Muzika - tai universali kalba, suprantama visame pasaulyje, gebanti perkelti mus per laiką ir erdves, sukelti emocijų bangas ir suburti žmones. Kiekviena grupė, daina ar albumas turi savo istoriją, kuri gali būti tikra arba išgalvota, sukurta atlikėjų ar klausytojų. Šiandienos straipsnyje pasinersime į muzikos istorijos vingius, tyrinėdami jos evoliuciją nuo seniausių laikų iki šiuolaikinių ritmų, atsigręždami į svarbiausius įvykius, žmones ir vietas, kurios formavo garsų pasaulį.
Muzikos ištakos ir senovės tradicijos
Muzikos ištakos siekia pačius seniausius laikus. Keltų gentys turėjo epinių dainų, kurias dainuodavo bardai, pritardami kruitu - lyros tipo muzikos instrumentui. Anglosaksams užkariavus keltų gentis, jų folkloras asimiliavosi su vietinių tautų folkloru. Anglų, škotų, valų muzikiniam folklorui būdinga darbo, lyrinės, humoristinės ir kitos dainos, instrumentinė muzika; dermės - joninė, dorinė, miksolydinė; metrika nesudėtinga - 4/4, 6/8, 3/4. Didelę anglų, o ypač škotų, muzikinio folkloro dalį sudaro baladės, grįstos pentatonika, savitomis sinkopėmis.
Nuo 7 a. plito grigališkasis choralas, pradėjo klostytis profesionalioji muzika. Žinių apie klestėjusį bardų meną yra 12 a. Velso rankraštyje Hauelio Gerojo įstatymai (The Laws of Hywel Dda). 9-13 a. išpopuliarėjo daugiabalsis dainavimas, paplito gimelis, foburdono technika.
Viduramžių ir Renesanso muzikinės tradicijos
Viduramžiais ir Renesanso epochoje susiklostė buitinės muzikos žanrai: kečai, Kalėdų giesmės (carols), raundai. Bažnyčiose buvo ne tik giedama, bet ir griežiama styginiais muzikos instrumentais, vargonuojama. 10 a. anglų bažnytinės muzikos centras buvo Winchesteryje, kurio katedroje stovėjo didžiuliai vargonai. Čia susiklostė Velykų sepulchre dramos (prancūzų kilmės) tvarka, kuri išliko iki 21 amžiaus.
Anglų bažnytinei muzikai įtakos turėjo prancūzų muzika; Anglijoje buvo giedamos kompozicijos iš Paryžiaus Dievo Motinos katedros kapelos repertuaro. Pasaulietinė muzika buvo atliekama rūmuose. 11-14 a. gyvavo menestrelių menas. Išliko keletas 13 a. pasaulietinės muzikos kūrinių - 6 balsų Vasaros kanonas (Sumer is icumen in) ir keli instrumentiniai šokiai.
Žymiausi 12-14 a. anglų muzikos teoretikai buvo Jonas Garlandietis, Anonimas IV, W. Odingtonas. 15 a. anglų bažnytinę muziką daug žinių yra išlikusiuose rankraščiuose, tarp jų žymiausias - Old Hall Manuscript (15 a. pradžia; jį sudaro mišios, motetai ir antifonos). 15 a. pirmoje pusėje susiklostė anglų polifonijos mokykla, kurios žymiausi kompozitoriai buvo J. Dunstable’is (apie 1380-1453), L. Poweris (tarp 1370 ir 1385?-1445). Žymiausi 15 a. pabaigos anglų kompozitoriai: J. Browne’as, W. Cornyshe’as (apie 1465-1523), R. Fayrfaxas (1464-1521), J. Lloydas.
Baroko ir klasicizmo epochos muzikiniai atradimai
1549 išėjo pirmasis anglikonų maldynas ir giesmynas The Book of Common Prayer, 1550 - šio maldyno J. Marbecke’o (Merbecke’o) parengta muzikinė versija - The Book of Common Praier Noted, kurioje buvo sekama grigališkojo choralo pavyzdžiu. 16 a. pabaigoje suklestėjo pasaulietinės muzikos kūryba (šokiai, fancy - fantazijos, variacijos) įvairiems instrumentams, tarp jų ir virginalui, instrumentiniams ansambliams bei balsui su pritarimu. Pirmasis Anglijoje madrigalus pradėjo kurti W. Byrdas.
