Gorkio automobilių gamykla (GAZ) yra viena seniausių ir didžiausių automobilių gamintojų Rusijoje, kurios istorija siekia 1929 metus. Įkurta kaip NNAZ, bendradarbiaujant su Ford, gamykla greitai tapo svarbiu Tarybų Sąjungos pramonės centru. Nors GAZ garsėja savo sunkvežimiais, lengvaisiais automobiliais ir visureigiais, jos gamybos istorijoje svarbią vietą užima ir priekabos.
Viena iš žymiausių GAZ gamintų priekabų yra GAZ-704. Ši priekaba buvo sukurta specialiai GAZ-69 visureigiui ir galėjo vežti iki 500 kg krovinio. Ji pasižymėjo tvirta konstrukcija ir geru pravažumu, todėl buvo plačiai naudojama tiek karinėms, tiek civilinėms reikmėms.
GAZ taip pat gamino ir kitų tipų priekabas, pavyzdžiui, lengvąsias priekabas, skirtas buitiniam naudojimui, bei specializuotas priekabas, pavyzdžiui, skirtas žemės ūkio technikai ar statybiniams darbams. Nors konkreti informacija apie visus GAZ priekabų modelius ir jų gamybos vietas yra ribota, aišku, kad priekabų gamyba buvo svarbi Gorkio automobilių gamyklos veiklos dalis.
GAZ-53 (ГАЗ-53) - tai tarybinis (vėliau Rusijos) sunkvežimis, 1961-1993 m. gamintas Gorkio automobilių gamykloje. Tai buvo pats populiariausias sunkvežimis visoje TSRS - nuo konvejerio nuriedėjo virš 4 mln. vienetų. GAZ-53 gamintas lygiagrečiai su išoriškai nesiskiriančiu GAZ-52, tačiau nuo pastarojo skiriasi kitokiu varikliu ir važiuokle (GAZ-52 tebenaudojo GAZ-51 variklį ir važiuoklę).
GAZ-53 kabinos išvaizda su laiku šiek tiek kito: pirmuosiuose GAZ-53 žibintai buvo viršuje, o posūkiai apačioje, tačiau nuo 1965 m. šių žibintų vietos sukeistos. Nuo 1984 m. pakeistas radiatoriaus grotelių dizainas. Nuo 1984 m. gamintos modifikacijos GAZ-53-12 buvo 6395 mm ilgio, 2280 mm pločio, 2190 mm aukščio, 3700 mm ratų bazės, kėbulas 265 mm pakilęs nuo žemės, masė - 3,2 t, keliamoji galia - 1,3 t. Sunkvežimis naudojo ZMZ-53 benzininį, 8 cilindrų, 4,25 l darbinio tūrio, 115 AG variklį. Pradinis modelis buvo GAZ-53F su forsuotu varikliu, GAZ-53A - 1965-1983 m. atnaujinimas, GAZ-53-12 - 1984 m. atnaujinimas. Sukurta daug GAZ-53 modifikacijų: gaisrinės, krovininiai taksi, vilkikai, savivarčiai, varomi dujomis, autolaiptinės.
