Antifrizas, dar kitaip vadinamas aušinimo skysčiu, yra gyvybiškai svarbus automobilio skystis, kuris ne tik apsaugo variklį nuo perkaitimo, bet ir užtikrina apsaugą nuo šalčio žiemą. Jis palaiko tinkamą variklio temperatūrą visomis oro sąlygomis, todėl bet kokie antifrizo lygio svyravimai gali reikšti rimtesnes problemas. Vairuotojai neretai susiduria su situacija, kai antifrizas pradeda dingti be aiškios priežasties, o tai gali sukelti rimtų pasekmių, jei problema bus ignoruojama.
Iš esmės aušinimo skystis / antifrizas, susimaišo variklio aušinimo sistemoje su vandeniu, tam, kad sumažintų užšalimo temperatūrą ir pakeltų sistemos virimo temperatūrą. Tai reiškia, kad į automobilio aušinimo sistemą įpylę aušinimo skysčio / antifrizo galite padidinti temperatūrą, kuria transporto priemonė gali važiuoti, kol aušinimo sistema neužvirs. Vien jau iš pavadinimo galime suprasit, kad jis yra būtinas norint sumažinti variklio aušinimo sistemos užšalimo tašką ir padidinti temperatūrą, kurioje sistema užvirs, lyginant su vandeniu.
Vandens virimo temperatūra yra 100 °C. Automobilio radiatoriaus slėgio diapazonas yra 75 - 100 kPa ( arba 11-15 psi), o sumaišius 33 % aušinimo skysčio su vandeniu, virimo temperatūra pakyla iki 121 °C. Kuomet ateina žiemos metas arba gyvenate vietoje, kur yra visuomet šalta, jums reikės, kad aušinimo skysčio ir vandens santykis būtų 60:40. Gali atrodyti keistai, tačiau padidinus antifrizo kiekį sistemoje, iš tikrųjų sumažės jo apsauginės savybės. Kuomet automobilio sistemoje nėra antifrizo, ledas susidarys prie 0°C. Žiemos metu rekomenduojame naudoti aušinimo skystį 60:40, jūs apsaugosite savo automobilio sistemą nuo užšalimo. Kadangi lauko temperatūra gali būti vos -5 °C, tačiau nepamirškite, kad važiuojant, gaunamas ir vėjo pasipriešinimas.
Automobilio aušinimo skystis iš esmės yra praskiestas antifrizas. Kai aušinimo skysčiai naudojami automobilių pramonėje, į juos pridedami korozijos inhibitoriai, padedantys apsaugoti transporto priemonių radiatorius, kuriuose dažnai yra įvairių elektrochemiškai nesuderinamų metalų (aliuminio, ketaus, vario, žalvario ir kt.).
Antifrizo funkcijos ir svarba
Antifrizas automobilyje palaiko saugią variklio veikimo temperatūrą, kadangi aušinimo skystis ne tik aušina, bet ir tolygiai paskirsto temperatūrą. Jeigu skysčio trūksta, tam tikros variklio zonos pradeda kaisti, atsiranda didžiuliai temperatūrų pokyčiai ir variklis yra perkaitinamas.
Vieni pyla, tačiau mes tikrai nerekomenduojame. Aušinimo skysčio paleidimas automobilyje yra tam, kad padidinti vandens virimo temperatūrą. Kuri yra pumpuojama aplink automobilio variklį per radiatorių. Reikia pagalvoti ir apie tai, kad vanduo gali padaryti žalą jūsų automobiliui. Be aušinimo skysčio, jūsų automobilio sistema nebus tinkamai aušinama.
Pagrindinės antifrizo dingimo priežastys
Antifrizas gali dingti dėl įvairių priežasčių, kurios dažnai yra susijusios su aušinimo sistemos ar variklio komponentų gedimais. Suprasdami šių problemų šaltinius, galite užkirsti kelią rimtesniems gedimams ir užtikrinti savo automobilio ilgaamžiškumą.
