C6
Menu

Kaip patikrinti sankabą ir suprasti, kada ją remontuoti ar keisti

Važiuojate į darbą. Spaudžiate akseleratorių, apsukos kyla, bet greitis - ne taip greitai, kaip tikėjotės. Automobilis lyg ir važiuoja, bet kažkas ne taip. Daug vairuotojų pradeda ieškoti atsakymo, kaip patikrinti sankabą, tik tada, kai problema jau aiškiai jaučiama. Tačiau sankaba dažniausiai „įspėja“ iš anksto - slydimu, pasikeitusiu pedalo pojūčiu ar degėsių kvapu.

Prieš pereinant prie testų, svarbu suprasti vieną dalyką - kas yra sankaba ir kodėl ji tokia svarbi. Tai detalė, kuri leidžia varikliui ir pavarų dėžei dirbti kartu. Jei ji neveikia tinkamai, automobilis gali tapti ne tik nepatogus, bet ir nesaugus. Šiame straipsnyje aiškiai paaiškinsime, kaip patikrinti sankabą be sudėtingos įrangos, kada verta bandyti kaip nuorinti sankabą, o kada jau reikalingas rimtesnis sprendimas - sankabos remontas ar net keitimas.

Kas yra sankaba ir kaip ji veikia?

Be sankabos jūsų variklis ir ratai būtų tarsi du žmonės, kalbantys skirtingomis kalbomis. Variklis suktųsi, ratai stovėtų. Arba atvirkščiai - bandytumėte įjungti pavarą ir girdėtumėte nemalonų traškesį. Jei trumpai atsakyti į klausimą kas yra sankaba, tai mechanizmas, kuris sujungia ir atjungia variklį nuo pavarų dėžės. Ji leidžia sklandžiai perjungti pavaras ir pajudėti iš vietos neužgesinant variklio.

Reikėtų pradėti nuo to, kad automobilio variklio galią ratams perduoda mūsų greičių dėžė būtent sankabos dėka. Sankabos pedalą galime rasti tik automobiliuose kurie turi mechaninę greičių dėžę, automobiliai kurie turi automatinę greičių dėžę sankabos pedalo neturi. Taigi sankabos paskirtis yra perduodi sukimo jėgą į automobilio ratus, ar kitaip tariant greičių dėžę. Sankaba yra tarpinis elementas tarp variklio ir greičių dėžės. Spausdami sankabos pedalą automobilio salone mes laikinai atitraukiam ir tarsi atjungiame variklį nuo ratų ir taip automobilis rieda laisva eiga nepaisant nuo to kokį bėgį esame įjungę.

Jei automobiliai turėtų tik vieną pavarą, tai įsibėgėjimas būtų labai lėtas, degalų sąnaudos didelės, o variklių tarnavimo laikas trumpas. Šiandien visuose automobiliuose yra bent penkios pavaros, o automatinėse pavarų dėžėse jų gali būti ir dvigubai daugiau. Visuose automobiliuose su mechanine pavarų dėže yra naudojamos mechaninės sankabos, kurias valdyti turi pats vairuotojas. Norėdami perjungti pavarą, pirmiausiai išminate sankabos pedalą, perjungiate pavarą ir tik tada pedalą palengva atleidžiate. Viską supaprastinant, sankabos viduje yra du frikciniai diskai. Kol sankaba neaktyvuota (neišminta), tol jie yra prisispaudę vienas prie kito, taip sujungiant variklį su pavarų dėže ir transmisija. Išmynus sankabos pedalą, šie du diskeliai atsiskiria vienas nuo kito, taip atskirdami variklį nuo pavarų dėžės. Tiek automatinių, tiek mechaninių pavarų dėžių sankabų gedimai pasitaiko ganėtinai dažnai. Jeigu kalbėtume apie mechaninį variantą, tai moderniuose automobiliuose beveik visada naudojama „plaukiojanti“ sankaba, kuri suteikia daugiau komforto ir veikia švelniau nei įprasta. Tačiau, kaip jau turbūt numanote, jos gedimai yra dažnesni.

Automobilio sankaba yra viena iš svarbiausių automobilio dalių, užtikrinančių sklandų variklio galios perdavimą į ratus. Kai ši dalis pradeda gesti, dažniausiai reikia atlikti jos keitimą. Tačiau svarbu nepamiršti, kad sankabos sistemos keitimas dažnai apima daugiau nei tik paties disko pakeitimą.

Sankabos sistema automobilio schemoje

Pagrindinės sankabos dalys

Sankabos sistema paprastai susideda iš trijų svarbių komponentų: sankabos disko, sankabos krepšio (prispaudimo mechanizmo) ir išminamojo guolio. Kai nuspaudžiate sankabos pedalą, diskas atsiskiria nuo variklio smagračio. Kai pedalą atleidžiate - diskas vėl susijungia ir perduoda sukimo momentą į pavarų dėžę.