17 a. 3 dešimtmetyje daugiausia kurta vokalinė ir instrumentinė kamerinė muzika (J. Jenkinsas, 1592-1678, W. Lawesas, 1602-45, H. Lawesas, 1596-1662, W. Youngas, m. 1662, M. Locke’as, apie 1622-77). Gyvavo mėgėjų muzikavimas, spausdinti dainų, instrumentinės muzikos rinkiniai. Anglų muzikoje įsitvirtino C. Monteverdi suformuotas rečitatyvinis stilius. C. Colemanas, J. Hiltonas (apie 1560-1608), W. ir H. Lawesai įdiegė baroko muzikos naujoves bažnytinėje muzikoje. J. Blow ir M. Wise’as vieni pirmųjų rašė muziką su basso continuo. Nuo 1683 pradėta kurti odes šv. Cecilijai.
17 a. klostėsi anglų muzikinio teatras. Muzika užėmė svarbią vietą W. Shakespeare’o ir jo amžininkų dramų spektakliuose. Rūmų kaukių vaidinimai (masque), atsiradę dar 16 a., 17 a. pirmoje pusėje labai suklestėjo. Šio žanro kūrinių sukūrė T. Campionas (1567-1620), N. Laniere’is (1588-1666), H. Lawesas. Žymiausias 17 a. kompozitorius - H. Purcellis.
Po H. Purcellio mirties (1695) labai susidomėta italų opera. 1710 atvykęs į Londoną italų operas kūrė G. F. Händelis. Atsiradus daugiau italų operos trupių G. F. Händelis pirmasis Anglijoje ėmė kurti oratorijas, kuriose jam pavyko sujungti italų operos ir anglų chorinės muzikos tradicijas. 1728 Londone pastatyta pirmoji dainų opera - J. C. Pepuscho Elgetos opera, libretas J. Gay’aus).
Muzikos istorijos DNR: nuo 19 a. iki šių dienų
18-19 a. anglų muzikai didelę įtaką darė Anglijoje gyvenę ir kūrę užsienio kompozitoriai: J. C. Bachas, J. Haydnas, C. M. von Weberis, F. Mendelssohnas-Bartholdy, L. Spohras. 19 a. Londonas tapo vienu Europos muzikinės kultūros centrų. Čia gastroliavo F. Chopinas, F. Lisztas, H. Berliozas, N. Paganini, R. Wagneris, G. Verdi, A. Dvořákas, P. Čaikovskis ir kiti.
Londone buvo įkurta Karališkoji muzikos draugija (1762), Filharmonijos draugija (1813; vienas steigėjų - smuikininkas, dirigentas, kompozitorius F. Janevičius iš Lietuvos), Händelio (1843), Bacho (1849), Purcellio (1861) draugijos, Švenčiausiosios Trejybės koledžas (1872), Karališkoji muzikos akademija (1882), Karališkasis muzikos koledžas (1883). 1877 G. Grove’as išleido Muzikos ir muzikų žodyno (Dictionary of Music and Musicians) pirmąjį leidimą. Žinomi to meto anglų kompozitoriai buvo S. Webbe’as, S. Wesley (1766-1837), S. S. Wesley (1810-76).
19 a. pabaigoje-20 a. pradžioje prasidėjo muzikos atgimimas. Romantinę muziką kūrė H. Parry, E. W. Elgaras. Susidomėta anglų senąja ir liaudies muzika. Jos turėjo įtakos kompozitoriams F. Deliusui, R. Vaughanui Williamsui, G. T. Holstui, A. Blissui. Vienas žymiausių anglų kompozitorių - B. Brittenas, kuris tarptautinį pripažinimą pelnė savo operomis, vokaliniais instrumentiniais ir simfoniniais kūriniais.
Šiandienos Londonas pulsuoja žvėrišku megapolio tempu. Muzika užima svarbią vietą kultūriniame gyvenime. Kiekviena grupė, daina ar albumas turi savo istoriją. Vienos istorijos tikros, kitos išgalvotos. Vienas išgalvoja patys atlikėjai, kitas klausytojai. Laidoje skambės apie 10 dainų, kurios bus pateikiamos būtent per kažkokią tikrą ar išgalvotą istoriją.
