Saugos diržai yra vienos svarbiausių ir efektyviausių priemonių, kurios padeda išvengti sunkių traumų ar net išsaugoti gyvybę eismo įvykio metu. Nepaisant to, kad jie yra privaloma automobilių įranga jau daugelį metų, vis dar pasitaiko žmonių, kurie neigia jų naudojimo pagrįstumą. Nacionalinės kelių eismo saugumo tarybos atlikti tyrimai aiškiai rodo, kad vien tik saugos diržų naudojimas 45% sumažina riziką žūti avarijoje.
Saugos diržai avarijos atveju apsaugo žmogų nuo stiprių smūgių į kietas automobilio salono dalis, neleidžia iškristi pro langą arba iš besiverčiančio automobilio. Trumpai tariant, diržai mus „užrakina“ saugiausioje automobilio vietoje, t.y. prispaudžia prie sėdynių, nes automobilio konstruktoriai, kurdami automobilio kėbulą, numato, kaip jis bus gniuždomas avarijos metu, kokios vietos labiausiai nukentės ir smūgio metu sugers daugiausiai kinetinės energijos, o kurios liks pačios saugiausios. Nauji automobiliai projektuojami taip, kad saugiausios vietos būtų ten, kur sėdi vairuotojas ir keleiviai.
Priekinėje sėdynėje sėdintis neprisisegęs saugos diržu žmogus gali žūti jau 30 km/val. greičiu susidūręs su kliūtimi, o 50 km/val. greičiu atsitrenkęs į kietą daiktą, kūnas išslysta 2,5 tonos jėga. Dauguma mirtinų eismo įvykių įvyksta 40 km atstumu nuo namų ir važiuojant mažesniu nei 65 km/val. greičiu. Įsivaizduokite situaciją, kai lėtai važiuojate į parduotuvę ir priekine dalimi susiduriate su greitai važiuojančiu automobiliu. Tuomet šansų apsieiti be sužalojimų beveik nėra. Be to, oro pagalvės, kai nesate prisisegę saugos diržo, gali sukelti tik papildomas galvos traumas.
Priekinių sėdynių keleiviai saugos diržus segėti dažniau nei galinių sėdynių keleiviai. Tačiau važiuojantieji gale taip pat turėtų nepamiršti saugos diržų. Tyrimai rodo, kad beveik pusė gale sėdinčių keleivių nesinaudoja saugos diržais. Jie gali būti sužeisti lygiai taip pat, kaip ir priekyje važiuojantys keleiviai.
Taisyklingas saugos diržų naudojimas
Saugos diržai yra viena paprasčiausių, bet kartu ir efektyviausių priemonių, padedančių išvengti sunkių sužalojimų ar net žūties eismo įvykio metu. Tinkamai naudojami saugos diržai gali sumažinti žuvusiųjų skaičių keliuose net iki trečdalio.
Sėdynės ir diržų sureguliavimas
Prieš pradedant važiuoti, svarbu tinkamai sureguliuoti sėdynę ir saugos diržus, kad apsauga būtų kuo patikimesnė:
- Patogiai įsitaisykite sėdynėje (nusivilkę paltą, striukę ar pan.).
- Įsitikinkite, kad jūsų nugaros padėtis tinkama.
- Sureguliuokite sėdynės atstumą nuo pedalų mechanizmo taip, kad galėtumėte iki galo nuspausti pedalus.
- Sėdynės atlošą sureguliuokite taip, kad laikančios vairą rankos būtų šiek tiek sulenktos.
- Sureguliuokite galvos atramos padėtį, kad atstumas tarp galvos ir atramos būtų kuo mažesnis.
- Sureguliuokite sėdynės pagrindo aukštį, kad kuo geriau matytumėte kelią.
- Nustatykite vairaračio padėtį.
Kad galinių sėdynių saugos diržai tinkamai veiktų, įsitikinkite, kad galinė ištisinė sėdynė tinkamai užfiksuota.
Diržų užsegimas ir atsegimas
Lėtai ir tolygiu judesiu ištraukite saugos diržą ir įsitikinkite, kad sagtis užsifiksuoja užrakte. Patikrinti, ar sagtis užsifiksavo, galima patraukus ją.
