eliminuoti vairuotojo klaidas, todėl neigiamos pasekmės pačiam agregatui bei varikliui - minimalios. Važiavimo komforto, degalų sąnaudų, dinamikos požiūriu tai bene optimalus variantas. Kai kuriose transmisijose vairuotojui leidžiama užfiksuoti iki 8 „pseudopavarų“. Jas perjungiant eigoje galima įsivaizduoti tradicinę arba sekvencinę pavarų dėžę.
Nors belaipsnė transmisija išoriškai paprastesnė už sekvencinę pavarų dėžę, tačiau sudėtingų, preciziškai pagamintų elementų pakanka ir joje. Vienas belaipsnės transmisijos, konkrečiai variatoriaus, trūkumų - riboto dydžio sukimo momento perdavimas. Jų gamyba gali būti brangesnė nei mechaninių ar automatinių pavarų dėžių, todėl jos nėra tokios paplitusios. Be to, jas gali būti sunkiau ir brangiau remontuoti dėl sudėtingesnės bendros sistemos. Nepertraukiamai kintamoje pavarų dėžėje gali tekti keisti skriemulius ir diržus, taip pat reguliariai tikrinti pavarų dėžės alyvos lygį.
Sekvencinė pavarų dėžė: sportiškumas ir efektyvumas
Sekvencinės pavarų dėžės (SPD) užima tarpinę nišą tarp mechaninių ir automatinių transmisijų. Jose automatizuotas ne pavarų perjungimas, o tik sankabos įjungimas/išjungimas. Tačiau tokių pavarų dėžių populiarumas išblėso, jas pakeitė tobulesnės sekvencinės pavarų dėžės.
Sekvencinės pavarų dėžės po truputėlį iš „Premium“ segmento stumia net mechanines transmisijas. Priežasčių keletas: su spartesniais kontroleriais ir kokybiškesniais vykdymo elementais jos veikia kur kas sklandžiau nei automatinės transmisijos, o, padidėjus pavarų skaičiui (iki 5, 6), pagerėjo ekonomiškumas. Be to, galima pasirinkti vieną iš kelių valdymo režimų (sportišką, žiemos ar pan.). Kaip ir mechaninėje transmisijoje pavaras galima perjungti svirtimi arba tiesiog jungikliais šalia vairo rato. Visa tai sukuria iliuziją, lyg šią transmisiją valdytum pats.
Prieš renkantis tokią transmisiją reikėtų gerai pagalvoti: azartiškiau perjungti pavaras nei tradicinėje greičių dėžėje neišdegs, o tolygaus ir švelnaus judėjimo lyg „automate“ taip pat nebus. Verčiau rinktis brangesnę sekvencinę pavarų dėžę, kurioje, jei kada kils noras, galėsite sau leisti pavaras perjungti ranka. Tačiau tik retais atvejais visas valdymas patikimas vairuotojui. Varikliui dirbant ribiniais režimais, pavaras vis tiek perjungia „budrusis“ kontroleris. Net ir tos pačios klasės, panašios galios, tačiau skirtingų gamintojų automobiliuose sekvencinė pavarų dėžė gali turėti skirtingą valdymo programą. Tai galima pasakyti ir apie tos pačios markės automobilius, besiskiriančius variklio galia. Nulemia ne tik perduodamas didesnis sukimo momentas (variklio galia), bet ir pavarų dėžės gamintojas. Todėl vienareikšmiškai vertinti šių transmisijų „elgseną“ būtų trumparegiška. Geriausias būdas atsisėsti ir pabandyti pačiam. Pereinant iš automatinio į rankinį valdymo režimą svarbu ne tik, kaip nustatytas sekvencinės pavarų dėžės kontroleris. Didelę įtaką daro variklio galia, jo elastingumas bei automobilio masė.
Benzininis ar dyzelinis variklis: pasirinkimo kriterijai
Automobilio variklio tipas yra svarbus dėl daugybės priežasčių. Nuo to, kokį kurą naudosite, tiesiogiai priklausys jūsų automobilio eksploatavimo išlaidos. Automobiliams naudojami dviejų pagrindinių rūšių degalai - benzinas ir dyzelinas.
