Autoavarija daugeliui siejasi su staigiu smūgiu, išgąsčiu ir sugadintu automobiliu, tačiau platesne prasme tai yra eismo sistemos sutrikimas, turintis teisines, sveikatos, finansines ir psichologines pasekmes. Kasdienėje kalboje dažniausiai sakome „avarija“, tačiau teisės aktuose ir oficialioje statistikoje dažniau vartojama sąvoka „eismo įvykis“. Šis apibrėžimas svarbus todėl, kad „autoavarija“ nebūtinai reiškia didelį susidūrimą greitkelyje. Eismo įvykiai nėra tik individuali nelaimė. Jie yra reikšminga visuomenės sveikatos ir saugumo problema. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad kelių eismo įvykiuose kasmet žūsta apie 1,19 mln. žmonių.
Lietuvoje situacija taip pat yra nuolat stebima valstybinių institucijų. Susisiekimo ministerijos apžvalga rodo, kad 2024 m. žuvusiųjų keliuose skaičius sumažėjo 24 % lyginant su 2023 m. (atitinkamai 121 ir 159), o sužeistųjų skaičius 2024 m. buvo vienas mažiausių - 3 197. Nors kiekviena avarija turi savo istoriją, tarptautiniai tyrimai ir Europos eismo saugos analizės nuosekliai išskiria kelias didžiausias rizikas. Praktiškai tai reiškia, kad avarija dažniausiai nėra vien „blogas sutapimas“. Vairuotojo sprendimai dažnai tampa lemiamu kintamuoju.
Avarijos pasekmės nėra vien metalo sulankstymas. Pirmiausia tai yra žmonių gyvybės ir sveikata. Eismo traumos gali reikšti ilgalaikę reabilitaciją, darbingumo praradimą ar ilgalaikį skausmą. Antra, tai yra ekonominė našta. Trečia, yra emocinės ir psichologinės pasekmės. Lemiamas momentas po avarijos yra pirmosios minutės. Nors visiškai eliminuoti rizikos neįmanoma, didžioji dalis avarijų yra išvengiamos. Tą patvirtina ir Lietuvos bei ES eismo saugos kryptys, orientuotos į „Vizija 0“ tikslus - reikšmingai mažinti žūtis iki 2030 m.
Svarbu suprasti, kad saugumas nėra tik vairuotojo atsakomybė. Eismo saugumo progresas paprastai pasiekiamas ne viena „stebuklinga“ priemone, o suderintu veikimu: infrastruktūros gerinimu, kontrole, švietimu ir technologijomis. Avarija, kalbant apie autoavariją, yra ne tik fizinis susidūrimas, bet ir teisiškai apibrėžtas eismo įvykis, galintis turėti rimtų pasekmių žmonėms ir turtui. Suprasdami pagrindines priežastis, žinodami teisingus veiksmus po įvykio ir taikydami paprastus prevencijos principus, galime realiai sumažinti riziką.
Veiksmai įvykus eismo įvykiui
Eismo įvykis yra nemaloni, tačiau viso gyvenimo fone, dažniausiai neišvengiama vairavimo dalis. Nesvarbu, ar tai smulkus įbrėžimas, ar įvyko didelė avarija, kiekvienas vairuotojas turi žinoti, kaip tinkamai elgtis tokioje situacijoje. Teisingi veiksmai gali padėti išvengti papildomų problemų, sutaupyti laiko bei apsaugoti tiek save, tiek kitus eismo dalyvius.
- Įvykęs netikėtas eismo įvykis gali sukelti stresą ir paniką, tačiau tokioje situacijoje reikėtų elgtis atvirkščiai - išlikti kuo ramesniam.
- Saugumas yra prioritetas numeris vienas eismo įvykio metu. Įjunkite avarinius šviesos signalus. Pastatykite avarinį sustojimo ženklą. Pagal kelių eismo taisykles, ženklas turėtų būti pastatytas 25-50 metrų atstumu nuo transporto priemonės gyvenvietėse ir 100 metrų užmiestyje.
- Jei eismo įvykio metu buvo sužeistų žmonių, nedelsdami skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112.
- Nufotografuokite įvykio vietą. Fotografuokite automobilio pažeidimus, transporto priemonių padėtį, kelio ženklus ir viską, kas gali būti svarbu.