Aušinimo sistemos nesandarumas
Viena dažniausių priežasčių - aušinimo sistemos nesandarumas. Įtrūkę vamzdeliai, susidėvėję sandarikliai arba rūdžių paveiktas radiatorius gali sukelti skysčio praradimą. Jei po automobiliu pastebite spalvotas dėmes, būtina iš karto patikrinti sistemą ir pašalinti gedimą. Nesandarios vietos dažniausiai pastebimos vizualiai arba naudojant specialius aušinimo sistemos tikrinimo įrankius.
Pažeista variklio sandara
Kai variklio galvutės tarpinė praranda savo funkcionalumą, antifrizas gali patekti į cilindrus arba alyvos sistemą. Tai dažnai pasireiškia baltų dūmų atsiradimu iš duslintuvo ar keistu alyvos atspalviu. Šio gedimo ignoravimas gali sukelti rimtų variklio problemų, nes variklis gali būti sugadintas dėl per didelės temperatūros arba skysčio maišymosi su alyva.
Netinkamai veikiantys sistemos komponentai
Problemos su termostatu, vandens siurbliu ar aušinimo bakelio dangteliu gali sutrikdyti antifrizo cirkuliaciją ir lemti variklio perkaitimą. Sugedęs termostatas gali blokuoti skysčio judėjimą, o nesandarus dangtelis leidžia antifrizui išgaruoti.
Atlaisvėjusios sistemos jungtys
Laikui bėgant, jungtys tarp aušinimo sistemos komponentų gali susilpnėti. Tai dažnai pastebima aplink žarnas, kur atsiranda drėgmės arba nuotėkio pėdsakų. Tokiais atvejais gali pakakti suveržti jungtis arba pakeisti jas naujomis. Šios problemos dažniau pastebimos senesniuose automobiliuose arba prastai prižiūrėtoje sistemoje.
Susidėvėjusios aušinimo žarnos
Guminės žarnos, sujungiančios aušinimo sistemos komponentus, yra jautrios temperatūrų pokyčiams ir cheminiam poveikiui. Laikui bėgant jose gali atsirasti įtrūkimų ar plyšių, dėl kurių antifrizas greitai prarandamas. Susidėvėjusi žarna dažnai tampa trapesnė, todėl ji neatlaiko sistemoje kylančio slėgio ir pradeda leisti skystį.
Radiatoriaus pažeidimai
Radiatoriaus įtrūkimai ar rūdys yra dažna problema, ypač senesniuose automobiliuose. Pažeistas radiatorius ne tik leidžia antifrizui nutekėti, bet ir trikdo jo cirkuliaciją, todėl variklis gali perkaisti. Šios problemos dažniausiai atsiranda dėl korozijos arba išorinių pažeidimų, pavyzdžiui, nuo akmenų smūgių.
Netinkamai uždarytas bakelis arba dangtelis
Antifrizo bakelio dangtelis yra esminė aušinimo sistemos dalis, kuri palaiko tinkamą slėgį sistemoje. Jei jis pažeistas arba netinkamai uždarytas, skystis gali garuoti arba nutekėti. Dėl netinkamo dangtelio taip pat gali atsirasti oro burbulų, kurie trukdo tinkamai cirkuliuoti skysčiui.
Vandens siurblio gedimas
Vandens siurblys užtikrina, kad antifrizas cirkuliuotų per aušinimo sistemą. Sugedęs siurblys gali leisti skysčiui tekėti netinkamai arba visiškai nutekėti. Tai gali būti susiję su senėjimu arba nekokybišku remontu. Laiku nepakeitus siurblio, gali būti pažeistas ir pagrindinis variklio diržas, o tai dar labiau apsunkina remontą.
Antifrizo perkaitimas ir išgaravimas
Netinkamas antifrizo mišinys arba užsikimšęs radiatorius gali lemti skysčio virimą, ypač esant aukštoms temperatūroms. Tokiu atveju skystis greitai išgaruoja, o variklis perkaista. Ši problema dažniausiai pasitaiko, kai automobilio aušinimo sistema nėra tinkamai prižiūroma.