Sankabą sudaro trys dalys, paprastai patartina visas tas tris dalis keisti remontuojant sankabą. Žemiau pamėginsime paaiškinti kodėl. Kaip matome iš pateiktos video medžiagos aukščiau - dylanti dalis kurią paprastai reikia keisti yra sankabos diskas. Jis panašiai kaip ir stabdžių kaladėlės dyla nes jis yra spaudžiamas tarp smagračio ir diskatoriaus. Kartais, siekiant sutaupyti galima keisti tik sankabos diską, bet jei jau esate suinteresuoti į pigesnį automobilio remontą, tuomet patartume nuodugniai apžiūrėti ir įvertinti diskatoriaus būklę, bei būtinai pasikeisti išminamą sankabos guolį. Guoliai paprastai nebūna labai brangūs, o dažnai laikui bėgant jie sugenda greičiau nei susidėvi sankaba ir pradeda skleisti dylančio metalo garsą.

Nuo variklio iki pavarų dėžės seka būtų tokia: smagratis, sankabos diskelis, diskatorius, išminamasis guolis ir jo valdymo mechanizmas. Kam automobiliui reikalingas sankabos mazgas? Šiam mazgui yra keliami 5 reikalavimai: Atjungti variklio sukimo momentą nuo pavarų dėžės. Užtikrinti sklandų automobilio pajudėjimą iš vietos. Leisti sklandžiai perjunginėti pavaras automobiliui judant. Apsaugoti automobilio mazgus nuo variklio keliamų vibracijų. Būti silpniausia dalimi galios perdavimo grandyje, t. y., jei kažkas negerai variklyje ar pavarų dėžės pusėje, pirmas dalykas, kuris turi sugesti, yra sankabos mechanizmas. Santykinai tai yra pigiausia ir lengviausiai pakeičiama dalis šioje grandyje.

Hidraulinė ar mechaninė sankabos sistema?

Šiuolaikiniuose automobiliuose dažniausiai naudojama hidraulinė sistema. Ji veikia panašiai kaip stabdžiai - per skystį perduodamas slėgis. Jei sistemoje atsiranda oro, pedalas gali tapti minkštas. Tokiu atveju kyla klausimas kaip nuorinti sankabą, nes problema gali būti ne diske, o hidraulikoje.

Kodėl sankaba dėvisi?

Sankaba dėvisi natūraliai. Kiekvieną kartą pajudėdami iš vietos, ją truputį „nudeginate“. Jei dažnai važinėjate mieste, stovite spūstyse ar laikote koją ant pedalo - nusidėvėjimas greitėja. Vidutinė tarnavimo trukmė - apie 150-250 tūkst. km, tačiau tai labai priklauso nuo vairavimo stiliaus.

Nėra nustatyto kilometražo ar laiko kas kiek kilometrų reikia keisti sankabą nes paprastai tai įtakoja važiavimo stilius, mieste važinėjama ar ilgesniais atstumais kur rečiau naudojama sankaba.

Atlikti skaičiavimai parodė, kad vidutiniškai per 100 km atstumą sankabos mechanizmas yra aktyvuojamas 30 kartų, vadinasi, 30 kartų suveikė išmynimo guolis, diskatorius, sankabos diskelis, smagratis. Paskaičiuokime: įveikus 50000 km atstumą, visas mazgas suveiks 1,5 mln. kartų. Todėl visos dalys dėvisi vienodai ir keičiant jas po vieną dėl pakartotino pavarų dėžės numontavimo / sumontavimo automobilio remonto kaštai gali išaugti net keletą kartų.

Gera žinia - sankaba retai sugenda staiga. Dažniausiai ji rodo aiškius požymius.

Kaip patikrinti sankabą patiems?

Ne visada reikia diagnostikos kompiuterio ar keltuvo. Kai kuriais atvejais atsakymą į klausimą kaip patikrinti sankabą galite rasti per 10 minučių. Svarbiausia - stebėti, kaip automobilis reaguoja.

„Trečios pavaros“ testas

Sustokite saugioje vietoje, įjunkite trečią pavarą ir bandykite pajudėti iš vietos. Sveika sankaba turėtų leisti varikliui užgesti arba stipriai „užspringti“. Jei automobilis pajuda be didesnio vargo, tikėtina, kad sankabos diskas slysta. Tai vienas aiškiausių slydimo požymių.

Apsukų ir greičio santykis

Važiuodami aukštesne pavara staigiai spauskite akseleratorių. Jei važiuojant greitkeliu staigiai paspaudžiate akceleratorių, variklio apsukos staigiai padidėja (tachometro rodyklė kyla į viršų), tačiau automobilio greitis nedidėja proporcingai, vadinasi, sankaba slysta.

Kartais problema hidraulinėje sistemoje, ir tuomet kyla klausimas kaip nuorinti sankabą, nes sistemoje gali būti oro.