Jei diržas įstrigo, pabandykite jį suvynioti ir ištraukti iš naujo. Jei diržas visiškai užstrigo, traukite jį lėtai, bet stipriai, kol išlįs maždaug 3 cm. Tegul jis susivynioja pats, o tada išvyniokite. Jei sutrikimo pašalinti nepavyksta, kreipkitės į gamintojo atstovą.
Atsegimui paspauskite specialų mygtuką, ir ritė diržą suvynios.
Saugos diržų būklės tikrinimas ir priežiūra
Retas vairuotojas atkreipia dėmesį į saugos diržus ir jų būklę, juk svarbiausia kiekvienam yra automobilio veikimas, o ne saugos diržo ar oro pagalvės būklė. Iš tikrųjų saugos diržai ir pagalvės mums reikalingos tada, kai įvyksta eismo įvykis. Mes dažniausiai apie juos nemąstome ir atrodo jie mums nereikalingi.
Saugos diržai neturi aiškios ar apibrėžtos galiojimo datos. Diržai dėvisi ilgainiui. Tikrai nėra tokio laikotarpio, po kurio visi važiuoja keisti saugos diržų. Bet kiekvienoje techninėje apžiūroje inspektorius patikrina patį diržo judėjimą, jeigu ten kažkas juda blogai, tai techninės apžiūros nepraeisite (dėl kažkokių priežasčių yra kažkokių įtrūkimų, įplyšimų).
Saugos diržų būklę galima įvertinti ne tik vizualiai. Apie saugos diržą daug išduoda ir ant jo esanti etiketė, kurioje užfiksuoti diržo pagaminimo metai. Jei automobilis buvo patekęs į avariją, o saugos diržo užtaisai suveikę, jie turėjo būti keisti.
Jei diržas neprisispaudžia prie kūno ir yra blogai įtemptas, jis gali sukelti traumas. Viršutinė diržo dalis turėtų būti arti kaklo, o ne ant šonkaulių, nes smūgio metu jie gali būti sulaužyti ar net pradurti plaučius. Kita vertus, juosmens diržas turi prilaikyti klubus, nes jei avarijos metu jis priglunda prie pilvo, gali sutraiškyti vidaus organus.
Taip pat svarbu diržo nesegėti ant storų drabužių, pavyzdžiui, palto ar pūkinės striukės. Taip pat saugos diržą turime ne tik užsisegti, bet ir pažiūrėti, ar jis tikrai laiko, užfiksavus sagtyje jį reiktų įtempti.
Kada reikia keisti saugos diržus?
Saugos diržas išlaiko saugiausioje vietoje. Saugos diržai sukurti taip, kad avarijos metu vairuotojas ir keleiviai patirtų kuo mažiau sužalojimų. Jei automobilis buvo patekęs į avariją, kurios metu vienas ar keli saugos diržai patyrė stiprias apkrovas, nes tose vietose sėdėjo žmonės, tuos saugos diržus reikia keisti. Diržą keisti būtina ir tada, kai aiškiai matomi nusidėvėjimo arba pažeidimo požymiai.
Perkant naudotą automobilį labai svarbu pasitikrinti, ar su saugos diržais ir oro pagalvėmis viskas gerai. Jei perkant naudotą automobilį žinoma, kad jis buvo daužtas, būtinai turi būti patikrinta saugos įranga: saugos pagalvės, saugos diržai. Naujesni automobiliai turi pirotechninius diržų įtempiklius. Norint sužinoti ar pirotechninis įtempiklis buvo iššovęs, tereikia visiškai ištraukti diržo juostą ir apžiūrėti abi puses - jei matosi, kad kai kurios diržo vietos apdegusios, tarsi kas jas būtų prisvilinęs karštu lygintuvu, vadinasi pirotechniniai įtempikliai buvo iššovę. Tada jau reikia žiūrėti, kaip saugos diržas buvo suremontuotas ar remonto metu nebuvo taupoma.