Nuotėkis EGR aušintuve
Jei antifrizas patenka į EGR sistemą, jis gali būti sudeginamas kartu su išmetamosiomis dujomis. Tai sudėtingas gedimas, kurį pastebėti gali tik profesionalūs mechanikai, tačiau jis dažnai pasireiškia nuolatiniu antifrizo lygio mažėjimu. Dėl šio gedimo gali sumažėti automobilio efektyvumas ir padidėti kenksmingų emisijų kiekis.
Kiekvienas šių gedimų gali turėti rimtų pasekmių, todėl svarbu laiku kreiptis į specialistus, kad būtų užkirstas kelias didesnėms problemoms ir užtikrintas automobilio saugumas bei tinkamas veikimas.
Pagrindiniai antifrizo dingimo požymiai
Staigus aušinimo skysčio lygio kritimas, skysčio dėmės po automobiliu, baltų dūmų atsiradimas iš išmetimo vamzdžio, alyvos spalvos pokyčiai arba skysčio maišymasis su alyva, variklio temperatūros pakilimas, nesandarus aušinimo sistemos dangtelis - tai dažniausi antifrizo dingimo požymiai.
Staigus aušinimo skysčio lygio kritimas
Jei pastebite, kad antifrizo lygis bake sumažėja greičiau nei įprastai, tai gali būti pirmasis signalas apie galimus sistemos gedimus. Tai gali būti susiję su nesandariomis jungtimis, pažeistais aušinimo sistemos komponentais arba net sugedusiu aušinimo bakelio dangteliu. Laiku pastebėjus šį požymį ir išsiaiškinus priežastį, galima užkirsti kelią didesniems gedimams.
Skysčio dėmės po automobiliu
Jei po automobiliu matote spalvotas dėmes, dažniausiai žalias, rožines ar oranžines, tai rodo aušinimo sistemos nuotėkį. Skystis gali nutekėti iš radiatoriaus, žarnų arba tarpinės pažeidimų vietų. Šiuo atveju svarbu tiksliai nustatyti nuotėkio šaltinį, nes ilgai ignoruojamas nutekėjimas gali sukelti variklio perkaitimą.
Baltų dūmų atsiradimas iš išmetimo vamzdžio
Baltų dūmų atsiradimas dažnai rodo, kad antifrizas patenka į variklio cilindrus dėl pažeistos galvutės tarpinės. Tai gali būti lydima antifrizo kvapo iš išmetimo dujų. Tokia problema yra rimta ir ją reikia spręsti nedelsiant, nes skysčio buvimas cilindruose gali pažeisti variklio vidines dalis.
Alyvos spalvos pokyčiai arba skysčio maišymasis su alyva
Jei alyva pasidaro pieno spalvos ar keistai tiršta, tai ženklas, kad antifrizas patenka į alyvos sistemą. Tai dažnai būna susiję su variklio galvutės tarpinės defektu arba įtrūkusiu variklio bloku. Tokiu atveju būtina nedelsiant sustabdyti automobilio eksploatavimą, kad būtų išvengta rimtesnių variklio gedimų.
Variklio temperatūros pakilimas
Staigus variklio perkaitimas gali būti signalas, kad aušinimo sistemoje trūksta antifrizo arba ji neveikia tinkamai. Tai gali būti susiję su užsikimšusiu termostatu, sugadintu vandens siurbliu arba užsikimšusiais aušinimo kanalais. Tokiu atveju gali būti reikalingas termostato keitimas, kad būtų užtikrinta tinkama antifrizo cirkuliacija ir išvengta didesnių gedimų.
Nesandarus aušinimo sistemos dangtelis
Jei aušinimo skysčio bakelio dangtelis nesandarus, sistemoje gali atsirasti slėgio problemų, dėl kurių skystis pradeda virti arba išgaruoti. Tai gali sukelti antifrizo praradimą net ir nesant akivaizdaus nuotėkio. Nesandarus dangtelis taip pat gali leisti orui patekti į sistemą, o tai dar labiau pablogina skysčio cirkuliaciją.
Jeigu pastebite bent vieną iš šių požymių, nedelskite ir patikrinkite aušinimo sistemą. Laiku nespręstos problemos gali sukelti rimtų gedimų ar net variklio sugadinimą, o tai dažnai reikalauja sudėtingo ir brangaus remonto.