Degėsių kvapas

Jei po staigesnio pajudėjimo ar važiavimo įkalnėn jaučiate degėsių kvapą - tai gali būti perkaitusi sankaba. Perkaitimas pagreitina dėvėjimąsi ir ilgainiui gali reikšti, kad artėja sankabos keitimas.

Jei matote kad automobilio variklis praranda sukimo jėga, ir kylančios apsukos proporcingai nesusiję su automobilio greičiu - turbūt atėjo laikas pasikeisti sankabą.

Gera žinia - šie testai leidžia įvertinti situaciją anksti. Deja, jei ignoruosite slydimo požymius, problema tik didės.

Kaip patikrinti sankabos "gyvybingumą"?

Kaip nuorinti sankabą - kada tai reikalinga?

Minkštas pedalas dar nereiškia, kad sankabos diskas į pabaigą. Kartais problema slypi ne mechanikoje, o hidraulinėje sistemoje. Ir tada vietoj sankabos keitimo gali pakakti nuorinimo. Jei svarstote, kaip nuorinti sankabą, pirmiausia svarbu suprasti, kada to iš tiesų reikia.

Kada sistemoje gali atsirasti oro?

Hidraulinė sankaba veikia panašiai kaip stabdžiai - per skystį perduodamas slėgis. Jei į sistemą patenka oro, jis susispaudžia. Dėl to pedalas tampa minkštas, „guminis“, o pavaros gali jungtis sunkiau. Oro gali atsirasti, jei:

  • Buvo atliktas sankabos remontas
  • Keistas cilindras ar žarnelė
  • Nutekėjo hidraulinis skystis

Tokiu atveju nuorinimas pašalina oro burbuliukus ir atstato slėgį.

Kaip vyksta nuorinimas?

Procesas primena stabdžių nuorinimą. Vienas žmogus spaudžia pedalą, kitas atidaro ir uždaro nuorinimo vožtuvą, kol iš sistemos išeina oras. Svarbu naudoti tinkamą skystį ir stebėti, kad bakelyje jo nepritrūktų. Jei į sistemą vėl pateks oro, viską teks kartoti.

Tačiau čia svarbi detalė - jei pedalas ir po nuorinimo lieka minkštas, problema gali būti pagrindiniame arba darbiniame cilindre.

Kada geriau nebandyti pačiam?

Jei neturite patirties arba automobilis turi sudėtingesnę sistemą, saugiau kreiptis į profesionalus. Netinkamai atliktas nuorinimas gali pabloginti situaciją. Patikimas servisas patikrins ne tik oro buvimą, bet ir įvertins visą sankabos mechanizmą. Kartais tai padeda išvengti bereikalingo sankabos keitimo, jei problema tik hidraulikoje.

Sankabos remontas ar sankabos keitimas - kaip suprasti, kad jau laikas?

Sankaba beveik niekada „nemiršta“ per vieną dieną. Ji dėvisi palaipsniui. Iš pradžių - vos juntamas slydimas. Vėliau - apsukų šuoliai. Galiausiai - pavaros jungiasi sunkiai arba automobilis ima trūkčioti. Ir tada klausimas tampa nebe kaip patikrinti sankabą, o ar jau laikas rimtesniems sprendimams.

Kada pakanka sankabos remonto?

Kartais problema slypi ne pačiame diske. Gali būti susidėvėjęs išminamasis guolis, pažeistas cilindras ar hidraulinė dalis. Tokiais atvejais galimas dalinis sankabos remontas - keičiamos atskiros detalės, o ne visas komplektas.

Kada jau reikalingas sankabos keitimas?

Jei diskas slysta, automobilis praranda trauką, jaučiamas degėsių kvapas ar vibracija - dažniausiai reikalingas pilnas sankabos keitimas. Ignoruoti slydimo požymius pavojinga - laikui bėgant galite sugadinti ir smagratį, o tai jau žymiai brangesnis remontas.

Jei sankaba praslysta, atrodo logiška pakeisti tik susidėvėjusį sankabos diską ir palikti seną sankabos krepšelį bei guolį, nes „jie vizualiai vis dar veikia“. Kaip matėme ankstesniame skyriuje, transmisijos išėmimas ir sumontavimas yra itin daug darbo reikalaujantis procesas, kurio darbo valandos kainuoja daug kartų daugiau nei pačios dalys. Jei paliksite seną sankabos krepšį, prie šimtus tūkstančių kilometrų įkaitusios prispaudimo plokštės, kurios paviršius susidėvėjęs netolygiai (dažnai įgaudamas plokštės formą), o diafragminė spyruoklė praradusi elastingumą, dedate naują, storesnį sankabos diską. Tas pats pasakytina ir apie išmetimo guolį. Senas išmetimo guolis apsisuko milijonus apsisukimų. Jei po mėnesio jis subyrės arba hidraulinis guolis pradės leisti vandenį (stabdžių skystis teka tiesiai ant naujo sankabos krepšio, pažeisdamas trinties paviršių), už visus šiuos didžiulius griovimo darbus teks sumokėti dar kartą.