Apie diržo būklę gali papasakoti ir jo gamybos metai, kuriuos galima rasti ant saugos diržo etiketės, kuri prisiūta prie diržo juostos, o kartais ir ant sagties. Jei automobilis buvo patekęs į avariją, o jo gamybos ir diržo gamybos datos yra panašios, vadinasi diržai po avarijos nebuvo keisti. Gali būti, kad jie buvo remontuoti. Tada reiktų reikalauti remonto pažymos, kuri yra kaip garantija, kad viskas suveiks, nes diržas gali būti tik atnaujintas, o ne tinkamai suremontuotas - atrodys beveik kaip naujas, bet problema ta, kad diržas jau buvo priėmęs dideles apkrovas, pirotechninis užtaisas yra suveikęs arba jo iš viso nėra, o automobilio kompiuterį, kad prietaisų skydelis nerodytų gedimo, galima „apgauti“.
Saugos diržų ir oro pagalvių sąveika
Darnus saugos pagalvės ir diržo veikimas yra būtinas, kad smūgio metu vairuotojas ir keleiviai būtų maksimaliai saugomi. Šiuolaikiniai diržai turi pirotechninius įtempiklius, kuriuos aktyvuoja įvairiose automobilio vietose esantys susidūrimo jutikliai. Tie patys jutikliai aktyvuoja ir saugos pagalves. Susidūrimo metu pirotechninis įtempiklis šiek tiek sutrumpina diržą (apie 15 cm), patikimai prispaudžia vairuotoją ar keleivį prie sėdynės, kad vairuotojas ar keleivis nepasislinktų ar neišsinertų iš diržo.
Automobiliui atsitrenkus į kliūtį, lėtėjimo pagreitis būna toks didelis, kad vairuotojas ar keleiviai trumpą akimirką saugos diržą spaudžia jėga, prilygstančia kelių tonų jėgai. Diržas priima šią apkrovą ir kurį laiką turi išlaikyti keleivius ar vairuotojus, kad jie nesitrenktų į beišsiskleidžiančias oro pagalves, nes tada pastarosios atliks meškos paslaugą (smūgiuos į kūną, blokš atgal, o ne patikimai saugos galvą ir krūtinę). Kai saugos pagalvė išsiskleidžia, diržas kiek atsileidžia (kitaip jo priimama apkrova būtų per didelė) ir dalį smūgio jėgos energijos perima pagalvė.
Oro pagalvės | Kaip jos veikia?
Teisiniai aspektai ir atsakomybė
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 134 straipsnis numato atsakomybę už saugos diržų, atitinkamos grupės sėdynių, pritaikytų vaikų ūgiui ir svoriui, taip pat motociklininkų šalmų naudojimo tvarkos pažeidimą. Už tai vairuotojams ir (arba) keleiviams gresia bauda nuo 28 iki 86 eurų.
Važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Jeigu autobuse įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę, ant sėdynės arba šalia jos matomoje vietoje turi būti pavaizduotas informacinis ženklas „Užsisek saugos diržą“. Rekomenduojama, kad prieš pradedant važiuoti autobuso keleiviai apie reikalavimą naudotis saugos diržais būtų informuojami žodžiu arba garso ir vaizdo priemonėmis.
Vaikai, žemesni nei 135 cm, lengvuoju ar krovininiu automobiliu vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis pagal gamintojo nurodytą dydžio intervalą ir didžiausią vaiko masę. Vairuotojai turi naudoti saugumo standartus atitinkančias vaikų prisegimo sistemas, kurias vaikų prisegimo sistemų gamintojai sertifikavo ir kurios turi būti patvirtintos pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos patvirtintų taisyklių Nr. 44/03 ar Nr. 129 arba vėlesnių jų versijų reikalavimus.
Asmeniui, kuriam kompetentingos institucijos dėl rimtų medicininių priežasčių išdavė specialų pažymėjimą, leidžiama neužsisegti saugos diržo. Šiame pažymėjime turi būti nurodytas jo galiojimo laikas.
Saugos diržai yra gyvybiškai svarbios saugos priemonės kiekvienam automobilio vairuotojui ir keleiviui. Jų tinkama būklė ir veikimas gali išgelbėti gyvybes avarijos metu. Todėl būtina reguliariai tikrinti ir prižiūrėti saugos diržus, o jei pastebima bet kokia problema ar įtarimas dėl jų būklės, nedelsiant juos pakeisti. Tai yra maža kaina, kurią reikia sumokėti už saugumą ir gyvybės išsaugojimą kelyje.