Dyzeliniai automobiliai
Dyzeliniu kuru varomi automobiliai paprastai yra brangesni už analogiškus benzininius modelius. Dyzeliniai automobiliai išmeta mažiau anglies dioksido (CO2) nei benzininiai automobiliai. Lietuvos tyrėjų duomenimis, tipiškas dyzelinis automobilis išmeta apie 15-20% mažiau CO2 nei panašus benzininis automobilis. Tačiau dyzeliniai automobiliai išmeta ir kitų kenksmingų teršalų, pavyzdžiui, azoto oksidų (NOx). Būtent jų neutralizavimui reikalinga papildoma įranga, kuri padidina dyzelinio variklio kainą. Tačiau dėl šios įrangos, naujausi dyzeliniai varikliai gali kone pilnai neutralizuoti šias emisijas. Todėl dėl technologijų pažangos naujesni dyzeliniai automobiliai yra daug švaresni už senesnius modelius. Vienas iš pagrindinių dyzelinių automobilių privalumų yra tas, kad jie paprastai taupiau naudoja degalus nei benzininiai automobiliai.
Dyzeliniai automobiliai paprastai turi didesnį sukimo momentą nei benzininiai automobiliai, o tai reiškia, kad jie greičiau įsibėgėja iš mažo greičio. Jei daug važinėjate dideliais atstumais arba dažnai vežate sunkius krovinius, dyzelinis automobilis gali būti geresnis pasirinkimas. Dyzeliniu kuru varomi automobiliai dažniausiai pasižymi mažesnėmis kuro sąnaudomis ir didesne trauka, todėl jie yra puikus pasirinkimas ilgoms kelionėms ir sunkiems kroviniams vežti.
Tačiau dyzeliniai automobiliai turi ir trūkumų. Dyzeliniu kuru varomi automobiliai paprastai yra brangesni už analogiškus benzininius modelius. Dyzeliniai automobiliai įprastai išmeta daugiau kenksmingų azoto oksidų (NOx) nei benzininiai automobiliai. Tačiau naujesniuose dyzelinių variklių modeliuose NOx emisijos gerokai sumažintos ir prilygsta benzininiams automobiliams. Paprastai dyzelinių automobilių draudimas kainuoja brangiau nei benzininių automobilių. Dyzelinių automobilių priežiūra paprastai yra brangesnė nei benzininių. Taip yra todėl, kad dyzeliniams varikliams reikia specialių degalų ir alyvos priedų, kurie gali būti brangūs. Be to, dyzelinių automobilių dalys dažnai yra aukštesnės kokybės nei benzininių automobilių, todėl vėliau gali tekti mokėti daugiau už remontą ir keitimą.
Benzininiai automobiliai
Benzininiai automobiliai paprastai yra pigesni nei dyzeliniai. Jų priežiūra ir remontas taip pat dažniausiai pigesni. Benzininiai varikliai yra lengvesni ir paprastesni nei dyzeliniai, todėl jie gali būti geresnis pasirinkimas tiems, kurie ieško ekonomiško ir lengvai prižiūrimo automobilio.
Benzininiai automobiliai paprastai išmeta mažiau kenksmingų azoto oksidų (NOx) nei dyzeliniai automobiliai. Tačiau jie išmeta daugiau anglies dioksido (CO2) nei dyzeliniai automobiliai. Jei aplinkosauga yra jūsų prioritetas, dyzelinis automobilis gali būti geresnis pasirinkimas.
Benzininiai automobiliai paprastai turi mažesnį sukimo momentą nei dyzeliniai automobiliai, todėl jie gali būti mažiau tinkami vežti sunkius krovinius ar važiuoti dideliais atstumais. Tačiau benzininiai automobiliai gali būti geresnis pasirinkimas tiems, kurie daugiausia važinėja mieste ar trumpais atstumais.
Apibendrinimas
Automobilių pavarų dėžės yra labai svarbi bet kurios transporto priemonės sudedamoji dalis, o kiekvienas skirtingas tipas turi savų privalumų ir trūkumų, tad pavarų dėžės tipo pasirinkimas labai priklauso nuo vairuotojo pageidavimų ir vairavimo stiliaus. Nepriklausomai nuo pavarų dėžės tipo, norint, kad pavarų dėžė veiktų tinkamai, būtina reguliari techninė priežiūra. Galiausiai pavarų dėžės tipo pasirinkimas yra asmeninis, todėl rinkdamiesi pavarų dėžę vairuotojai turėtų atsižvelgti į savo vairavimo stilių, vairavimo būdą ir savo pageidavimus.
Pasirinkimas tarp benzininio ir dyzelinio automobilio priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant jūsų biudžetą, vairavimo poreikius ir tai, kiek daug dėmesio skiriate aplinkosauginėms problemoms. Dyzeliniai automobiliai populiarėja dėl tam tikros priežasties: jie taupiau naudoja degalus nei benzininiai automobiliai ir išskiria mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tačiau jei ieškote alternatyvos dyzelinui, galite apsvarstyti keletą variantų: benzininį ar elektrinį hibridinį automobilį, įkraunamą elektrinį automobilį arba tradicinį benzininį automobilį.