Kaip spręsti antifrizo dingimo problemą?
Norint išspręsti antifrizo dingimo problemą, svarbu reguliariai tikrinti aušinimo skysčio lygį ir būklę. Jei pastebite greitą skysčio nuostolį, nedelskite ir apsilankykite patikimame autoservise, kur specialistai galės atlikti išsamią diagnostiką. Anksti nustatyti gedimai leidžia išvengti rimtesnių ir brangesnių remonto darbų.
Gedimų šalinimas priklauso nuo konkretaus atvejo. Dažniausiai tai apima sugedusių komponentų, tokių kaip vamzdeliai, sandarikliai ar radiatorius, keitimą. Jei problema kyla dėl susikaupusių nuosėdų aušinimo sistemoje, gali būti reikalingas sistemos plovimas. Rimtesni atvejai, pavyzdžiui, variklio galvutės tarpinės pažeidimai, reikalauja šios dalies keitimo, nes tai tiesiogiai veikia variklio darbą.
Taip pat svarbu imtis prevencinių priemonių, tokių kaip reguliari automobilio techninė priežiūra, susidėvėjusių aušinimo sistemos dalių keitimas, kokybiško antifrizo naudojimas bei tinkamas jo maišymas su vandeniu pagal gamintojo rekomendacijas. Tinkama priežiūra ne tik užkirs kelią antifrizo dingimo problemoms, bet ir užtikrins aušinimo bei kondicionavimo sistemų efektyvų veikimą. Laiku pastebėtos ir išspręstos problemos padės išvengti sudėtingų gedimų bei užtikrins ilgalaikį automobilio veikimą.
Antifrizo tipai ir klasifikacija
Užėję į degalinę arba internetinę parduotuvę, mes galime matyti daug skirtingų aušinimo skysčių. Jų spalvos gali būti skirtingos, o visa tai priklauso nuo inhibitorių technologijos tipo. Dauguma aušinimo skysčio / antifrizo butelių yra neorganiniai ir (yra žalios spalvos) turi rūgšties inhibitorių ir apsaugos priemonių, kad sustabdytų aušinimo sistemos komponentų koroziją. Dešimtajame dešimtmetyje „General Motors“ pradėjo naudoti organinį aušinimo skystį / antifrizą, kuris yra skirtas naujesniems automobiliams su aliuminio radiatoriais, o ne senosios mokyklos variniais ir žalvariais.
Nors automobilių remontu ir priežiūra gali rūpintis autoservisai, tam tikrus bazinius patikros darbus turėtų išmanyti kiekvienas vairuotojas. Vienas iš jų yra aušinimo skysčio lygio patikra ir papildymas. Aušinimo sistemos sandara yra gana paprasta - variklyje yra specialūs aušinimo kanalai, o jie sujungti į vieną sistemą su radiatoriumi bei kitais komponentais. Kai kuriuose, ypač amerikietiškuose, automobiliuose aušinimo skystis būdavo pilamas tiesiai į radiatorių. Tačiau, moderniuose automobiliuose dažniausiai aušinimo skysčiui yra paskirtas atskiras rezervuaras. Jis įprastai būna skaidrus, baltos spalvos, o įmontuotas variklio skyriaus šone. Pildydami radiatorių stebėkite skysčio lygį pro užpilymo angą. Skystis turėtų siekti kakliuko apačią - ne daugiau ir ne mažiau.