Vienas didžiausių tuometinių automobilių gamintojų GAZ, 1967 metais pradėjo kurti GAZ-24 modelio pamainą, kuri turėjo atspindėti tuometines automobilių industrijos tendencijas. Sukurti pirmąjį prototipą inžinieriai sukūrė per šešis metus. Pagrindinė priežastis, kodėl GAZ specialistai užtruko taip ilgai - nuolatinis valdžios kišimasis į modelio kūrimą. Kiekvienas potėpis turėjo būti patvirtintas ne tik GAZ vadovybės, bet ir Sovietų Sąjungos vadovų. Kadangi ši mašina turėjo reprezentuoti Rusiją, nenuostabu, kad komunistai stengėsi ištobulinti produktą iki pačių mažiausių smulkmenų. Pirmasis prototipas buvo pristatytas 1973 metų, gruodžio 15 dieną, kuris buvo pristatytas nemažai grupei žmonių iš visos Sovietų Sąjungos. Daugelis pristatytu automobiliu, tiesiog susižavėjo. Automobilis labiau priminė produktą, kuris buvo pagamintas Švedijoje ar Vokietijoje negu Rusijoje. Pasak tuometinių modelio kūrėjų, daugiausiai dėmesio buvo chromuotoms kėbulo detalėms ir interjerui. Norėdami vairuotojo neapkrauti mygtukų gausa, inžinieriai sėmėsi įkvėpimo iš Chevrolet ir Cadillac markės automobilių. Minimalistinis, tačiau griežtas stilius patiko net ir keliems potencialiems investuotojams iš Vakarų Europos. Sulaukus daugybės teigimų atsiliepimų, inžinieriams buvo įsakyta per tris metus paruošti serijinei gamybai tinkamą modelį. Pradėjus pirmuosius prototipo bandymus paaiškėjo, kad taip gausiai išgirstas GAZ inžinierių kūrinys turėjo problemų. Važiuojant didesniu kaip 150 km/val. greičiu, automobilis tapdavo nestabilus. Norėdami išspręsti stabilumo problemą, inžinieriai sumontavo šiek tiek kitokias priekines ir galines spyruokles. Vis dėlto pats įdomiausias komponentas buvo sumontuotas po mašinos kapotu. Šis visiškai naujas variklis buvo sukurtas specialiai GAZ-24 dar septinto dešimtmečio pradžioje. Visus bandymus ir kitus valdžios išbandymus jis atlaikė, tačiau dėl neaiškių priežasčių jis taip ir nepateko ne į vieną automobilį. Vis dėlto, šio V6 motoro kūrėjams atsirado viltis, kai prie GAZ-3101 specialistai nusprendė į prototipą sumontuoti jau minėtą agregatą. Darbams einant į pabaigą, kiekvienas projektas turėjo praeiti tam tikrą patikrą, kurią atlikdavo Sovietų Sąjungos automobilių industrijos ministras ir jo pakalikai. Jų darbas buvo paprastas - atvykti į gamyklą, įvertinti sukurtą automobilį ir pasakyti ar gamykla gauna finansavimą. Tad viskas pasibaigė tuo, kad GAZ turėjo atsisakyti pakankamai modernaus 3 litrų variklio, sugadinti ambicingą projektą ir tenkintis tuo ką turi. Tuo tarpu VAZ gavo nežmoniškai didelį finansavimą, kuris leido rusams bendradarbiauti su Porsche.
GAZ (Горьковский автомобильный завод, Nižnij Novgorodas, Rusija) - automobilių gamykla, įkurta 1929 m. kaip NNAZ, bendradarbiaujant gamyklai Ford ir Tarybų Sąjungai. Pavadinimas buvo pakeistas, kai miestas buvo pervadintas Maksimo Gorkio vardu. Gamyklos pirmasis modelis buvo neypatingai brangus GAZ-A, iš pat pradžių parduotas kaip NAZ A. Tais pačiais metais buvo pradėtas gaminti sunkvežimis GAZ-AA. Abiejų pirmtakai - Ford modeliai Ford A ir Ford AA. „A“ produkcija buvo gaminama 1932-1936 m.
Svarbiausias žmogus, kuris daugiausiai prisidėjo prie GAZ renesanso, yra švedas Bo Anderssonas, buvęs vienas „General Motors“ vadovų. Jis Rusijoje pradėjo dirbti 2009-aisiais, kai GAZ buvo arti bankroto. Žvelgiant dar keletą metų atgal, 2006 m. GAZ įsigijo teisę gaminti kelių metų senumo „Chrysler Sebring“, kuris Rusijoje buvo pardavinėjamas kaip „Volga Siber“. Jis pakeitė „Volgos“ sedaną, kurio gamybos ištakos siekė dar 1974-uosius. Tai buvo brangi investicija, kuri leido turėti tuo metu moderniausią automobilį su rusišku prekės ženklu. GAZ tikėjosi per metus pagaminti 65 tūkst. „Siber“ mašinų, tačiau B. Anderssonas projektą sustabdė, kai gamyba buvo pasiekusi vos 9 tūkst. vnt. „Tai buvo netinkamas automobilis netinkamu metu ir už netinkamą kainą, - įsitikinęs B. Anderssonas. - Žinojau, kad mes gaminsime, o žmonės jo nepirks“. Baigus „Siber“ gamybą, jis įvedė išankstinio apmokėjimo sistemą, pagal kurią nė vienas automobilis nebus gaminamas, kol GAZ negaus pinigų iš anksto.
