Kuro slėgio reguliatorius - tai svarbus komponentas vidaus degimo varikliuose, atsakingas už tiekiamo kuro slėgio sistemą palaikymą optimaliame lygyje. Nors jo išvaizda gali skirtis priklausomai nuo variklio dizaino, nes skirtingi varikliai reikalauja skirtingo kuro kiekio, jo funkcija išlieka ta pati - užtikrinti, kad kuro slėgis neviršytų numatytos normos, atitinkančios variklio parametrus.
Aukščiausias degalų slėgis yra laikomas aukšto slėgio kuro trasoje, kuri dažniausiai būna metalinė. Reguliatoriaus veikimo principas dažniausiai yra visiškai mechaninis ir paprastas. Jis prijungtas prie įsiurbimo kolektoriaus, aukšto slėgio kuro trasos ir grįžtamojo vamzdelio. Reguliatoriaus viduje yra spyruoklė ir membrana.
Pavyzdžiui, varikliui dirbant laisvąja eiga, išpurškiamo kuro intervalai yra labai trumpi, todėl norint išlaikyti gana aukštą slėgį, kuro slėgio reguliatoriaus vožtuvas atsidaro ir leidžia kurui tekėti į kuro baką pro grįžtamąją kuro liniją. Galime įsivaizduoti, kas vyksta priešingu atveju: jei variklio sūkiai yra aukšti, vadinasi, ir daugiau kuro patenka į variklio cilindrus. Šiuo atveju išpurškiamo kuro intervalai yra ilgesni, todėl kuro slėgio reguliatoriaus vožtuvas užsidaro, taip nukreipdamas visą reikiamą slėgį į kuro purkštuvus.
Senesniuose automobiliuose vožtuvas yra valdomas diafragmos, kurią valdo variklio sukeliamas vakuumas. Varikliui dirbant laisvąja eiga, esant stipriam vakuumui, diafragma atidaro vožtuvą ir taip kuro perteklius grįžta atgal į kuro baką. Naujesniuose modeliuose vožtuvas yra reguliuojamas kompiuterio ir jo veikimo principas yra kitoks.
Kuro slėgio reguliatoriai dažnai kainuoja vos keliolika ar keliasdešimt eurų, palyginus su siurblio bei purkštukų keitimu, kuris yra ypač brangus. Gera žinia ta, kad blogo kuro slėgio reguliatoriaus gedimo požymiai lengvai pastebimi, o daugelyje variklių jį nėra sudėtinga pakeisti nauju.
Kuro slėgio reguliatoriaus gedimo požymiai
Nors kuro slėgio reguliatoriaus gedimo požymiai gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo automobilio modelio, jie yra labai panašūs:
- Sumažėjusi automobilio galia.
- Netolygus variklio darbas dirbant laisvąja eiga.
- Variklio trūkčiojimai arba užgęstantis variklis.
- Padidėjusios kuro sąnaudos.
- Juntamas vis stipresnis degalų kvapas, galintis reikšti degalų nuotėkį.
- Jeigu ištraukus tepalo lygio matuoklę galima aiškiai užuosti degalų kvapą, taip pat gali būti blogo kuro slėgio reguliatoriaus gedimo požymiai. Taip nutinka, kai dėl blogo kuro slėgio reguliatoriaus darbo yra išpurškiamas didesnis kuro kiekis į variklio cilindrus nei priklauso.
- Dėl blogo kuro slėgio reguliatoriaus veikimo kuro linijos gali persipildyti degalais, kurie patenka į išmetimo sistemą.
- Automobilio variklis sukasi ir kartais gali atrodyti, kad trumpam buvo paleistas, tačiau staiga vėl užgęsta dėl per mažo slėgio sistemoje.
- Silpnai girdimas kuro siurblio darbas yra normalus, tačiau sugedus kuro slėgio reguliatoriui, garsas gali būti daug stipresnis ir erzinantis. Jeigu girdite, kad kuro siurblys veikia garsiau nei įprasta, vertėtų patikrinti slėgį kuro sistemoje.