Kiek tai kainuoja?

Kaina priklauso nuo automobilio modelio, tačiau dažniausiai sankabos keitimas kainuoja daugiau nei paprastas remontas dėl darbo sudėtingumo - reikia išimti pavarų dėžę. Todėl svarbu laiku įvertinti situaciją. Ankstyva diagnostika gali padėti išvengti papildomų išlaidų.

Kada kreiptis į servisą?

Jei testai rodo slydimą, pedalas elgiasi neįprastai arba pavaros jungiasi sunkiai - geriau pasitikrinti. Patikimas servisas galės įvertinti, ar reikalingas tik nuorinimas, ar jau pilnas sankabos komplekto keitimas. Gera žinia - daugeliu atvejų sankaba įspėja iš anksto. Svarbiausia - neignoruoti ženklų.

Automobilio servisas atlieka sankabos remontą

Jei sankabos mazgas sugedo, kaip teisingai pasirinkti detales remontui? Visų pirma, reikėtų atkreipti dėmesį, kad galutiniam klientui detalių parinkinėti pačiam nederėtų. Tai yra automobilių remonto dirbtuvių, kuriose dirba specialistai, parinksiantys tinkamą dalį, darbas. O jei jau nusprendėte, kad reikia pačiam pasirinkti, tuomet reikia rinktis pagal tai, kas automobilyje buvo sumontuota gamintojo. Automobilių gamintojams sankabų komplektus tiekia 3 pagrindiniai gamintojai, visi kiti gamintojai tik kuria pagal sukurtas originalias dalis ir jas kopijuoja / modifikuoja. Bet rekomenduočiau patikėti automobilį kvalifikuotiems meistrams, kurie tinkamai juo pasirūpins.

Kartais spaudoje ar internetinėje erdvėje tenka matyti nepatenkintų vairuotojų skundų, kad naujai sumontuotos detalės netarnauja tiek, kiek originalios dalys, su kuriomis automobilis išriedėjo iš gamyklos. Kiek šiame teiginyje yra tiesos? Ar iš tiesų naujos dalys nėra tokios kokybiškos kaip originalios? Tenka ir man pasiskaityti tokių teiginių, bet, kaip jau minėjau, yra tik 3 gamintojai, kurie yra originalių dalių tiekėjai sankabų komplektams ir jiems tikrai nėra ekonomiškai naudinga turėti skirtingas gamybos linijas automobilių gamintojams ir antrinių detalių rinkai. Apskritai, pažvelgus į parduodamus sankabos mazgų kiekius, drįsčiau teigti, kad taip ir yra. Vertinant bendrą imtį parduotų detalių, skundų dėl to nekokybiškų dalių skaičius sudaro nepilną procentą, o pasigilinus dar labiau, net 70% į tą procentą patenkančių skundų yra nepatvirtinami, nes dalys sumontuojamos netaisyklingai arba nepašalinus pirmojo gedimo priežasties.

Sankabos disko keitimas servise

Sankabos krepšelis - svarbiausias komponentas

Vairuojant automobilį su mechanine pavarų dėže, užtikrinamas tiesioginis ryšys tarp žmogaus ir mašinos. Ši mechaninė simfonija, kai variklio galia sklandžiai perduodama varantiesiems ratams, įmanoma tik dėl vieno iš svarbiausių ir sunkiausiai dirbančių automobilio komponentų - sankabos sistemos. Nors sankabos diskas dažnai minimas kalbant apie sankabos susidėvėjimą, tikrasis sistemos „raumuo“ ir energijos šaltinis yra komponentas, vadinamas sankabos prispaudimo plokšte arba sankabos dangteliu. Šiame labai išsamiame ir techniškai orientuotame straipsnyje mikroskopiniu lygmeniu išanalizuosime automobilio sankabos krepšelio anatomiją. Išnagrinėsime, iš kokių medžiagų ir dalių jis pagamintas, kokios fizinės jėgos jame veikia ir kaip nustatyti, kada šis gyvybiškai svarbus komponentas netrukus baigsis savo tarnavimo laiką. Didelis dėmesys bus skiriamas skirtingiems automobilių modeliams ir jų specifiniams sankabos krepšelio gedimams.

1. Sankabos krepšelio anatomija

Sankabos krepšelis yra masyvus ir sunkus metalinis komponentas, tiesiogiai pritvirtintas prie automobilio variklio smagračio. Jo viduje laisvai sukasi trinties medžiaga padengtas sankabos diskas, kurio centras grioveliais sujungtas su pagrindiniu pavarų dėžės velenu. Vienintelė ir svarbiausia sankabos krepšelio funkcija - spausti sankabos diską prie smagračio didžiule jėga (kai sankabos pedalas pakeltas), užfiksuojant šiuos tris komponentus vienoje besisukančioje masėje.

