Kad pagrindiniai eksploataciniai automobilio komponentai yra variklio ir transmisijos alyvos bei stabdžių skysčiai, žino visi vairuotojai. Tačiau, kad automobilio variklis veiktų tinkamai reikia ne tik jų. Vienas būtiniausių - aušinimo skystis - vandens ir antifrizo mišinys, kuriuo yra užpildomas automobilio variklio radiatorius. Konkreti mišinio sudėtis įvairiems varikliams gali skirtis, tačiau 50:50 santykis yra dažniausias ir tinka naudoti daugeliu atvejų.
Karštą vasaros dieną mūsų kūnas atsivėsina prakaituodamas. Variklis taip pat veikia panašiu principu. „Inter Cars Lietuva“ produktų grupės specialistas Algirdas Seilius teigia, kad aušinimo skysčio apytaka variklyje yra sudaroma aušinimo skysčio siurblio pagalba. Aušinimo skystis tekėdamas variklio komponentų vidumi, aušina juos absorbuodamas dalį šilumos. Įkaitęs skystis grąžinamas atgal į radiatorių, o per radiatorių praeinantis aplinkos oras perima dalį skysčio šilumos.
„Aušinimo skystyje esantis antifrizas atlieka dvejopą apsauginę funkciją. Jis neleidžia aušinimo skysčiui užvirti ar užšalti net esant ekstremaliai temperatūrai. Kaip minėta ankščiau, dažniausiai vanduo su antifrizu maišomas santykiu 50:50, nes toks santykis užtikrina optimaliausią variklio aušinimą. Tačiau jei antifrizo santykis su vandeniu bus didesnis, tada mišinio užšalimo temperatūra bus dar žemesnė, o virimo - aukštesnė, tačiau tai tikrai nereiškia, kad variklis bus aušinamas optimaliai“, - aiškina A. Seilius.
Statistika rodo, kad net 2 proc. mechaninių variklio gedimų įvyksta dėl aušinimo sistemos problemų. A. Seilius pabrėžia, kad antifrizą su vandeniu maišyti yra būtina. Jei sistemoje bus vien vanduo, nebus antikorozinės apsaugos. Vanduo ilgainiui nugaruos ir variklis greitai perkais.
„Jeigu norite, kad variklis veiktų nepriekaištingai tiek žiemą, tiek vasarą, o aušinimo sistema būtų gerai apsaugota nuo korozijos, aušinimo skystį tikrinkite ir keiskite periodiškai. Aušinimo skysčio keitimo periodiškumas priklauso nuo skysčio tipo. Pavyzdžiui, aušinimo skystį „VW G11“ reikia keisti kas 2-3 metus, o „VW G12+“ - tik kas 5-6 metus“, - sako A. Seilius.
Šiandieninėje aušinimo skysčių standartų įvairovėje pasiklysti gali kiekvienas. Todėl labai dažnai kyla klausimas ar galima aušinimo skysčius maišyti tarpusavyje? Geriausiai, žinoma, yra nemaišyti tarpusavyje skirtingus standartus atitinkančių skysčių. O jei vietoje esamo aušinimo skysčio norite naudoti kitą, buvusį aušinimo skystį geriausia išleisti iš radiatoriaus.
„Jeigu dėl tam tikrų priežasčių aušinimo skysčio išleisti neįmanoma arba sistemą reikia tik papildyti, galimas ir kitas variantas. Tačiau kaip elgtis jeigu nežinote kas supilta sistemoje, o ją papildyti žūtbūt reikia? Išeitis vis tik yra. Kai kurių tipų aušinimo skysčius galima maišyti tarpusavyje, turint omenyje, kad jų mišinys bus homogeniškas ir pilnai atliks savo funkcijas. Tačiau yra ir tokių, kurių maišyti tarpusavyje nederėtų.
Kada paskutinį kartą tikrinote savo automobilio aušinimo skystį? O kada jį keitėte? Jei tiksliai negalite atsakyti nė į vieną iš jų, reikėtų susirūpinti, nes delsimas gali brangiai kainuoti. Taip pat galite pamėginti atsakyti į dar vieną klausimą - ar galima maišyti skirtingų spalvų aušinimo skysčius? Pagrindinė aušinimo skysčio paskirtis - cirkuliuojant aušinimo sistemoje palaikyti optimalią variklio darbinę temperatūrą. Kad būtų užtikrintos šios savybės, naudojamos specialios cheminės medžiagos, kurios bėgant laikui praranda savo efektyvumą, todėl klaidinga manyti, kad aušinimo skysčio keisti nereikia.