Atvykęs į Rusiją, švedas susidūrė su verslo aplinka, kurioje klesti korupcija, kur darbuotojai nevengia girtuokliauti ir vagia iš savo įmonės. „Pasakiau akcininkams ir ponui Putinui, kad korupcija yra didelė problema šalyje, - apie drąsų žingsnį pasakojo B. Anderssonas. - Kai gavau šį darbą, nutariau, kad visiškai netoleruosiu korupcijos“. Tokie įsitikinimai daug kam nepatinka, todėl GAZ vadovas turi asmens sargybinį.
Nutraukus „Siber“ gamybą, visi kompanijos resursai buvo sutelkti į komercinio automobilio „Gazelle“ gamybą. Tuo metu tai buvo ketvirtos kartos „Ford Transit“ kopija iš 1986-ųjų. „Gazelle“ sudarė pusę įmonės pajamų, nors jis buvo praktiškai neatnaujintas nuo pristatymo 1994 m. 57-erių B.Anderssonas ėmėsi griežtų priemonių siekdamas pagerinti automobilio kokybę. Jis pareikalavo, kad 220 atstovybių kasdien siųstų ataskaitas apie gedimus. „50 proc. problemų buvo iš detalių tiekėjų pusės“, - sakė jis. Prastos kokybės detalės, net jei jos buvo pačių gamintos, atsidūrė už borto, o vietoj jų buvo pasirinkta žinomų tiekėjų produkcija. 2010 m. GAZ pristatė atnaujintą furgoną „Gazelle Business“. „Mes pradėjo dirbti su „ZF Sachs“, „Bosch“, „Magna“ ir kitais. Tai padėjo pasakyti rusams, kad toks automobilis yra „kažkas kitokio“, - tvirtino kompanijos vadovas.
Pernai gamyba pasiekė 130 725 vnt. ir sugrįžo į prieškrizinį lygį. Pabrėžiama, kad tai buvo pasiekta su perpus mažiau darbuotojų. GAZ turėjo 100 tūkst. darbuotojų, kai prie kompanijos prisijungė B. Anderssonas. Dabar šis skaičius siekia 53 tūkst. Be to, vadovaujančių žmonių skaičius nuo 14 tūkst. sumažėjo iki 3 tūkst. Kompanijos gamykla Nižnij Novgorode taip pat susitraukė - nuo 3 mln. kv. metrų iki 1 mln. kv. metrų. „Kai pradėjau dirbti, turėjome 482 pastatus. Po pirmų metų uždariau 100 pastatų. Šiemet atsisakysime dar 50“, - pasakojo B. Anderssonas.
Kai kurie nebereikalingi pastatai dabar atlieka kitą funkciją - čia pagal kontraktus su užsienio kompanijomis surenkami įvairių markių automobiliai. GAZ surenka Rusijos rinkai skirtus „Škoda Yeti“, kitąmet bus pradėta „Octavia“ ir „Volkswagen Jetta“ gamyba. Bendra gamyba „Volkswagen“ grupei sieks 110 tūkst. vnt. per metus. Kitame pastate GAZ pradės surinkinėti „General Motors“ modelį „Chevrolet Aveo“ (32 tūkst. vnt. kasmet). O „Gazelle“ surinkimo linijoje bus gaminami ir „Mercedes-Benz Sprinter“ komerciniai automobiliai - po 20 tūkst. vnt. per metus.
GAZ visureigių istorija
Nedaugelis susimąsto, kad kariniai visureigiai dar visai neseniai buvo žymiai paprastesni ir atlikdavo visiškai kitokius vaidmenis. Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą lengvos, greitos transporto priemonės vietą kariuomenėse dažniausiai užimdavo motociklai. Ši trumpa straipsnių serija yra skirta garsiausiems Antrojo pasaulinio karo visureigiams: GAZ-67, „Volkswagen Kübelwagen“ bei „Willys MB“/„Ford GPW“ („Jeep“). Bus aprašyta jų sukūrimo istorija, pagrindiniai techniniai sprendimai, įdomiausios modifikacijos bei reikšmė pokario visureigių raidai.