Kai kurie automobilių savininkai, rinkdamiesi antifrizą, mano, kad svarbiausias kriterijus yra jo spalva. Tokia praktika paprastai gali turėti nepageidaujamų pasekmių. Automobilių savininkai linkę taikyti paprastesnę klasifikaciją. Jie mano, kad mėlynas antifrizas yra „tosolas“, kurio pakanka metams, žalias - G11, kuriuo užpildžius sistemą galima važinėti trejus metus, o raudonas - tai G12, kurio eksploatavimo trukmė yra penkeri metai. Toks požiūris, švelniai tariant, yra labai paviršutiniškas. Taip pat vyrauja nuomonė, kad visi tokios pačios spalvos antifrizai yra vienodi, todėl juos galima maišyti. Tai visiška netiesa. Visur taikomuose tarptautiniuose standartuose ASTM D3306, ASTM D4985, BS 6580 parametro „išvaizda“ nėra ir antifrizų dažymas nereglamentuojamas. Visi antifrizai iš prigimties yra bespalviai ir į juos galima įmaišyti bet kokio dažiklio. Antifrizai vieni nuo kitų skiriasi pirmiausia ne spalva, o savybėmis. Daugelis jų gaminami etilenglikolio pagrindu, rečiau - propilenglikolio pagrindu, be to, skiriasi priedų - korozijos inhibitorių - paketais.
G11 IR „TOSOL“
Skysčiai, kurie paprastai vadinami G11, yra antifrizai, gaminami pagal tradicinę technologiją, įmaišant paketą priedų, kurių pagrindą sudaro neorganinių rūgščių druskos: silikatai, nitritai, nitratai, aminai, boratai, fosfatai. Gali būti ženklinami užrašais „Conventional coolants“ (įprastiniai aušinimo skysčiai) arba IAT („Inorganic Acid Technology“- neorganinių rūgščių technologija). Iš esmės šiai klasei galima priskirti ir „Tosol“, tačiau su išlygomis. Pirmiausia, „Tosol“ yra prekės ženklas, sukurtas dar Sovietų Sąjungos laikais. Svarbiausias skirtumas yra tas, kad „Tosol“ sudėtyje gali būti boratų, fosfatų, aminų ir nitritų, G11 sudėtyje, pagal VW standartą, šių medžiagų neturi būti. Panašūs antifrizai padengia metalinius paviršius apsauginiu sluoksniu, kurio storis kartais siekia 0,5 mm. Jis labai, kai kuriais atvejais net iki 50 %, sumažina šilumos perdavimo efektyvumą. Šiandien minėti aušinimo skysčiai laikomi moraliai pasenusiais. Silikatiniai inhibitoriai gana sparčiai praranda pirmines savybes, todėl tokį antifrizą rekomenduojama keisti kas 1-3 metus (priklauso nuo ridos).
G12- antifrizas su karboksilatinių priedų paketu
G12- antifrizas su karboksilatinių priedų paketu, tai yra pagamintas organinių karboksirūgščių pagrindu. Atitinka standartą VW TL 774 D ir ženklinamas užrašu OAT („Organic Acid Technology“- organinių rūgščių technologija). Spalva - dažniausia raudona. G12 ir jo atmainų eksploatavimo trukmė - iki penkerių metų. Ji iš dalies priklauso nuo priedų savybių ir iš dalies nuo to, kad karboksilatiniai inhibitoriai ne taip sparčiai praranda savo pirmines savybes. Paprasčiau tariant, silikatai padengia paviršių vientisine plėvele, o karboksilatai reaguoja tik tose vietose, kur susidaro korozijos židiniai. Taip pat rinkoje galima įsigyti ir vadinamųjų hibridinių antifrizų („Hybrid Organic Acid Technology“- hibridinė organinių rūgščių technologija), kurių sudėtyje yra ir karboksilatinių, ir, pavyzdžiui, silikatinių inhibitorių.
G12+− karboksilatinis antifrizas
G12+− karboksilatinis antifrizas, kurio priedų sistema šiek tiek pakeista. Jis atitinka standartą VW TL 774 F. Spalva - dažnai violetinė, tačiau gali būti ir kitų variantų. Įdomi ypatybė -maišyti G11 su G12 nerekomenduojama, nes gali iškristi drebučių pavidalo nuosėdos, o G12+ teoriškai galima maišyti ir su pirmuoju, ir su antruoju antifrizu. Žinoma, tokiu atveju gali suprastėti kai kurios antikorozinės savybės, todėl tokį mišinį patartina keisti anksčiau.