- Užsirašykite liudininkų kontaktus. Pasikalbėkite su kitu vairuotoju. Nebūkite agresyvūs, nesiginčykite ir nesistenkite primygtinai vietoje išsiaiškinti kaltės, jei kaltininkas su tuo kategoriškai nesutinka. Jei kaltininkas sutinka su atsakomybe, o automobiliai dar eksploatuotini - patraukite juos nuo važiuojamosios dalies.
- Jei kaltininkas sutinka prisiimti atsakomybę ir nusprendėte nekviesti policijos, būtina užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Geriausia - visuomet važiotis popierinę deklaracijos formą automobilyje, tačiau jei neturite - dauguma draudimo bendrovių leidžia pildyti elektronines deklaracijas internete.
- Pranešti draudimo bendrovei apie eismo įvykį reikia nelaukiant. Jei automobilis draustas KASKO draudimu, galite kreiptis dėl remonto išlaidų padengimo ir į juos.
- Visada turėkite avarinio sustojimo ženklą, liemenę, vaistinėlę ir gesintuvą. Venkite emocinių ginčų su kitais vairuotojais. Laikykitės saugaus atstumo ir atsargiai vairuokite ne tik sudėtingomis oro sąlygomis. Daug eismo įvykių įvyksta dėl neatsargumo ar per didelio greičio. Reguliariai tikrinkite automobilio techninę būklę.
Eismo įvykis yra nemaloni patirtis, tačiau tinkamai reaguojant galima sumažinti jo pasekmes ir išvengti papildomų problemų. Svarbiausia - išlikti ramiam, nepasimesti ir užtikrinti savo bei kitų saugumą. Tinkamas pasiruošimas ir žinojimas, kaip elgtis tokioje situacijoje, padės greitai ir tiksliai reaguoti netikėtomis aplinkybėmis.
Kada kviesti policiją?
Ne visada reikia kviesti policiją įvykus eismo įvykiui. Todėl kai kuriais atvejais nebereikia mokėti baudų už autoįvykį, tačiau kyla daugiau konfliktų tarp eismo įvykio dalyvių.
Eismo įvykio dalyviai privalo kviesti policiją, jeigu:
- žuvo ar buvo sužeistas žmogus;
- įvykio metu susiduria daugiau nei dvi transporto priemonės;
- šalys nesutaria dėl aplinkybių;
- jei asmens, kurio turtui padaryta žala, nėra įvykio vietoje (pvz. nuverstas stulpas ar tvora).
Kitais atvejais yra pildoma eismo įvykio deklaracija. Jei vairuotojai neturi deklaracijos blanko, eismo įvykio aplinkybes gali aprašyti ir nubraižyti įvykio schemą ant balto popieriaus lapo.
Specialisto teigimu, atsitikus eismo įvykiui, nuo pat pirmos minutės rekomenduotina viską fotografuoti, ne tik eismo įvykyje dalyvavusias TP (sugadinimus, valst. numerį), bet ir kito vairuotojo dokumentus, TP dokumentus, draudimo dokumentus. Tai labai svarbu padaryti prieš aiškinantis, kas atsakingas už eismo įvykio kilimą. Galimybė nufotografuoti eismo įvykio vietą yra labai svarbi tiek kaltininkui, tiek nukentėjusiam asmeniui, nes vėliau, tarkim kilus ginčui, būtų daug paprasčiau ginčytiną situaciją išspręsti turint nuotraukose užfiksuotas eismo įvykio aplinkybes, galima palyginti jas su kitais EĮD nurodytais duomenimis.
Nukentėjusiam asmeniui rekomenduotina ypač atidžiai pildyti EĮD ir nepasirašyti EĮD 14 laukelio, jei nebuvo sutarta dėl abipusės kaltės.
Taip pat svarbu kviesti pareigūnus, jei kyla įtarimas, kad avariją sukėlęs asmuo yra apsvaigęs. Ne ką mažiau svarbu prisiminti, kad laiku nepasikeitus vasarinių padangų į žiemines ir sukėlus eismo įvykį, jis bus laikomas nedraudiminiu ir vairuotojas žalą kitam asmeniui turės atlyginti iš savo kišenės. Policijos pareigūnai taip pat išskiria kelis pagrindinius elgesio požymius, kurie gali padėti identifikuoti, kad vairuotojas pateko į sukčių pinkles.
