Nuo 2025 m. liepos 1 d. Lietuvoje plečiamas mokamų kelių tinklas, skirtas krovininiam ir komerciniam transportui. Į kelių naudotojo mokesčiu (vinjete) apmokestinamų valstybinės reikšmės kelių tinklą papildomai įtrauktas 21 krašto kelių ruožas. Tai apima ir tam tikras Kėdainių miesto gatves, sukeldamas diskusijas ir nepasitenkinimą tarp gyventojų.
Kas privalo mokėti kelių mokestį?
Svarbu pabrėžti, kad įprastų lengvųjų automobilių (vadinamoji B kategorija) vairuotojams už šį kelią mokėti nereikia. Mokestis, vadinamas kelių naudotojo mokesčiu (e-vinjetė), galioja tik tam tikros kategorijos transporto priemonėms. Paprastai tariant, mokėti privalo tie, kurie kelią naudoja komerciniams ar krovinių pervežimo tikslams.
Mokėti kelių mokestį turės tie, kurie turi N1 kategorijai priskiriamus automobilius. Tai yra nedideli krovininiai automobiliai, dažnai vadinami „kablukais“ arba pikapais (iki 3,5 tonos). Taip pat mokestį mokėti reikės ir turintiems N2 ir N3 kategorijos automobilius, o tai yra didieji sunkvežimiai ir vilkikai. Mokėti kelių mokestį turės ir M2 ir M3 kategorijoms priskiriami autobusai ir mikroautobusai, kuriuose yra daugiau nei 8 sėdimos vietos keleiviams.
Kai kurie gyventojai, turintys komercinius automobilius ar sunkiasvoriams priskiriamus pikapus ar mikroautobusus, net gyvendami prie mokamos gatvės, turės pirkti vinjetę ir mokėti už tai, kad galėtų išvažiuoti į darbą ir grįžti namo. Labiausiai gyventojus piktina, kad mokamas kelio ruožas atsidūrė miesto teritorijos ribose.
Kėdainių situacija: kodėl gatvės tapo mokamos?
Nuo 2025 m. liepos 1 d. valstybinės reikšmės krašto kelias Nr. 195 Kėdainiai-Krekenava-Panevėžys (nuo 0 iki 53,4 km) buvo įtrauktas į mokamų kelių sąrašą. Tai apima ir Kėdainių miesto S. Dariaus ir S. Girėno bei Babėnų gatves.
Aiškindamas šio sprendimo motyvus, „Via Lietuva“ Komunikacijos skyriaus projektų vadovas Vytenis Radžiūnas teigia, kad pokyčiai buvo būtini norint suvaldyti sunkiasvorio transporto srautus. „Sprendimas dalį krašto kelių įtraukti į apmokestinamų kelių sąrašą buvo priimtas siekiant užtikrinti tvarų kelių infrastruktūros finansavimą ir labiau subalansuoti krovininio transporto eismo srautus. Pastebėta, kad krovininis transportas, siekdamas išvengti kelių naudotojo mokesčio magistraliniuose keliuose, net ir pailgindamas maršrutą dažnai rinkdavosi neapmokestintus krašto ar rajoninius kelius“, - situaciją komentuoja V. Radžiūnas. Pasak jo, dėl tokio vairuotojų elgesio ne tik didėjo vietos gyventojų nepatogumai, bet ir sparčiau dėvėjosi keliai, kurie tiesiog nėra pritaikyti intensyviam sunkiasvoriams eismui.
Nors motyvai atrodo logiški, vietos gyventojai tai vadina nesusipratimu. Ypač tie, kurie vairuoja N1 kategorijos automobilius ir gyvena tiesiog prie pat apmokestintos gatvės. Kiekvienas išvažiavimas iš kiemo į miestą jiems dabar kainuos, nes e-vinjetė yra privaloma vos įvažiavus į apmokestintą ruožą. Kai kurie kraštiečiai jau tikina ir sulaukę baudų.
Savivaldybės pastangos ir įstatyminiai apribojimai
Kėdainių rajono savivaldybė tikina, kad situaciją bandė spręsti, tačiau atsakymas iš aukščiau kol kas nedžiugina. „Kėdainių rajono savivaldybė dar pernai liepos mėnesį raštu kreipėsi į AB „Via Lietuva“ prašydama svarstyti galimybę ir išbraukti iš apmokestinamų kelių sąrašo S. Dariaus ir S. Girėno bei Babėnų gatvių dalį nuo susikirtimo su J. Basanavičiaus gatve iki Kėdainių miesto ribos“, - nurodo savivaldybė.