G12++− antifrizas, gaminamas pagal „Lobrid“ arba „Bipolar“ technologiją
G12++− antifrizas, gaminamas pagal „Lobrid“ arba „Bipolar“ technologiją. Į jo priedų paketą įeina organiniai inhibitoriai ir silicio junginiai. Atitinka standartą VW TL 774 G, patvirtintą 2010 metais. Virimo temperatūra padidinta iki 135 °C. Gali būti tokios pačios violetinės spalvos. Leidžiama maišyti su G11, G12 ir G12+. Rekomenduojamas daugeliui automobilių, pagamintų nuo 2008 metų.
G13
Visi pirmiau nurodyti antifrizai gaminami etilenglikolio pagrindu, o G13, atsižvelgiant į pastarojo meto susirūpinimą gamtos apsauga, gaminamas iš glicerino, į kurį įmaišomas organinių priedų paketas. Atitinka standarto VW TL 774 J reikalavimus, spalva taip pat gali būti violetinė. Rekomenduojamas naudoti naujų arba nedidelės ridos automobilių varikliuose. Eksploatavimo trukmė - ne mažiau kaip penkeri metai.
Žinoma, čia pateikta klasifikacija taip pat yra paprasta, tačiau net pagal ją matyti akivaizdūs aušinimo skysčių sudėties skirtumai. Vadinasi, rinktis antifrizą reikia tikrai ne pagal spalvą, o pagal automobilio gamintojo rekomendacijas ir aušinimo skysčio gamintojo reputaciją.
KUO PAPILDYTI?
Apskritai, skirtingų antifrizų geriau nemaišyti, tačiau nutinka įvairių dalykų. Jei į vieną antifrizą pilamas kitas, tai pastarasis turi būti tokios pačios sudėties, tai yra į karboksilatinį antifrizą pilamas karboksilatinis, į hibridinį - hibridinis ir taip toliau. Geriausia papildyti sistemą to paties gamintojo antifrizu, nes kito gamintojo taikoma priedų sudėtis gali šiek tiek skirtis, tačiau lieka neaišku, kaip skirtingi priedai reaguos vieni su kitais. Jei sistemą papildyti reikia nedaug, pavyzdžiui 100-300 ml, galima įpilti distiliuoto arba tiesiog filtruoto vandens. Taip bus geriau nei maišyti skirtingus antifrizus. Įpylus vandens, antifrizo užšalimo temperatūra ne pakils, o grįš į ankstesnį lygį, nes antifrizo kiekis sandarioje sistemoje mažėja daugiausia dėl išgaruojančio vandens. Pratekėjus antifrizui, kai automobilio aušinimo sistemai papildyti reikia įpilti daugiau kaip 30 % viso užimamo tūrio, patartina pakeisti visą antifrizą.
Aušinimo skysčio keitimas
Visuose automobiliuose yra sumontuotos aušinimo sistemos - tiek elektriniuose, tiek turinčiuose vidaus degimo variklius. Tačiau, šįkart pasigilinkime tik į vidaus degimo variklių aušinimo sistemas - ar žinote, kad aušinimo skystį (antifrizą) irgi reikia reguliariai keisti? Nemažai vairuotojų mano, jog pakanka patikrinti skysčio lygį bakelyje ir viskas, bet iš tiesų gamintojai yra numatę aušinimo skysčio keitimo intervalus. Dažniausiai jį rekomenduojama keisti kas 50 tūkst. kilometrų.
Kodėl reikia keisti aušinimo skystį? Tačiau, keisti reikia ir patį antifrizą. Šis skystis yra pagamintas siekiant išvengti užšalimo ir kiek įmanoma sumažinti korozijos plitimą, bet laikui bėgant jis praranda svarbias savybes ir ne tik gali užšalti, bet ir skatinti sistemos koroziją, nebepakankamai aušinti variklį.
Aušinimo skystį galima keisti ir tuo atveju, jeigu pastebite, kad variklis perkaista, bet šią problemą dažniausiai sukelia neveikiantis termostatas, nepakankamas skysčio lygis arba neveikiantis ventiliatorius.
Ar galima pakeisti aušinimo skystį savarankiškai?