GAZ-67 nėra taip gerai žinomas, kaip kiti šios serijos visureigiai. „Kübelwagen“ buvo vienas iš pirmųjų visų laikų „Volkswagen“ automobilių, o tuo tarpu „Jeep“ gana netikėtai tapo prekės ženklu, sėkmingai gyvuojančiu iki šiol. Tačiau GAZ-67 ir keli jo pirmtakai buvo varomi visais ratais, kai tuo tarpu dauguma „Kübelwagen“ versijų turėjo tik galinę varančiąją ašį. Kadangi GAZ-67 buvo gaminamas ilgiau nei „Kübelwagen“, jų buvo pagaminta daugiau. Būtina pasakyti, kad GAZ-67 buvo gaminamas kaip naujesnė, patobulinta GAZ-64 versija. Panašūs automobilių vardai šią istoriją daro gana painia, tačiau iš tikrųjų šių visureigių raida gana paprasta. Ypač todėl, kad jų poreikį padiktavo gamtinės sąlygos bei infrastruktūra. Sovietų Sąjungos klimatas bei itin prasta kelių būklė visureigį darė būtinybe, todėl dar 1938 m. buvo sukurtas GAZ-61 visureigis. GAZ-61 buvo vienas pirmųjų visureigių pasaulyje. Tai buvo keturvietė mašina, skirta tiek kariuomenei, tiek civiliams gyventojams. Tiesa, kariuomenėje ja dažniausiai važinėjo tik aukšto rango karininkai, jos gamyba kainavo nemažus pinigus. Vis dėlto karinėms reikmėms reikėjo specialaus lengvo visureigio, kurį būtų galima pagaminti greičiau ir pigiau nei GAZ-61. Lengvo visureigio poreikis labiausiai išryškėjo Žiemos karo metu.
Iki šiol nesutariama, kokią įtaką šiam visureigiui padarė tuo metu JAV kurtas „Jeep“. Nors GAZ-64 pasirodė anksčiau nei Sovietų Sąjunga galėjo gauti „Jeep“ visureigių ar jų pirmtakų, dažnai pastebima, kad GAZ-64 buvo gaminamas labai trumpai. Visgi dauguma autorių teigia, kad GAZ-64 ir po jo sekusio GAZ-67 kūrimas buvo ribojamas turimų mechaninių komponentų ir dar 1940 m. GAZ-64 buvo gana paprastas visureigis, varomas keturių cilindrų 3,3 l variklio. Jis buvo gaminamas vos dvejus metus, jų pagaminta mažiau nei 650 vienetų. Vis dėlto paprasto, patikimo ir greito visureigio poreikis niekur nedingo, todėl dar 1943 m. buvo sukurtas patobulinta GAZ-64 versija GAZ-67. Iš viso per šį laikotarpį pagaminti daugiau nei 90 tūkst. šių visureigių.
GAZ-64 ir GAZ-67 Antrojo pasaulinio karo ir automobilių istorijoje slepiasi „Jeep“ ir „Kübelwagen“ šešėlyje. Tačiau GAZ-67 buvo gaminamas ir naudojamas ilgiau nei kiti du visureigiai, tam įtakos turėjo ir jo patikimumas. Kaip jau minėta anksčiau, įvairių knygų ir straipsnių autoriai nesutaria, kokį vaidmenį GAZ-64 ir ypač po jo buvusio GAZ-67 kūrime suvaidino „Jeep“ techniniai sprendimai. Atrodo, kopijavimu šios mašinos kūrėjų nebūtų galima apkaltinti, nes visureigis buvo pagamintas naudojant tuo metu prieinamus komponentus. Straipsnyje aprašomi GAZ visureigiai buvo varomi 3,3 l keturių cilindrų variklio. Šis variklis sovietų automobilių pramonėje tuo metu jau buvo nenaujas. GAZ-A buvo gaminamas pagal „Ford“ licenciją ir tiek savo išvaizda, tiek daugeliu mechaninių sprendimų buvo itin panašus į „Ford Model A“. Žinoma, netgi variklis buvo „Ford“ naudojamo galios agregato kopija. Taip nutiko dėl to, kad dar 1929 m. GAZ (iš pradžių vadintos NAZ) istorijos pradžioje ant gamyklos puikavosi ir „Ford“ logotipas. Įdomu ir tai, kad 1966 m. Žinoma, šis variklis buvo nuolat tobulinamas, palaipsniui įgijo vis daugiau galios. GAZ-64 jis jau išvystė 50 AG, GAZ-67B - 54 AG.