Pareigūnus taip pat reikėtų kviesti jei žuvo ar buvo sužeistas žmogus bei padarius žalos valstybės arba privačiam turtui: nuvertus stulpą, sulaužius tvorą ar apgadinus namo fasadą. Taip pat apie eismo įvykį policijai reikia pranešti, jei eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykių aplinkybių ir nepildo eismo įvykio deklaracijos (ar kitais būdais nefiksuoja eismo įvykio) arba jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra ir su nukentėjusiu neįmanoma susisiekti ir pranešti jam apie sugadintą turtą.
Be to, policija turėtų būti informuojama tais atvejais, kai vienas iš vairuotojų atsisako pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba galiojantį vairuotojo pažymėjimą, informaciją, būtiną transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei nustatyti, vairuotojas įtariama yra neblaivus ar apsvaigęs, neturintis teisės vairuoti ar transporto priemonė yra be valstybinio numerio ženklų.
Eismo įvykio deklaracijos pildymas
Užpildytą eismo įvykio deklaraciją būtina pateikti ne policijai, o atsakingam draudikui. Draudikas privalės nustatyti kaltininką, apskaičiuoti ir išmokėti draudimo išmoką. Tais atvejais, kai policija į eismo įvykius nevyksta, policijos pažymas draudikui atstoja šios deklaracijos.
Deklaracijos blanką patartina vežiotis automobilyje. Jį galite atsispausdinti patys, o taip pat galite gauti degalinėse ir draudimo įmonėse.
Deja, tačiau pildant popierinę EĮD vis dar pasitaiko daug atvejų, kai EĮD pildoma netiksliai, nepakankamai išsamiai, praleidžiant ir nepildant EĮD laukelių. Eismo įvykio dalyviai nenurodo savo telefono numerio, el. pašto adreso arba nurodo ne savo el. pašto adresą, klaidingai nurodomas arba neįskaitomai įrašomas kaltininko vairuotos TP valst. numeris.
Anksčiau minėtas specialistas teigia, kad pildant elektroninę EĮD yra mažesnė galimybė suklysti, nes programėlės draudimoįvykiai.lt išmaniojo vedlio patarimai kiekviename žingsnyje nurodo ką ir kaip pildyti, didelė dalis duomenų yra užpildoma automatiškai, pavyzdžiui duomenys dėl TP markės, modelio, draudimo bendrovės pavadinimo, draudimo poliso numerio, taip pat nurodoma, jei koks būtinas duomuo yra praleistas. Šiuo metu jau daugiau nei ketvirtadalis visų eismo įvykių deklaracijų pildoma elektroniniu būdu.
Elektroninis eismo įvykio deklaracijos pildymas
Modernėjant pasauliui ir elektroninėms priemonėms išstumiant popierinius dokumentus yra sukurta nemokama programėlė pildyti elektroninę eismo įvykio deklaraciją tiesiog telefone. Ji lengvai pasiekiama adresu www.draudimoivykiai.lt.
Pildant elektroninę eismo įvykio deklaracijos formą kyla mažiau nesusipratimų. Vairuotojams yra lengviau užpildyti bendrąją informaciją bei apibrėžti įvykio aplinkybes.
Programėlėje vairuotojams reikia įvesti mažiau informacijos nei popierinėje eismo įvykių deklaracijoje. Sistemoje yra prašoma nurodyti eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valstybinius numerius ir jų vairuotojų duomenis, patikslinti įvykio laiką ir vietą, nubraižyti eismo nelaimės schemą ir įkelti aplinkybes fiksuojančias nuotraukas.
Vairuotojams užpildžius elektroninę eismo įvykių deklaraciją, visa informacija nedelsiant yra pateikiama avarijos kaltininko draudimo bendrovei.
Kaip teisingai užpildyti eismo įvykio deklaraciją?
Automobilio vertinimas ir pardavimas po avarijos
Eismo įvykis - stresas ne tik psichologiškai, bet ir praktiškai. Net ir nedidelė avarija gali sukelti daug klausimų: ką daryti su automobiliu, kiek kainuos remontas, ar verta taisyti, ar geriau parduoti?
Įvertinkite automobilio būklę
Po įvykio automobilis gali būti:
- Eksploatuojamas (važiuojantis) - su nežymiais pažeidimais.
- Neeksploatuojamas, bet tinkamas remontui.
- Draudikų laikomas „ekonomine žala“, kai remontas kainuotų daugiau nei likutinė vertė.
- Visiška autolaužo būsena.