  • Plieninis štampuotas korpusas (dangtis): tai išorinis apvalkalas, dengiantis visą mechanizmą ir prisukamas prie smagračio.
  • Diafragminė spyruoklė: tai sankabos krepšelio širdis. Vizualiai ji primena plokštelę su centre išpjautais plyšiais (spyruoklės „pirštai“). Ji pagaminta iš specialaus grūdinto spyruoklinio plieno. Atleidus pedalą, ši spyruoklė veikia kaip svirtis, kuri spaudžia prispaudimo plokštę prie smagračio.
  • Prispaudimo plokštė / trinties žiedas: sunkus žiedas, dažniausiai pagamintas iš ketaus, kuris tiesiogiai liečiasi su sankabos disko trinties medžiaga. Ketaus pasirinktas dėl puikios šilumos talpos ir trinties savybių.
  • Tangentinės spyruoklės: Mažos, bet gyvybiškai svarbios spyruoklės, jungiančios ketaus prispaudimo plokštę su plieniniu korpusu. Jų funkcija - atleidus diafragminės spyruoklės slėgį, atitraukti prispaudimo plokštę nuo sankabos disko, užtikrinant greitą ir švarų sankabos atjungimą.

2. Sankabos sistemos gedimo diagnostika

Sankabos krepšelio gedimai dažnai painiojami su susidėvėjusiu sankabos disku arba sugedusia pavarų dėže. Tai yra pats klasiškiausias sankabos krepšelio susidėvėjimo požymis. Jei jūsų automobilio sankabos pedalą spausti reikia vis daugiau fizinės jėgos (jaučiamas jausmas, lyg spaustumėte koją į akmenį), problema yra ne sankabos hidraulikoje ar trose, o diafragminėje spyruoklėje sankabos krepšyje. Sankabos diskui dylant, jis tampa plonesnis. Dėl to prispaudimo plokštė turi priartėti prie smagračio, o tai savo ruožtu keičia diafragminės spyruoklės geometriją ir kampą. Spyruoklės „pirštai“ kyla aukštyn link išspaudimo guolio. Spyruoklės suspaudimas tokiu kampu reikalauja daug kartų daugiau jėgos nei su nauja sankaba.

Nors dažnai priežastis būna tiesiog susidėvėjęs sankabos diskas, kaltininkas gali būti ir sankabos krepšelis. Jei diafragminė spyruoklė dėl perkaitimo (slydimo kartu su sankaba) prarado elastingumą, ji nebegali užtikrinti pakankamos prispaudimo jėgos.

Jei jūsų automobilis neįprastai dreba ir trūkčioja pajudant iš vietos pirmąja pavara arba važiuojant atbuline eiga, sankabos prispaudimo plokštė gali būti deformuota arba netolygiai susidėvėjusi. Dėl stipraus perkaitimo (pvz., velkant sunkią priekabą arba įklimpus purve) ant ketaus prispaudimo plokštės gali atsirasti mėlynų karštų taškų ir net mikroįtrūkimų.

Jei paspaudus sankabos pedalą girdite metalinį žvangėjimą, gali būti sulūžę sankabos krepšio diafragminės spyruoklės pirštai arba tangentinės spyruoklės. Jei sulūžęs bent vienas diafragmos pirštas, išleidimo guolis nebespaus spyruoklės tolygiai. Sankabos krepšys pakils įstrižai ir nevisiškai atleis sankabos diską.

3. Sankabos vibracija ir SAC problemos

Šie modeliai beveik išimtinai naudoja savaime reguliuojamus sankabos (SAC) sankabos krepšelius. Kadangi 2.0 TDI sukuria didelį sukimo momentą, krepšelio apkrova yra didelė. Dažnai nutinka taip, kad kai dvigubos masės smagratis pradeda nuovargiuoti ir pernelyg vibruoti, ši vibracija „apgauna“ SAC mechanizmą sankabos krepšelyje.

Diafragminės spyruoklės susidėvėjimas: senesniuose 1.9 tdi varikliuose išlydžio guoliai linkę į gilius griovelius tiesiai į diafragminės spyruoklių pirštus sankabos krepšyje.

Sankabos krepšelio perkaitimas dėl sankabos pedalo trūkumo (CDV): CDV yra nedidelis hidraulinis ribotuvas, kuris sulėtina stabdžių skysčio tekėjimą atleidus sankabos pedalą. Jį sumontuoja gamykla, kad nepatyrę vairuotojai per staigiai neatleistų sankabos ir nesugadintų transmisijos. Tačiau vairuojant agresyviau (pavyzdžiui, greitėjant), tai reiškia, kad sankaba po kiekvieno pavaros perjungimo sekundės daliai slysta.