„Kas kiek kilometrų ar kas kiek laiko aušinimo skystį reikėtų keisti, priklauso nuo automobilio gamintojo rekomendacijų ir aušinimo skysčio tipo. Jei nežinote, kada skystis buvo keistas ir ar jau laikas tą daryti, galima identifikuoti pagal jo būseną, nes jis turi būti skaidrus, negali būti jokių neaiškių dalelių. Jei pastebite tokius požymius, geriau nelaukti. Aušinimo skysčio nepakeitus laiku ir jam praradus naudingąsias savybes, ilgainiui kils didelių problemų - perkais variklis, užsikirs vandens pompa, o tada ir visas variklis, atsiras korozija, kuri užterš visą sistemą ir neleis užtikrinti efektyvaus jos veikimo. Taip pat aušinimo skysčiai pasižymi ir tam tikru temperatūriniu veikimo režimu. Jame esantys priedai padeda užtikrinti ne tik aušinimą, bet ir neleidžia skysčiui užšalti. Be atitinkamos priežiūros, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, ar sistemoje nėra aušinimo skysčio nuotėkių. Pavyzdžiui, nedidelio nuotėkio galima net nepastebėti, tačiau per ilgą laiką iš sistemos gali dingti reikšmingas kiekis skysčio, dėl ko taip pat atsiranda nemaža rizika kilti didesniems variklio gedimams.
„Jei aušinimo sistemą reikia papildyti, tai skystį, kurį norite pilti, rinkitės ne pagal spalvą, bet tipą ir sudėtį. Skirtingi gamintojai tokią pačią spalvą gali naudoti skirtingų tipų aušinimo skysčiams, todėl, pavyzdžiui, vieno gamintojo raudonas skystis gali būti G11, o kito - G13. Sumaišius juos gali atsirasti nepageidaujama cheminė reakcija, kuris sukels sistemos gedimus“, - perspėja R. Seilius.
Esant būtinybei galima naudoti skirtingų spalvų aušinimo skysčius, tačiau svarbu, kad jų sudėtis atitiktų jūsų automobilio gamintojo keliamus reikalavimus ir nesiskirtų veikliosios medžiagos. Tačiau net jei sumaišysite tokio pat tipo, bet skirtingų gamintojų skysčius, geriau ilgai nelaukus nuvykti į servisą ir skystį pakeisti nauju. Nenumokite ranka į aušinimo skystį ir jo svarbą - laikykitės rekomendacijų ir ne tik išvengsite nemalonių gedimų, bet ir užtikrinsite sklandų variklio darbą.
Kaip greitai praplauti automobilio aušinimo sistemą
Automobilio aušinimo skysčiai, dar vadinami antifrizu, yra esminis komponentas, užtikrinantis jūsų transporto priemonės variklio sklandų veikimą ir ilgaamžiškumą. Nors dažnai apie šiuos skysčius prisimenama tik esant ekstremalioms oro sąlygoms, svarbu žinoti, kad jų tinkama priežiūra ir pasirinkimas yra būtini visais metų laikais. Aušinimo skysčiai yra specialiai sukurti mišiniai, sudaryti iš vandens ir glikolio (etileno arba propileno), papildyti priedais, kurie apsaugo nuo korozijos, kavitacijos, putų susidarymo ir nuosėdų kaupimosi.
Trys svarbiausios savybės
- Apsauga nuo perkaitimo ir užšalimo: Tinkamai parinktas aušinimo skystis padeda reguliuoti variklio temperatūrą, apsaugodamas jį nuo perkaitimo vasarą ir užšalimo žiemą.
- Korozijos ir kavitacijos prevencija: Modernūs aušinimo skysčiai turi inhibitorius, kurie apsaugo metalinius variklio ir aušinimo sistemos komponentus nuo korozijos ir kavitacijos.
- Efektyvumo užtikrinimas: Efektyvus šilumos perdavimas yra būtinas, kad variklis veiktų optimaliomis sąlygomis.
„Veikiantis vidaus degimo variklis pagamina daug energijos, tačiau tik nedidelė jos dalis, apie 35 proc., paverčiama energija, kuri išjudina transporto priemonę. Likusi dalis yra šiluma, kurią reikia sumaniai išsklaidyti, kad variklis neužsikurtų. Už tai atsakinga aušinimo sistema, kurioje naudojami specialiai paruošti aušinimo skysčiai, užtikrinantys tinkamus temperatūros parametrus. Dažniausiai jie ruošiami iš vandens ir glikolių. Pasirinkus tinkamas tirpalo proporcijas, gauname maždaug -37 °C užšalimo temperatūrą ir maždaug 108 °C virimo temperatūrą“, - apie aušinimo skysčio svarbą pasakoja automobilių priežiūros specialistas Marius Bagdonavičius.