Visgi Susisiekimo ministerija išaiškino, kad norint, jog gatvė būtų nemokama, savivaldybė turi ją perimti savo nuosavybėn. Tai reiškia, kad Kėdainių rajonas turėtų pats mokėti už šių gatvių remontą, priežiūrą, valymą ir apšvietimą iš savo biudžeto, užuot naudojęsis valstybės lėšomis. Panašu, kad tokie mainai savivaldybei būtų labai nenaudingi. Savivaldybės prašymas perimti tas gatves savivaldybės žinion „Via Lietuva“ nebuvo pateiktas, tad, kol kelias lieka valstybinės reikšmės krašto keliu, tol jame galios nustatyti mokesčiai.
Mokamų kelių tinklo plėtra ir jos pasekmės
Nuo 2025 m. liepos 1 d. plečiamas mokamų kelių tinklas krovininiam ir komerciniam transportui. Iki liepos 1 d. komercinio transporto priemonių valdytojai mokėjo kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi 19 magistralinių kelių, kurių bendras ilgis - 1 700 km. Įtraukus 1 151 km krašto kelių ruožų, bendras mokamų kelių ilgis sieks 2 851 km.
Lengvųjų automobilių vairuotojams mokesčio mokėti nereikės. Iš sumokėto mokesčio lėšos bus nukreiptos į kelių kokybės gerinimą, eismo saugos didinimą. Sprendimas įtraukti į apmokestinamų kelių sąrašą dalį krašto kelių priimtas siekiant kurti tvarų kelių infrastruktūros finansavimą ir labiau subalansuoti krovininio transporto eismo srautus. Yra pastebėta, kad krovininis transportas, norėdamas išvengti kelių naudotojo mokesčio važiuojant magistraliniais keliais, nepaisant pailgėjusio maršruto, linkęs važiuoti neapmokestintais krašto ar rajoniniais keliais. Tai kėlė nepatogumų vietiniams gyventojams, labiau dėvėjosi krašto ir rajoniniai keliai, kurie yra mažiau pritaikyti intensyviam krovininio transporto eismui.
Apmokestinus dalį krašto kelių, tikimasi, kad krovininio ir komercinio transporto srautas padidės magistraliniuose keliuose, kurie pritaikyti ir intensyvesniam eismui, ir sunkesniam transportui. Mokamų kelių tinklo plėtra padės kurti tvarų kelių finansavimo modelį. Jis leis Lietuvoje geriau prižiūrėti kelius, ilgainiui ne tik juos gerinti, bet ir plėsti tinklą. Mažės sunkiasvorio transporto žala nepritaikytiems rajoniniams keliams.
Išimtys ir lengvatos
Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nurodo transporto priemonių grupes, kurios yra atleidžiamos nuo mokesčio už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais. „Mokestis nemokamas už vietinio (miesto ar priemiesčio) reguliaraus susisiekimo maršrutų transporto priemones“, - aiškiai nurodoma įstatyme. Taip pat yra kitų išimčių, pavyzdžiui, transporto priemonės, priskirtos kovinei, kovos-mokomajai, mokomajai, rikiuotės ir transportavimo grupėms, savivaldybių priešgaisrinės tarnybos transporto priemonės, specialiai asmenims su negalia vežti pritaikytos transporto priemonės, greitosios medicinos pagalbos ir reanimacijos automobiliai, mokykliniai autobusai, transporto priemonės, naudojamos valstybinės reikšmės keliams prižiūrėti, ir kt.
Atkreipiame dėmesį, kad transporto priemonėms iki 16 tonų (įskaitytinai) didžiausiosios leidžiamosios masės, kai transporto priemonės valdytojas - žemės ūkio veiklos subjektas, lengvatinis kelių naudotojo mokesčio tarifas nebetaikomas nuo 2024 m. sausio 1 d. Kelių naudotojo mokestis netaikomas žemės ūkio veiklos subjektams, kurie atitinka visas šias sąlygas: verčiasi žemdirbyste; jų metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų; važiuoja iki savo dirbamo žemės lauko ir grįžta iš jo.