Kietas pedalas E46 ir E90 modeliuose: BMW taip pat naudoja „SAC“ tipo sankabos krepšelius. Agresyvus važiavimas mieste per anksti įsitempia „SAC“ mechanizmą, todėl BMW sankabos pedalas dažnai jaučiasi kaip akmuo.

„Subaru“ simetrinė visų varančiųjų ratų sistema užtikrina fenomenalų sukibimą, tačiau tai reiškia, kad visas variklio sukimo momentas visada nukreipiamas į kelio dangą, o ratai neprasisuka.

Tangentinės spyruoklės ir prispaudimo plokštės lūžis: ypač turbo modeliuose (WRX, Forester XT) ir „Boxer“ dyzeliniuose varikliuose sankabos krepšys patiria didžiulį mechaninį įtempį. Staigaus stabdymo metu ratai negali slysti, todėl sankaba priima visą smūgį. Labai dažnai sankabos krepšio tangentinės spyruoklės plyšta perpus, po to sankaba atsisako visiškai atsijungti.

Greitas diafragminės spyruoklės nuovargis ir trosų nutrūkimas: mažesniuose benzininiuose ir dyzeliniuose varikliuose dažnai naudojami sankabos krepšeliai, kurių diafragminė spyruoklė labai greitai praranda savo elastingumą (jau nuvažiavus 100 000 km). Pedalas tampa sunkus. Kadangi daugelyje šių modelių naudojamas mechaninis sankabos trosas, standus sankabos krepšelis pradeda laužyti sankabos trosus ir plastikinį pedalo rėmą po prietaisų skydeliu.

Ilga tarnavimo laikas, tačiau matomi išmetimo guolio susidėvėjimo požymiai: „Toyota Corolla“, „Avensis“ ar „Honda Civic“ sankabos krepšeliai dažnai nuvažiuoja 200 000-300 000 kilometrų. Dažniausias jų gedimas yra tas, kad trinties diskas galiausiai susidėvi iki geležinės dalies, tačiau pats krepšelis vizualiai lieka nepažeistas. Tačiau japoniškuose automobiliuose dažnai kyla problemų dėl išmetimo guolio švilpimo.

4. Sankabos krepšelio keitimas ir SAC sistema

Jei planuojate keisti sankabos krepšelį šiuolaikiniame automobilyje (ypač BMW, VAG grupės, Mercedes, Volvo), greičiausiai susidursite su terminu SAC. Klasikiniame sankabos krepšelyje diafragminės spyruoklės kampas kinta diskui dylant, todėl pedalas tampa sunkus. Tačiau SAC sankabos krepšelyje yra laiptuotas pleišto formos plastikinis arba metalinis reguliavimo žiedas ir mažytės spyruoklės jo viduje, skiriančios slėgio plokštę ir korpusą. Kai sankabos diskas susidėvi ploniau ir diafragminės spyruoklės eiga padidėja, SAC sistemos mechanizmas pajunta šį pokytį. Reguliavimo žiedas automatiškai pasisuka vienu žingsniu per sekundės dalį, kompensuodamas susidėvėjimą.

Kur slypi pavojus? Sankabos krepšelis iš gamyklos pristatomas iš anksto įtemptas. Jei pradėsite montuoti naują sankabos krepšelį ant smagračio ir tiesiog priveršite varžtus ratu (kaip buvo daroma su senais zigzagais ir golfais), diafragminė spyruoklė bus suspausta netolygiai. Sankabos mechanizmas „išsigąs“ ir pamanys, kad sankabos diskas labai susidėvėjęs, o reguliavimo žiedas iš karto įšoks į galutinę padėtį. Rezultatas? Jūs ką tik sugadinote naują sankabos krepšelį, kuris kainavo šimtus eurų. Sankaba niekada tinkamai neatsijungs po montavimo, pavaros neįsijungs arba sankaba iš karto praslys. Sankabos krepšelį reikia montuoti tik naudojant specialų „Sac“ montavimo įrankį.

5. Sankabos krepšelio keitimo procesas

Sankabos krepšelio (ir viso sankabos mazgo) keitimas yra vienas iš daugiausiai darbo reikalaujančių ir fiziškai sudėtingų automobilių remonto darbų. Automobilis užkeliamas profesionaliu automobilių keltuvu. Nuimami priekiniai ratai. Variklio skyriuje išimamas akumuliatorius, akumuliatoriaus dėklas, oro filtro korpusas, oro ortakis ir dažnai starteris, kad būtų galima pasiekti viršutinius pavarų dėžės tvirtinimo varžtus. Priekiniais ratais varomuose automobiliuose nuo ratų stebulių ir pavarų dėžės reikia nuimti kardaninius velenus (pusašis). Tam dažnai reikia atlaisvinti jungtis ir vairo mechanizmo sukimo momentus. Variklis iš apačios laikomas specialiu variklio laikikliu arba iš viršaus pakabinamas grandine, nes nuimamos pavarų dėžės kaladėlės. Tada nuimami varžtai, jungiantys pavarų dėžę su variklio bloku. Prieš atsukdami varžtus, svarbu atkreipti dėmesį į sankabos krepšelio padėtį smagračio atžvilgiu (nebent smagratis keičiamas), nors dauguma naujų krepšelių jau yra atskirai subalansuoti gamykloje. Sankabos krepšelio tvirtinimo varžtai (paprastai 6 vnt.) atsunami palaipsniui ir įstrižai (žvaigždės forma), kad senasis krepšelis nesulinktų veikiant įtampai.