Požymiai gali atsirasti dėl blogo kuro slėgio reguliatoriaus tarpiklio arba diafragmos, esančios viduje. Norėdami patikrinti, ar kuro linijos yra perpildytos, atjunkite vakuumo žarnelę nuo kuro slėgio reguliatoriaus ir patikrinkite, ar nėra viduje degalų.
Daugelyje šiuolaikinių automobilių prietaisų skydelyje yra įmontuotas kompiuteris, skirtas stebėti automobilyje įmontuotus jutiklius. Dėl neįprasto sistemos darbo, kurį fiksuoja jutiklis, prietaisų skydelyje užsidega kontrolinė lemputė „Check Engine“. Tokiu būdu kompiuterio atmintyje yra išsaugomas klaidos kodas, pagal kurį galima numatyti, kurioje sistemos dalyje vyksta neįprasti procesai.
Kuro slėgio reguliatoriaus diagnostika
Sugedęs kuro slėgio reguliatorius įprastai yra prakiuręs arba užstrigęs. Nors visi simptomai gali įspėti apie daug įvairių problemų, juos pastebėjus vis tiek apsimoka pradėti nuo paprasčiausiai patikrinamos ir pigiausios detalės, kuri dažnai yra kuro slėgio reguliatorius.
Kadangi tai mechaninė detalė, jos patikrinti multimetru kaip įprasto daviklio nepavyks, tačiau procesas yra gana paprastas, jeigu turite slėgio matuoklį. Bet kokiu atveju, pirmiausiai rekomenduojame paskaityti jūsų automobilio remonto vadovą ir surasti tikslias procedūros instrukcijas. Atraskite vožtuvą, prie kurio galima prijungti slėgio matuoklį. Pamatuokite slėgį užgesintam ir užvestam automobiliui.
Daugelyje automobilių kuro slėgio reguliatorių pakeisti nėra sudėtinga, tačiau prieš keičiant labai svarbu diagnozuoti ir patvirtinti, kad atsiradusių požymių priežastis yra būtent blogo kuro slėgio reguliatoriaus gedimo požymiai.
Kuro įpurškimo sistemos „Common Rail“ rinkoje pasirodė 1997 m. Net praėjus daug metų, diagnostika sukelia daugybę problemų. Dažnai pasitaikanti problema yra žemas slėgis aukšto spaudimo siurblyje. Minimalus slėgis reikalingas variklio užvedimui yra apie 180Bar, o naujuose automobiliuose jau apie 250Bar. Jeigu slėgis yra pakankamai aukštas, neužsivedančio variklio problema slypi ne kuro sistemoje.
Ne visada minėtos problemos priežastis yra siurblio ar purkštuko gedimas. Gedimo ieškoti reikia pradėti nuo žemo slėgio degimo sistemos, pradedant nuo kuro bako ir elektrinio kuro siurblio. Reikia patikrinti jų parametrus, t. y. slėgį ir srautą. Dauguma siurblių duoda 3,5Bar ir 2 l/min. Jeigu testai nėra geri, prieš keitimą reikia patikrinti kuro pratekėjimą degalų tiekimo linijose, ypatingai žiemą, kai ledo gabaliukai gali blokuoti kuro srautą degalų tiekimo linijose automobilio apačioje. To priežastimi gali būti sulamdytos arba sutrūkusios guminės žarnelės.
Mechaninį siurblį, teikiantį žemą slėgį, galima patikrinti montuojant manometrą tarp kuro filtro ir siurbliukų. Varikliui dirbant, slopinamas kuro srautas už filtro, taip galima patikrinti, ar yra vakuumas siurblyje, tai parodo siurblio vidinį sandarumą. Be slėgio vakuumas turi būti arba minimalus 0,1 Bar arba vakuumo neturi būti visai - tai reiškia filtro švarą. Tai nėra tiesioginis metodas patikrinti siurblio slėgį ir srautą, bet tokiu būdu galima įvertinti siurblio techninę būklę.