GAZ-67 degalų bakas buvo montuojamas priekyje, po panele. Kėbulas buvo gana paprastas ir atviras, tačiau ne toks kompaktiškas kaip „Jeep“. Dažnai durelių funkciją atlikdavo brezentinis audeklas, kurį buvo galima suvynioti. Po GAZ-67 atėjo eilė GAZ-67B, kuris pasižymėjo nedideliais patobulinimais. Pavyzdžiui, pradėti montuoti stipresni, labiau nešvarumams atsparūs guoliai. Įdomu ir tai, kad GAZ-67, kaip ir pokario „Jeep“ automobiliai, turėjo štampuotas groteles su septyniomis angomis, nors jos savo išvaizda ir skyrėsi. Kaip jau minėta anksčiau, daugiausia GAZ-67B visureigių pagaminta jau po Antrojo pasaulinio karo.
Kaip išduoda ir šarvuoto automobilio vardas, BA-64 buvo gaminamas ant GAZ-64 bazės. Lengvo visureigio poreikį iš dalies išsprendė ir gaunami „Jeep“ automobiliai, todėl atsirado galimybė gamybinius pajėgumus nukreipti kita linkme. 1941 m. liepos 17 d. 1941 m. rugsėjo 7 d. Raudonoji armija užėmė vieną „Sd kfz 222“ šarvuotą mašiną, kurios siluetas tapo pavyzdžiu kuriamam BA-64. Užbaigtas šarvuotas automobilis viršuje turėjo angą, šalia kurios buvo montuojamas 7,62 mm DT kulkosvaidis. BA-64 įgulą sudarė tik du kariai, nors kai kurios versijos bei prototipai buvo skirti ir šešiems kariams vežti. Šarvai buvo gana ploni, nes buvo naudojamas tas pats GAZ-64 variklis - BA-64 svėrė apie 2,4 tonas. Visgi, nors svoris nebuvo didelė problema, jo pasiskirstymas buvo gana prastas ir automobilis turėjo neįprastai aukštą svorio centrą. Dėl to važiuodamas bekele galėjo gana nesunkiai apvirsti.
GAZ-67 bazė buvo platesnė ir stabilesnė. Todėl dar 1943 m. buvo sukurtas patobulintas BA-64 modelis, gamintas ant GAZ-67B bazės. BA-64B, kaip nuo tada vadintas šarvuotas automobilis, taip pat turėjo ir nedidelį bokštelį kulkosvaidžiui montuoti. Kai kurios versijos turėjo ir PTRD-41 prieštankinį šautuvą ar sunkųjį 12,7 mm. Su BA-64 buvo vykdomi įvairūs bandymai, kuriami prototipai. Vienas įdomiausių - BA-64SCh, kuris buvo kuriamas remiantis eksperimentiniu GAZ-60. BA-64SCh gale turėjo vikšrus, o priekyje slides, kad galėtų nesunkiai įveikti sniego kliūtis. BA-64 šarvuotas automobilis buvo gaminamas iki 1946 m., tačiau tarnyboje Raudonojoje armijoje išliko iki 1950 m. Iš viso buvo pagamintos daugiau nei devyni tūkstančiai šio modelio šarvuotų automobilių.
GAZ-67B yra vienintelis visureigis šioje straipsnių serijoje, kurio gamyba buvo tęsiama ir pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Visgi, laikui bėgant šio visureigio savybės nebetenkino, reikėjo naujos, geresnės karinės transporto priemonės. Todėl 1953 m. GAZ-67B vietą užėmė GAZ-69, pradėtas gaminti 1953 m., nors pastaroji mašina daug labiau priminė nedidelį sunkvežimį. GAZ-69 buvo puse metro ilgesnis už savo pirmtaką ir dviem šimtais kilogramų sunkesnis. Tačiau buvo varomas mažesniu 2,1 l varikliu (būta versijų ir su 2,4 l. varikliu) ir turėjo tik tris pavaras. Įdomu ir tai, kad net civiliams gyventojams parduodami GAZ-69 visureigiai turėjo atitikti kariuomenės reikalavimus, kad karo atveju juos būtų galima rekvizuoti.