Vizualinė apžiūra: Tai labai svarbus momentas. Reikia atidžiai apžiūrėti senos sankabos prispaudimo plokštės paviršių. Jei plokštė yra giliai įdubusi, pilna mėlynų dėmių, atsiradusių dėl karščio, arba turi plonų mikroįtrūkimų, tai yra rimto perkaitimo požymis. Sankabos krepšelis remiasi į smagratį. Jei automobilyje sumontuotas standartinis vienmasės smagratis, jo paviršių reikia lengvai pašlifuoti švitriniu popieriumi, o sankabos dulkes ir stiklinį sluoksnį pašalinti. Jei automobilyje sumontuotas dviejų masių smagratis (DMF), jo laisvąjį ir išilginį laisvumą reikia patikrinti specialiu įrankiu. Jei smagratis yra pasibaigęs (per daug barška ir vibruoja), jį taip pat reikia pakeisti. Naujo sankabos krepšelio montavimas ant susidėvėjusio smagračio garantuoja greitą naujos sankabos sunaikinimą.

Ant išvalyto reduktoriaus įėjimo veleno griovelių užtepamas labai nedidelis kiekis specialaus, didelio apkrovimo ir karščiui atsparaus tepalo (pvz., originalaus „Sachs“ arba „Luk“ tepalo). Jokiomis aplinkybėmis negalima naudoti įprasto vario tepalo, nes jis suriša sankabos dulkes, sukietėja ir prilimpa prie sankabos disko veleno! Sankabos diskas dedamas prie smagračio, stebint teisingą kryptį (dažnai žymima „pavarų dėžės pusė“). Į disko centrą įkišamas specialus centravimo įrankis (sankabos lygiavimo įrankis) , kuris išlaiko diską absoliučiai centre. Dabar naujas sankabos krepšys su fiksavimo kaiščiais uždedamas ant smagračio centravimo bokštelio. (Jei tai jau minėtas maišelis, pirmiausia įstatomas maišelio įrankis ir krepšys prispaudžiamas).Įstatomi nauji tvirtinimo varžtai, dažnai su sriegių sandarikliu. Varžtus reikia priveržti žvaigždės tvarka, etapais ir griežtai sukimo momento raktu, laikantis gamintojo nurodytos jėgos (paprastai 22-25 Nm diapazone). Pavarų dėžės viduje visada keičiamas išmetimo guolis (ir jo įvorė, jei ji susidėvėjusi). Jei pavarų dėžės viduje sumontuotas hidraulinis išmetimo guolis (koncentrinis darbinis cilindras - CSC), jis keičiamas visas. Tada pavarų dėžė atsargiai keliama atgal ant variklio galo, užtikrinant, kad įėjimo velenas sklandžiai įslystų į sankabos disko griovelius, bet per jėgą nepriveržiant tarpo tarp variklio ir pavarų dėžės varžtais (tai gali sulūžti sankabos diskas).

6. Optimizuoti remonto išlaidas

Jei sankaba praslysta, atrodo logiška pakeisti tik susidėvėjusį sankabos diską ir palikti seną sankabos krepšelį bei guolį, nes „jie vizualiai vis dar veikia“. Kaip matėme ankstesniame skyriuje, transmisijos išėmimas ir sumontavimas yra itin daug darbo reikalaujantis procesas, kurio darbo valandos kainuoja daug kartų daugiau nei pačios dalys. Jei paliksite seną sankabos krepšį, prie šimtus tūkstančių kilometrų įkaitusios prispaudimo plokštės, kurios paviršius susidėvėjęs netolygiai (dažnai įgaudamas plokštės formą), o diafragminė spyruoklė praradusi elastingumą, dedate naują, storesnį sankabos diską. Tas pats pasakytina ir apie išmetimo guolį. Senas išmetimo guolis apsisuko milijonus apsisukimų. Jei po mėnesio jis subyrės arba hidraulinis guolis pradės leisti vandenį (stabdžių skystis teka tiesiai ant naujo sankabos krepšio, pažeisdamas trinties paviršių), už visus šiuos didžiulius griovimo darbus teks sumokėti dar kartą.