Norint nuodugniai patikrinti aukšto kuro slėgio siurblį Bosch CP3, tam naudojamas specialus įtaisas (Bosch nr. 0986613270). Labai dažnai žemo slėgio priežastimi aukšto spaudimo siurblyje yra kuro filtras. Kuro filtrą, kaip pigiausią iš įtariamų gedimo elementų, reikia keisti nedelsiant. Jei žinoma, kad kuras tikrai pasiekia aukšto slėgio siurblį, tikrinamas pats siurblys.
Už slėgio reguliavimą atsako solenoidai, reguliuojantys slėgį arba srautą. Abu solenoidiniai vožtuvai gali būti patalpinti ant aukšto slėgio siurblio. Jeigu ant siurblio yra tik vienas solenoidinis vožtuvas, jis visada reguliuoja srautą. Tada solenoidinis slėgio reguliavimo vožtuvas yra ant aukšto slėgio kuro siurblio. Solenoidiniai srauto vožtuvai veikia dviem atvejais: atidaryti ir uždaryti. Solenoidinius vožtuvus galima patikrinti lyginant slėgį aukšto slėgio kuro siurblyje pasukus starterį su prijungtu ir atjungtu solenoidiniu kištuku. Normaliai atidarytas (arba atidarytas be variklio pagalbos, su išjungtu kištuku) solenoidinis kuro praleidimo vožtuvas leidžia tekėti maksimaliam kuro kiekiui į aukšto slėgio siurblį.
Pakeisti vožtuvo žiedai taip pat gali būti žemo slėgio siurblyje priežastimi. Priklausomai nuo slėgio reguliavimo tipo (magnetinio vožtuvo slėgio arba srauto reguliavimo, uždarius arba atidarius be maitinimo), kokį gali sudaryti siurblys, tikrinama prie atidarytos ar uždarytos vožtuvo sklendės.
Atjungus jungtis nuo purkštukų (tai pašalina galimybę užsisiurbti ir kartu neleidžia užvesti variklio) paleidžiamas starteris 10 s., testatoriuje galima pamatyti siurblio sudaromą slėgį. Kai gauti testavimo rezultatai yra blogesni nei pateikti eksploatavimo dokumentacijoje, tai dar nereiškia, jog reikia keisti siurblį. Galbūt siurblys nėra sugedęs, slėgis dingsta kažkur kitur.
Kitas tyrimų etapas yra kuro perdavimo purkštukų matavimas. Ant jungties kaiščių uždedami specialūs laidai ir indas su žymėjimais arba menzūrėle. Norint patikrinti pjezoelektrinius purkštukus, būtinai reikalingi grįžtamieji vožtuvai, sumontuoti ant kiekvieno purkštuko kaiščio. Purkštukas, kuris aiškiai praleidžia daugiau kuro, gali būti brokuotas (reikia dokumentacijoje patikrinti priimtiną kuro įpurškimą šiam purkštuko tipui). Jei kuro srautas iš purkštuko nėra didelis prie žemo slėgio, dar nereiškia, kad purkštukas yra geras. Įpurškimas iš purkštuko didėja, kai didėja slėgis, bet prie žemo slėgio (pvz.: 70 Bar) menzūrėlėse nesusidarys daug kuro. Tuo atveju daroma išvada, kad geri purkštukai yra greiti.
Labai svarbu, kad po kiekvieno testavimo ir elemento pakeitimo, reikia pakartoti testavimą, įsitikinti, ar elemento pakeitimas (siurblio arba purkštuko) davė teigiamą rezultatą. Remontą laikome baigtu, kai siurblys sėkmingai praeina slėgio sudarymo testą, purkštuko purškimo testą (atitinka dokumentacijoje duotam kuro įpurškimo tipui). Diagnostika nėra sunki, bet norint ją atlikti, dirbtuvėse reikia turėti daugybę įrangos (menzurėlės, manometrai, jungtys).
Kaip patikrinti kuro siurblį | AUTODOC patarimai
Teisingas pasirinkimas jūsų automobiliui. Jeigu nežinote, kokia RENAULT autodetalė reikalinga Jums ar nerandate mūsų autodalių parduotuvėje, jei nerandate aktualių autodetalių paieškoje, susisiekite su mūsų komanda - patarsime, atsakysime į klausimus ir padėsime surasti tinkamą sprendimą.