GAZ-69 pagrindu buvo sukurtos kelios įdomios mašinos, iki jo savo šaknis galėtų atsekti ir 2P26 tankų naikinimo sistema, ir UAZ-452 furgonas, ir GAZ 46 amfibija. Dar 1954 m. GAZ-69 gamyba pradėta perkelti į UAZ gamyklą. Todėl nieko keisto, kad šio visureigio įpėdiniu 1971 m. tapo UAZ-469. Tai - dar šiek tiek didesnis ir sunkesnis visureigis, jau turintis keturias dureles. Jis buvo gaminamas naudojantis GAZ-69 ir UAZ-460 projektais, tačiau buvo daug modernesnis. Šis visureigis pasižymėjo geru pravažumu ir patvarumu. Daug jų pateko ir į civilių gyventojų rankas, buvo eksportuojami į Vokietiją bei Azijos šalis. 2011 metais šiuos visureigius nustota tiekti Rusijos kariuomenei, o civilinė versija buvo patobulinta, pavadinta „UAZ Hunter“ ir yra gaminama iki šiol.
GAZ gamykla vis dar gyvuoja. Čia gaminami gana pigūs mikroautobusai, sunkvežimiai, galios agregatai kitų markių transporto priemonėms. Nei GAZ-64, nei GAZ-67 neužsitarnavo tokio statuso kaip kiti straipsnių serijoje aprašomi visureigiai. Visgi, šiais laikais jie vis tiek yra geidžiami kolekcionierių, daug jų atsidūrę muziejuose ir privačiose kolekcijose, keletas egzempliorių yra ir Lietuvoje.
Jelgavos mikroautobusų gamykla išleidžia apie 15 tūkstančių mikroautobusų per metus. Šios gamyklos biografija prasideda 1949 metais, kai čia buvo remontuojami automobiliai ir gaminamos priekabos. Vėliau, nuo 1951 metų, gamykloje išleidžiami autobusai su GAZ-51 šasi. Jau trečias dešimtmetis, kai vis tobulesni Rygos mikroautobusai, panaudojimo sfera ir didėja gamyba. Tapo ankšta senuosiuose gamyklos cechuose ir devintame penkmetyje Jelgavos mieste netoli Rygos pradėta naujų RAF korpusų statyba. Čia buvo sumontuoti šiuolaikiniai įrengimai: galingi presai štampuoti stambiems kėbulo paneliams, suvirinimo automatai, panašūs dažymo įrengimai. RAF mašinos pasižymi gerais techniniais ir ekonominiais rodikliais. Jos sėkmingai konkuruoja su užsienio firmų mikroautobusais, turi paklausą kitose šalyse.
GAZ-69 pakeitė karo metais sukurta GAZ 67B, kuris Gorkio automobilių gamykloje buvo gaminamas iki 1952 metų (visiškai gamyba nutraukta 1953 metais), kai jį pakeitė GAZ 69. 1954 metais GAZ 69 gamyba buvo perkelta į UAZ gamyklą, kur be didelių pakeitimų automobilis buvo gaminamas iki 1972 metų (kai kur teigiama, kad iki 1976 metų), kol nebuvo pakeistas UAZ 469 modeliu. Nors GAZ 69 Gorkio gamykloje buvo gaminami tik iki 1956 metų ir GAZ 69 buvo oficialiai pervadintas į UAZ 69, naujas vardas neprigijo net ir oficialiuose dokumentuose. Automobilis TSRS tapo tikra legenda ir buvo mėgiamas. Vienintelis nusiskundimas - per silpnas variklis, kurį GAZ 69 "paveldėjo" iš GAZ M20 POBIEDA. Tiesa, nežinia kodėl, konstruktoriai nenumatė išorinių šoninio vaizdo veidrodžių. Mažas galinio vaizdo veidrodėlis, kuris buvo montuojamas ant priekinio stiklo salono viduje tikrai nebuvo pakankamai patogus, ypač, kai tentas buvo uždengtas. Juk pro tento mažyti galini langelį tikrai beveik nieko nesimato... Automobilis turėjo keletą kėbulo tipų: 2 durų, 4WD, 8 vietų (arba 2 vietų + 500 kg ) su pakeliamais galiniais suolais, arba 4 durų, 4WD, 5 vietų karininko automobilis. Buvo sukurta specialiai jam skirta priekaba - GAZ 704 (keliamoji galia - 500kg).