Jeigu lygintume aušinimo skysčio keitimą su variklio tepalų keitimu, tai pastarąjį pakeisti gerokai paprasčiau. Keičiant skystį kartais verta keletą kartų praskalauti sistemą, ypatingai jeigu ji buvo stipriai užteršta. Rekomenduojame aušinimo skysčio keitimą patikėti specialistams - keitimo kaina įprastai nėra didelė, o jie tai padarys tinkamai.
Antifrizo spalva ir jos reikšmė
Nors aušinimo skysčio paskirtis visuose automobiliuose yra ta pati, skirtingiems automobilio modeliams turi būti naudojamas ir atitinkamas skystis. Taigi, skirtinguose automobiliuose pamatysite ir skirtingų spalvų aušinimo skysčius, bet kuo jie skiriasi? Populiariausias antifrizas šiuo metu yra G12, kuris gali būti raudonas, rausvas, melsvas arba tamsiai žalias. Tai yra organinės technologijos aušinimo skystis, kurio gamyboje nėra naudojamas fosfatas ir silikatas, nes šios medžiagos kenkia aliuminiui, kuris moderniuose automobiliuose yra naudojamas taip plačiai. Senesniuose automobiliuose įprastai naudojamas šviesiai žalias antifrizas, kuris nėra gaminamas naudojant organines technologijas. Dažniausiai šis skystis naudojamas devintajame dešimtmetyje pagamintuose automobiliuose. Bet kuriuo atveju, antifrizą rinktis reikia atsižvelgiant į automobilio gamintojo rekomendacijas.
Ką reiškia rudas aušinimo skystis?
Automobilio aušinimo skystis savo darbą tinkamai atlikti gali tik kol jis yra skaidrios spalvos. Jeigu skystis yra rudas, vadinasi sistema yra užteršta nuo korozijos ir reikia keisti antifrizą bei išplauti sistemą. Problemą ignoruojant skystis gali sutirštėti ir nebeaušinti variklio.
Kaip pasirinkti tinkamą antifrizą?
Reikėtų nepamiršti, kad senesniuose automobiliuose jūs negalite naudoti naujesnių aušimo skysčių ir atvirkščiai. Negalite. Vienas aušinimo skystis blogai apsaugo sistemą nuo užšalimo arba išskaido šilumą, kuomet eina per aušinimo sistemą. Todėl ir toliau laikykitės vandens ir aušinimo skysčio mišinio, bei rekomenduojamo santykio 50:50 ( vanduo : aušinimo skystis) arba 60:40.
Visuomet svarbu reguliariai pasitikrinti aušinimo skysčio lygį, ar jo pakanka sistemoje. Jums reikėtų atsidaryti variklio dangtį, surasti aušinimo skysčio dangtelį ir jį atidaryti. Tuomet galite pauostyti, jei jo kvapas kaip sudegusio, tuomet reikėtų jį pakeisti. Dar kartais pasitaiko, kad aušinimo skystis atrodo kaip pienas, tai reiškia, kad alyva pateko į sistemą per nesandarią galvutės tarpinę, transmisijos aušintuvą arba įsiurbimo kolektorių. Taip pat siūloma paliesti aušinimo skystį ir įsitikinti, kad ant jo nėra jokio smėlio arba kito purvo.
TTemperatūra veikia tiek savitąjį svorį, tiek lūžio rodiklį, nors pirmasis paveikiamas daug mažiau katastrofiškai. Tačiau RI matavimams rekomenduojama temperatūros kompensacija. Turite patikrinti automobilio savininko vadovą, ar yra tinkamos aušinimo skysčio specifikacijos, ir ja naudotis. ASTM D3306 ir ASTM D6210 yra vieni dažniausiai šiandien naudojamų pramonės standartų. ASTM D3306 apima daugybę testų, kurie nustato reikalavimus lengviems aušinimo skysčiams. Specifikacija matuoja pagrindines aušinimo skysčio savybes, tokias kaip užšalimo ir virimo temperatūra. ASTM D6210 apima D3306 testus ir papildomus bandymus, kurie įvertina aušinimo skysčio veikimą sunkiais atvejais. Pagrindiniai papildomi reikalavimai tikrina aušinimo skysčio gebėjimą apsaugoti nuo kavitacijos ant šlapių įdėklų, taip pat jo gebėjimą apsaugoti karštus paviršius nuo apnašų.