Kiti miestai su mokamais keliais
Verta paminėti, kad Kėdainiai nėra vienintelė „išimtis“ su miesto viduryje einančiomis mokamomis gatvėmis. Lietuvoje yra daugybė miestų, kurių pagrindinės gatvės kartu yra ir valstybinės reikšmės keliai, todėl jos apmokestintos krovininiam transportui. „Kelių naudotojo mokestis už naudojimąsi mokamais valstybinės reikšmės keliais mokamas nepriklausomai nuo to, ar kelias eina per miesto teritoriją, ar ne“, - sako V. Radžiūnas. Panašios situacijos yra Palangoje, Kretingoje, Kuršėnuose (kelias A11), Jonavoje, Ukmergėje, Utenoje bei Zarasuose (kelias A6).
SME (SVS) smulkiojo verslo schema
Baudos ir apmokėjimo tvarka
Nesumokėjus už mokamus ruožus gali tekti paploninti piniginę - pagal Administracinių nusižengimų kodeksą nuo 700 iki 1000 eurų, priklausomai nuo pažeidimo aplinkybių. Pats mokestis, priklausomai nuo transporto priemonės taršumo, metams gali siekti nuo 365 eurų ir iki daugiau nei tūkstančio eurų.
Visa informacija tiek apie mokamus kelių ruožus, tiek apie mokesčius skelbiama www.keliumokestis.lt puslapyje.
Apmokestintų kelių sąrašas (paryškinti krašto keliai, kuriais papildytas apmokestintų kelių sąrašas):
- A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda (10,00-91,00 km; 103,00-304,00 km)
- A2 Vilnius-Panevėžys (12,00-132,55 km)
- A3 Vilnius-Minskas (6,65-32,91 km)
- A4 Vilnius-Varėna-Gardinas (15,57-133,91 km)
- A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai (7,60-96,74 km)
- A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis (5,95-66,80 km; 72,44-185,24 km)
- A7 Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas (2,50-41,92 km)
- A8 Panevėžys-Aristava-Sitkūnai (7,50-87,86 km)
- A9 Panevėžys-Šiauliai (5,00-75,29 km)
- A10 Panevėžys-Pasvalys-Ryga (4,57-66,10 km)
- A11 Šiauliai-Palanga (2,65-146,52 km)
- A12 Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas (0-49,74 km; 59,49-151,82 km; 155,80-185,97 km)
- A13 Klaipėda-Liepoja (11,00-43,83 km)
- A14 Vilnius-Utena (10,66-95,66 km)
- A15 Vilnius-Lyda (10,78-48,83 km)
- A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė (15,56-135,42 km)
- A17 Panevėžio aplinkkelis (0-22,24 km)
- A18 Šiaulių aplinkkelis (0-17,13 km)
- A20 Ukmergės šiaurinis aplinkkelis (0,02-7,64 km)
- 102 Vilnius-Švenčionys-Zarasai (16,3-162,869 km)
- 107 Trakai-Vievis (0-17,498 km)
- 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė (0-53,281 km)
- 122 Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys (0-106,175 km)
- 125 Biržai-Raubonys (0-19,893 km)
- 128 Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus (0-44,187 km)
- 129 Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė (0-80,798 km)
- 130 Kaunas-Prienai-Alytus (5,82-60,146 km)
- 131 Alytus-Simnas-Kalvarija (2,48-57,029 km)
- 132 Alytus-Seirijai-Lazdijai (2,623-43,79 km)
- 135 Lazdijai-Akmeniai (0-9,259 km)
- 137 Pilviškiai-Šakiai-Jurbarkas (0-57,828 km)
- 140 Kaunas-Zapyškis-Šakiai (5,84-61,067 km)
- 145 Kėdainiai-Šėta-Ukmergė (0-45,136 km)
- 146 Raseiniai-Šilinė (0-34,92 km)
- 150 Šiauliai-Pakruojis-Pasvalys (0,029-67,221 km)
- 163 Ežerė-Mažeikiai (0-9,209 km)
- 164 Mažeikiai-Plungė-Tauragė (0-142,011 km)
- 166 Plungė-Vėžaičiai (0-36,306 km)
- 190 Biržai-Germaniškis (0-21,616 km)
- 195 Kėdainiai-Krekenava-Panevėžys (0-53,409 km)