Draudimo bendrovė dažnai pasiūlys išmoką arba padės organizuoti automobilio pardavimą kaip likutinės vertės turtą. Tačiau tai nereiškia, kad jūs negalite patys pasirinkti kam parduoti.
Ar verta taisyti, ar geriau parduoti?
Šis sprendimas priklauso nuo kelių veiksnių:
| Klausimas | Jei TAIP | Jei NE |
|---|---|---|
| Ar automobilis naujas? | Gal verta taisyti | Svarstykite pardavimą |
| Ar pažeidimai nežymūs? | Galima remontuoti | Pardavimas pigiau |
| Ar turite KASKO draudimą? | Draudimas padengs | Gali būti nuostolinga |
| Ar remontas brangesnis už vertę? | Neapsimoka taisyti | Parduok supirkėjui |
Jeigu nežinote tikslios vertės - kreipkitės į automobilių supirkimo įmones. Pvz., gelda.lt pateikia pasiūlymą per 10 minučių. Dažnai tai padeda apsispręsti.
Parduoti ar ardyti?
Auto supirkėjai perka:
- Po avarijos likusius automobilius, net jei jie nevažiuoja.
- Automobilius be techninės apžiūros ar draudimo.
- Transportą su rimtais kėbulo ar važiuoklės pažeidimais.
Svarbu: supirkėjai dažnai siūlo nemokamą transportavimą ir greitą atsiskaitymą grynaisiais arba pavedimu. Ardyti patiems? Tik jei turite žinių, laiko ir erdvės - kitu atveju tai užtrunka, o kai kurios detalės gali likti neparduotos.
Inscenizuotos avarijos ir sukčiavimas
Draudikai pastebi, kad inscenizuotų eismo įvykių problema Lietuvoje - vis dar aktuali. Kasmet fiksuojama atvejų, kai neteisėtais būdais pasipelnyti kitų sąskaita norintys asmenys šalies keliuose tyčia sukelia eismo įvykį tikėdamiesi gauti draudimo išmoką ar apkvailinti niekuo dėtą avarijos dalyvį.
Anot draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko, tokias apgaulės schemas Lietuvoje taiko ir užsieniečiai. „Turėjome ne vieną realų atvejį, kai iš užsienio atvykęs vairuotojas pateko į avariją. Vienas konkretus eismo įvykis buvo užregistruotas nekviečiant policijos pareigūnų, buvo užpildyta deklaracija ir t. t. Tačiau aiškinantis avarijos aplinkybes ėmė aiškėti papildomos detalės, galiausiai atskleidusios, kad avarija neįvyko netyčia, kaip galėjo atrodyti iš pradžių“, - istoriją prisimena R. Bieliauskas.
Galiausiai teismas ištyrė byloje esančius įrodymus ir įvertino, kad apgadinto prabangaus automobilio savininkas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą. Jis taip pat nepaneigė draudimo bendrovės teiginių, kad eismo įvykis negali būti laikomas draudžiamuoju, ir atsisakymo mokėti draudimo išmoką.
Inscenizuotos avarijos kaip sukčių amatas ir policijai, ir draudikams yra puikiai žinomos. Anot R. Bieliausko, tokie incidentai gali būti suplanuoti tiek sutarus su kitu vairuotoju, tiek išprovokuoti su atsitiktiniu eismo dalyviu. Ypač populiari tyčinių avarijų vieta - didelės miestų arba atokios užmiesčio žiedinės sankryžos, taip pat kelių sankirtos.
„Minėtų avarijų sukėlėjai siekia pasipelnyti iš draudimo bendrovės arba bando apgauti kitą eismo įvykio dalyvį. Jie nori gauti draudimo išmoką arba atsitiktinį vairuotoją išprovokuoja, kad šis prisiimtų atsakomybę net nebūdamas kaltas bei atlygintų nuostolius nepranešęs draudimo bendrovei.
Jei tik kyla įtarimų, kad avarija gali būti sukelta specialiai, būtina kviesti policiją. Jokiais būdais negalima leistis į kalbas bandant susitarti be policijos ar draudikų įsikišimo, duoti pinigų nukentėjusiajam. Vairuotojai taip pat neturėtų prisiimti atsakomybės pildydami draudimo deklaraciją, jeigu abejoja savo kalte arba mato, kad kitas eismo dalyvis išprovokavo incidentą. Kitu atveju toks asmuo gali netekti pinigų arba tapti eismo įvykio kaltininku, nors tam nėra pagrindo“, - pataria R. Bieliauskas.