Padangos, variklis ir kai kurios kitos dalys yra identiškos GAZ M20 , M72, UAZ (išskyrus variklius), 450, 451, 469 Lenkijoje gamintiems NYSA ir ZHUK, bei Ruminojoje nuo 1964 iki 1979 metų gaminti ARO M 461. Pastarųjų buvo pagaminta 80 000 vienetų. Juose buvo montuojamas Rumūnijoje gamintas 77Ag variklis, kas leido automobiliui pasiekti iki 115 km/h greitį. Variklis: 55Ag/3600 aps/min, keturių cilindrų eilėje, 2112 cc tūrio. Išmatavimai: aukštis - 2030mm (69A - 1920mm), ratų bazė - 2300mm, provėža - 210mm (abiejų ašių). Svoris (pilnai pakrauto): 2175 kg (69A - 1960 kg). Maksimalus greitis: 90 km/h. Kuro sąnaudos: 14 L/100km (iki 30 km/h). Viso buvo pagaminta 634256 vienetai visų GAZ 69 modifikacijų. Eil. 8 GAZ 69 M eksportinė GAZ 69 versija su 2432cc 65Ag modifikuotu varikliu. radijo stotis (R 125), gaisrinis automobilis, gatvių šlavimo, su gręžimo įranga, priešradiacinis, raketų paleidimo platforma, sanitarinis (GAZ 69, salono gale buvo galimybė įtvirtinti neštuvus) minu naikinimui skirtas automobilis. Nuo1970 metų tentas turėjo po du šoninius langus. milicijos patrulinis furgonas, kietu stogu, su sulaikytiems asmenims skirtu gabenti narvu automobilio gale. Keturašis modelis (4x8), savivartis ir su balnine priekaba.
Labai nepatiko, kad yra labai sudėtinga įlipti į automobilį. Dar galėčiau paminėti, kad priekinis tiltas (žr. nuotrauką) yra labai silpna konstrukcijos vieta - balkį reikėjo daryti ištisini, kaip buvo padaryta UAZ 469. Apie legendinės GAZ 69 galimybes ten, kur baigiasi asfaltas negaliu nieko pasakyti - bandyti kol kas neteko. Automobilis pagamintas 1970m. Mano žiniomis, nuo 1992 metų nebuvo naudojamas pagal paskirti. Kiek anksčiau, lyg ir priklausė kažkokiam kolūkiui, Pabradės rajone, Gal juo koks agronomas po laukus važinėjo, o gal veterinorius karves lankė... Nusipirkus, teko sutvarkyti galini tiltą (tekėjo tepalai iš reduktoriaus), sutvarkyti elektros įrangą, pakeisti visus žibintus, sutvarkyti ratų stabdžius, rankini stabdį, įstatyti amortizatorius, pakeisti vairą. Po vienerių metu darbo, važinėjimo dėl registravimo į Pabradę ir Zarasų rajoną, daugybės skambučių, 2003 birželio mėnesi pagaliau pavyko automobili įregistruoti savo vardu. Po keliu mėnesiu, važiuojant plentu, nutrūko tepalinė žarna viena ir motorą vėl reikėjo taisyti... Automobiliui buvo reikalingas naujas tentas, nes senasis prastos būklės. Nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, mašina buvo parduota ir 2004m liepos mėnesį iškeliavo i Prancūzija. p.s. tiesa, www yra man bent viena zinoma klaida. laukiu komentaru
Šį, vienuoliktąjį, penkmetį Minsko automobilių gamykla gamina automobilius MAZ-5355, taip pat triašius balninius vilkikus MAZ-6422 (autotraukinio keliamoji galia 30 tonų, variklio galia - 320 AG, greitis - 85 km per val.), dviašius MAZ-5432 (keliamoji galia - 20 t, variklio galia - 280 AG). Šių automobilin labai geros eksploatacinės savybės: vidutinis jų greitis yra 7 proc. didesnis, o degalų sunaudoja 10 proc. Baltarusijos automobilin gamykla Žodino mieste gamina karjerinius savivarčius BelAZ-540A, BelAZ¬548A, BelAZ-549, kurių keliamoji galia atitinkamai 27, 40 ir 75 tonos. Šį penkmetį čia numatyta gaminti modernizuotus 30 tonų keliamosios galios savivarčius su dyzeliniais varikliais JMZ-840 (galia 420- 450 AG), 40 tonų savivarčius BelAZ-7548 su varikliu JMZ-8401 (galia 600 AG), taip pat automobilius BelAZ-7519 su hidropneumatine pakaba ir elektrine transmisija. Kirovo vardo Mogiliovo automobilių gamykla specializuojasi gaminti žemės kasimo ir transportavimo mašinas. Ji gamina autotraukinius gruntovežius, visureigius statybinius savivarčius, ratinius vilkikus. TSKP XXVI suvažiavimas bei „Pagrindinės TSRS ekonominio ir socialinio vystymo kryptys“ vienuoliktajame penkmetyje ir iki 1990 metų numato toliau plėsti dyzelinių automobilin gamybą bei jų nomenklatūrą. Baltarusijoje gaminami automobiliai vien tik su dyzeliniais varikliais.