Pasak eksperto, aušinimo sistemoje naudojami būtent specialūs aušinimo skysčiai, o ne vanduo, nors ir pastarasis pasižymi puikiomis šilumos išsklaidymo savybėmis. „Taip yra todėl, kad vanduo turi per aukštą užšalimo temperatūrą (0 °C), per žemą virimo temperatūrą (jau 100 °C) ir sukelia koroziją. Korozija - tai metalų irimas dėl fizikinės ir cheminės sąveikos su aplinka, kai metalas pereina į oksiduotą būklę ir praranda jam būdingas savybes. Tipiškiausia korozija - geležies rūdijimas. Norint išvengti aušinimo sistemos pažeidimų, itin svarbu antikorozinių priedų, kitaip dar vadinamų korozijos inhibitoriais, kiekis ir kokybė aušinimo skystyje“, - aiškina M. Bagdonavičius.
Naujos kartos apsauga - organiniai inhibitoriai
Pasak ekspertų, moderniausiuose ir technologiškai pažangiausiuose aušinimo skysčiuose yra naudojamos organinių priedų technologijos, kitaip, specialūs organiniai korozijos inhibitoriai (OAT). Pastarieji vertinami dėl jų ilgaamžiškumo, geresnio aušinimo ir galimybės išvengti nuosėdų, galinčių sudaryti kamščius.
„Šių inhibitorių selektyvus ir vietinis veikimas turi milžiniškų privalumų. Pagrindinis iš jų - gerokai pailgėja OAT skysčių eksploatavimo laikas, t.y., 5-6 metai arba 250 000 km keleivinėms transporto priemonėms ir 650 000 km sunkvežimiams. Štai kodėl šios klasės organiniai skysčiai žymimi kaip ilgaamžiai.Palyginus su įprastinėmis technologijomis, aušinimo sistemos apsauga nuo korozijos yra 2-3 kartus ilgesnė. Svarbu ir tai, kad skysčiai, kurių sudėtyje yra OAT, nesudaro pasyvaus sluoksnio, kuris pablogina šilumos perdavimą. Be to, organiniai inhibitoriai nesuyra esant staigiems temperatūros šuoliams ir nenusėda nuosėdų pavidalu, kurios galėtų užkimšti radiatorių kanalus“, - naujos kartos apsaugos privalumus vardija Andrzejus Husiatynskis, „TotalEnergies Marketing Poland“ techninio skyriaus vadovas.
Pasak eksperto, jeigu naudojamas koncentratas, ji reikėtų skiesti vandeniu nesibaiminant dėl neigiamo poveikio korozijai, nes ją blokuoja tie patys organiniai inhibitoriai: „Organinių inhibitorių veikimas grįstas Fe2+ katijonų deaktyvavimo poveikiu inhibitoriaus molekulėmis, kurios veikia lokaliai, selektyviai, būtent ten, kur jų reikia. Taip korozijos reakcija iš esmės užblokuojama“, - pataria „TotalEnergies“ ekspertas.
Automobilio amžius - ne riba
Pasak A. Husiatynskio, šia technologija paremti skysčiai atitinka tiek naujausių variklių reikalavimus, tiek idealiai tinka klasikiniams ir senoviniams automobiliams: „Dėl savo antikorozinių savybių jie puikiai veikia senose aušinimo sistemose, kuriose naudotos tokios medžiagos kaip ketus ir plienas. Aukščiausios kokybės glikoliai apsaugo nuo užšalimo, o organiniai korozijos inhibitoriai (OAT) ilgus metus palaiko puikią aušinimo sistemų būklę“.
Vairuotojams, turintiems transporto priemonių, kurioms jau 20-30 metų, ekspertas pataria kuo greičiau pereiti prie naujos technologijos skysčių, kurie padėtų veiksmingiau sustabdyti korozijos procesą: „Šiuo atžvilgiu nėra jokių problemų dėl suderinamumo su sandarikliais ar tokiomis medžiagomis kaip ketus ar plienas. Svarbiausia, pereinant nuo senojo skysčio prie naujojo, išplauti sistemą nuo nešvarumų, nuosėdų ir senojo skysčio likučių. O pradėjus naudoti naująjį, laikytis aušinimo skysčio gamintojo rekomendacijų dėl jo keitimo, nes laikui bėgant antikoroziniai priedai praranda savo savybes“, - patarimais dalijasi „TotalEnergies“ ekspertas.
Pasirinkus tinkamus aušinimo skysčius ir juos laiku keičiant, galėsite džiaugtis nepriekaištingai veikiančiu varikliu ir išvengti brangaus remonto. Nepamirškite reguliariai tikrinti aušinimo skysčio lygį ir jo būklę - tai vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių automobilio ilgaamžiškumą.