G11
1980-1997 m. Audi turi atitikti Audi Vw specifikaciją. HOAT aušinimo skysčiai atitinka VW TL 774 C specifikacijas ir dažniausiai gali būti mėlynos spalvos, bet gali būti ir geltonos, žalios arba oranžinės spalvos.
G12
HOAT aušinimo skysčiai atitinka 1997-2008 m. Audi G12 specifikacijas ir gali būti raudonos, geltonos arba oranžinės spalvos.
G12+
1997-2008 m.
G-12++
Audi 2008-dabar. G-13 Suderinamas su visais G11, G12+, G12++ modeliais.
G13
Audi 2008-dabar - Turi atitikti Audi Vw specifikaciją VW TL 774 J. Daugelis silikoninės organinės rūgšties technologijos (SiOAT) skysčių atitinka šias specifikacijas ir buvo pristatyti 2010 m. Šio dažniausiai rožinio aušinimo skysčio priedų pakuotėje yra silikatų.
G12EVO
(TL 774-L) nuo 2018 m.
Naujausia Audi G13 aušinimo skysčio antifrizo specifikacija yra suderinama su visomis anksčiau naudotomis Audi VW aušinimo skysčio specifikacijomis. Tačiau rekomenduojame į aušinimo skystį baką įpilti tokio paties tipo aušinimo skysčio, kuris šiuo metu yra jūsų „Audi“ aušinimo sistemoje. Net jei šias aušinimo skysčio specifikacijas galima maišyti, apsaugos nuo korozijos praradimas gali būti nežinomas. Kaip minėta pirmiau, mes visada rekomenduojame žemą aušinimo skysčio lygį papildyti to paties tipo aušinimo skysčiu, kuris šiuo metu yra jūsų Audi aušinimo sistemoje.
Taip. Dauguma šiuo metu G12+ arba G12++ naudojančių savininkų gali norėti pereiti prie naujausio G13 aušinimo skysčio, kai kitą kartą kruopščiai nuplauna aušinimo sistemą (t. y. Naudokite TIK OEM patvirtintą Audi VW G11, G12+, G12++ arba G13 Audi aušinimo skysčio antifrizą. NENAUDOKITE įprasto parduotuvėje įsigyto aušinimo skysčio, kuris dažniausiai neatitinka Audi aušinimo sistemos specifikacijų. Prastesnės kokybės aušinimo skystis turės žalingą Audi aušinimo sistemos reakciją.
Pasauliniu mastu identiškų indekso numerių nėra. Pavyzdžiui, Vokietijos automobilių gamintojas VW ir didžiausia pasaulyje cheminių medžiagų grupė BASF sukūrė savo vidinius aušinimo skysčio standartus. Labai panašus glikolio mišinys naudojamas G11 ir G48 aušinimo skysčiams. Turbūt labiausiai paplitusios aušinimo skysčio specifikacijos yra G standartai. Juos savarankiškai kūrė automobilių gamintojas „Volkswagen“ ir chemijos įmonė BASF. Kai kurie standartai yra identiški, kiti neturi ekvivalento kitoje sistemoje. VW aušinimo skysčio specifikacijos svyruoja nuo G11 iki G12, G12+ ir G12++ iki G13. Daugelis transporto priemonių gamintojų laikosi šių specifikacijų. Amerikiečių gamintojas Ford į savo tvirtinimo sistemą įtraukia ir aušinimo skysčius. Kai kurie gamintojai savo transporto priemonėse nurodo konkretų produktą. Renault automobilių vadovuose dažnai rasite nuorodų į Renault Glaceol RX Type D. Kiti gamintojai taip pat nurodo tam tikrą cheminę aušinimo skysčio sudėtį, kurios reikia laikytis.
KAIP PATIKRINTI IR ĮPILKTI AUŠINIMO SKYSČIO Į AUTOMOBILĮ NESUDEGINANT!
tags: #kur #pilamas #antifrizas #kia