Dviašis visureigis GAZ-61- 40 - populiariosios „emkos” modifikacija su visais varančiaisiais ratais ir nauju šešių cilindrų 85 AG varikliu. 1940 metų vasarą per labai trumpą laiką buvo sukonstruotas ir pagamintas mažesnis paprastesnės konstrukcijos automobilis GAZ-64, skirtas armijai. Šis džipas atviras keturvietis automobilis be durų su atlenkiamu priekiniu stiklu, pasižymėjo itin geromis traukos ir dinaminėmis savybėmis. Sunkiais karo metais (1943ųjų spalio mėn.) Gorkio automobilių gamykla pradėjo gaminti patobulintą džipą GAZ-67, o netrukus dar truputį jį modernizavus - GAZ-67B. Tai buvo nesudėtingos konstrukcijos, patvarus ir labai patikimas karinis lengvasis automobilis panašus į amerikietiškąjį Jeep. Jis turėjo atvirą, standžios konstrukcijos metalinį kėbulą sustumiamu brezentiniu stogu (tentu.) nuleidžiamą priekinį stiklą. Automobilio GAZ-67B abu tiltai varantieji, todėl juo buvo galima važinėti ne tik duobėtais kaimo keliukais, bet ir netvirtu puriu gruntu: per arimus, pusnynus, smėlėtais arba labai šlapiais ruožais. Pats automobilis svėrė 1320 kg, gerai buvo paskirstytas pakrautos mašinos svoris tarp ašių: 730 kg tekdavo priekiniam tiltui ir 990 kg užpakaliniam. GAZ-67B pravažumą didino ir kiti jo parametrai: ilgis - 3345 mm, plotis - 1720 mm, aukštis - 1270 mm. Automobiliu GAZ-67B buvo galima važiuoti 90 km per val su priekaba - iki 60 km per val. greičiu. Džipas GAZ-67B Didžiojo Tėvynės karo metu ir dar ilgai po karo buvo vienas populiariausių mūsų šalies automobilių. Vyresni žmonės, ypač vairuotojai, šiandien mielai prisimena šią be galo paprastos ir griežtos išvaizdos mašiną, vadintą „ožiuku”. Gorkio automobilių gamykla ją gamino ištisą dešimtmetį (1943-1953 m.). 1952 m. Gorkio automobilių gamykla pradėjo gaminti naują tobulesnius konstrukcijos visureigį automobilį GAZ-69, o kiek vėliau - jo modifikacijas. 1954-1955 m. džipo GAZ-69 gamyba buvo perduota Uljanovsko mašinų gamyklai. Nuo 1972 m. čia gaminami naujo modelio. Įsidėmėtinas faktas: visureigis GAZ-69 1971 metais gavo aukščiausią įvertinimą tarptautiniame naujausių modelių džipų konkurse. Beje, su šiais tarybiniais džipais italų automobilistai atliko „juodąjį reidą” per Afrikos kontinentą.
GAZ-69 | Born in the USSR: The Untold Story of a Legendary 4x4
tags: #kur #buvo #gaminamosgaz #priekabos