7. Patikimiausi sankabos krepšelių gamintojai

Kadangi sankabos krepšelis turi atlaikyti didžiulę fizinę jėgą, neverta eksperimentuoti su pigiomis ir nežinomomis Azijos kilmės kopijomis atsarginių dalių rinkoje. Pigaus sankabos krepšelio metalo kietumas gali būti nepakankamas, diafragminė spyruoklė greitai pavargs, krepšelis deformuosis karštyje ir vairuoti automobilį taps košmaru.

  • LUK („Schaeffler Group“): Vokietijos automobilių gigantė, dviejų masių smagračio (DMF) ir savaime reguliuojančio sankabos krepšelio (SAC) išradėja. VAG grupės, BMW, „Ford“ ir daugelio kitų automobilių atveju gamykloje montuojamą sankabą gamina LUK.
  • „Sachs“ (ZF Friedrichshafen AG): Dar vienas Vokietijos gigantas, kuris dalijasi originalios įrangos gamintojų rinka su LUK. „Sachs“ sankabos krepšeliai dažnai žinomi dėl savo šiek tiek sportiškesnio ir stipresnio charakterio.
  • „Valeo“: prancūzų gamintojas, gaminantis komponentus, kurie yra standartiniai „Peugeot“, „Citroën“ ir „Renault“ automobiliuose, bet taip pat gamina originalias dalis korėjietiškiems ir japoniškiems automobiliams.
  • „Aisin“ ir „Exedy“: jei turite japonišką automobilį („Toyota“, „Honda“, „Nissan“, „Subaru“), šie du prekių ženklai yra absoliutus gamyklinis standartas. „Exedy“ visame pasaulyje garsėja itin patvariomis originaliomis ir lenktyninėmis sankabomis („Daikin Clutch“).
  • „Blue Print“ („BilsteinGroup“): Gera alternatyva, jei ieškote dalių specialiai Azijos transporto priemonėms.

Kaip prailginti sankabos tarnavimo laiką?

Sankabos krepšelis yra mechaninės pavarų dėžės automobilio patvarumo ir vairavimo komforto pagrindas. Pedalo standumas, neaiškūs įjungimo taškai, vibracija ir barškantys krumpliaračiai - visa tai signalai, kuriuos sankabos krepšelis siunčia vairuotojui apie savo nuovargį. Norėdami maksimaliai pailginti savo naujojo „Luk“, „Sachs“ ar „Valeo“ sankabos krepšelio tarnavimo laiką, automobilio savininkas gali daug ką padaryti pats.

  • Laukdami prie šviesoforų, ilgai nelaikykite nuspausto sankabos pedalo - tai perkrauna ir sankabos krepšelio prispaudimo guolį, ir diafragminę spyruoklę, be reikalo vargindami metalą.
  • Pajudėdami iš vietos, stenkitės sinchronizuoti akceleratoriaus pedalą ir sankabą taip, kad sankabos slydimo laikas būtų kuo trumpesnis.
  • Venkite nereikalingo „žaidimo su sankaba“ šlaituose, kad automobilis laikytųsi vietoje, tam naudokite rankinį stabdį.

Sankabos pedalas ir pavarų svirtis

Sankabos ir dviejų masių smagračiai - šis žodžių derinys išgirstas iš automobilių remonto dirbtuvių specialisto išgąsdina praktiškai kiekvieną automobilio savininką, nes šio mazgo kaina ir pakeitimas stipriai paplonina savininko piniginę, o kur dar nepatogumai likus be automobilio mažiausiai dienai. Taigi, kas yra toji sankaba? Jei kalbėsime moksliškai, tai yra frikcinė mova, skirta atjungti sukimo momentą nuo varomosios ašies. Jei paprastai, tai - mazgas transporto priemonėje, skirtas atjungti variklį nuo pavarų dėžės trumpai akimirkai, sklandžiai pajudėti iš vietos arba perjungti pavarą.

Priklausomai nuo to, kuris komponentas susidėvėjo, gali būti: padidėjusi jėga, reikalinga numinti sankabos pedalą, pasireikšti buksuojanti sankaba, girdėtis pašaliniai metalo garsai iš sankabos, pasijausti didelės vibracijos, einančios per automobilio kėbulą.

Svarbiausia, ką galite padaryti, tai prižiūrėti automobilio techninę būklę nuolat ir neignoruoti automobilio netolygaus darbo ar ilgesnio užvedimo proceso, taip pat be reikalo nelaikyti nuspausto sankabos pedalo. Pats šiuolaikinės sankabos mazgas yra neaptarnaujamas, galima prižiūrėti tik aplinkinius mazgus, tiesiogiai nulemiančius sankabos mazgo tarnavimo laiką. Jau nebe tie laikai, kai reikėdavo papildomai reguliuoti išminamojo guolio laisvumą ir tikrinti jo įvaržą į diskatorių siekiant maksimalaus tarnavimo laiko.

tags: #kurioje #buseje #yra #sankaba