Pavyzdžiui, grupė „London Boys“ - 9-ojo dešimt. euro disco/eurobeat muzikos stiliaus duetas, kurį sudarė Edem Efraim ir Dennis Fuller. Nors nuo 1981 m. jie abu gyveno netoli Hamburgo (Vokietija), susipažino dar mokykloje Grinviče (Londone, Did. Britanijoje). 1986 m. į grupę "London Boys" juos subūrė dainų kūrėjas ir prodiuseris, vokietis Ralf-René Maué. Pagrindiniu vokalistu tapo Edem, o profesionalus šokėjas Dennis - pritariamuoju vokalistu ir grupės choreografu, todėl "London Boys" muzika tapo neatsiejama nuo šios grupės narių šokių, kuriuos jie demonstravo vaizdo klipuose ir koncertuose. 1989 m. grupė mėgavosi didžiausiu populiarumu Europos šalių topuose, ypač vienoje įtakingiausių šių dienų - Didžiojoje Britanijoje. Ypatingos sėkmės susilaukė singlai “London Nights” (2-oji Did. Britanijos topo vieta) ir "Requiem"(pasiekė 4-ą topo laiptelį). Albumas “The Twelve Commandments Of Dance” albumų tope irgi pasiekė beveik pačią viršūnę - 2-ąją vietą. Vėliau dideliais Europos šalių hitais tapo dainos "Harlem Desire", "My Love", "Chapel of Love" ir kitos. Po "The Twelve Commandments Of Dance" disko "London Boys" dar išleido albumus "Sweet Soul Music" (1991), "Love 4 Unity" (1993) bei "Hallelujah Hits" (1995) -pastarąjį kaip "New London Boys", bet šiuos albumus, skirtingai nei debiutinį (kuris laikomas visomis prasmėmis sėkmingiausiu grupės darbu), greičiausiai dėl pasikeitusio muzikinio stiliaus lydėjo tik nedidelė komercinė sėkmė. Viso pasaulyje "London Boys" pardavė virš 4.5 mln. įrašų.
Kitas pavyzdys - dainų istorijos. Šioje laidoje klausytojai girdėjo Garbage „Stupid Girl”, Pulp „Disco 2000”, The Police „Roxanne”, The Alan Parsons Project „Eye In The Sky” bei The Doors „Riders On The Storm” dainų istorijas. Naujos dainos „Troškimas” istoriją eteryje gyvai papasakojo dainos autorė Monika Liu. Rubrikoje „Ką renkiesi?” klausytojai rinkosi tarp Liam Gallagher ir Lenny Kravitz. Rezultatu 25% prieš 75% nugalėjo Lenny Kravitz.
Nuo 19 a. pabaigos iki šių dienų muzikos pasaulis nuolat kito ir evoliucionavo. Buvo kuriamos naujos muzikos kryptys, atsirado nauji atlikėjai ir žanrai, o technologijos atvėrė naujas galimybes muzikos kūrimui ir sklaidai. Svarbiausias muzikinio gyvenimo centras yra Londonas. Čia veikia Karališkasis operos teatras Covent Garden, Anglų nacionalinė opera, simfoniniai orkestrai, tarp jų - Londono filharmonijos orkestras, BBC Symphony Orchestra, įvairios muzikos draugijos, profesionalūs ir mėgėjų chorai.
2022 m. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydos bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykla kviečia atrasti naujas knygas apie muzikos, šokio ir kino istoriją, garsius vardus bei naujus požiūrio taškus. Tarp jų - „No fixed points: dance in the twentieth century“ / Nancy Reynolds and Malcolm McCormick, „Jonas Mekas: interviews“ / edited by Gregory R. Smulewicz-Zucker, „The devil’s music: how christians inspired, condemned, and embraced Rock ’n’ Roll“ / Randall J. Stephens, „A chronology of film: a cultural timeline from the magic lantern to digital screen“ / Ian Haydn Smith. Taip pat siūloma „Yoga music for piano solo“ - populiarių atlikėjų dainų, pritaikytų fortepijonui, rinkinys, skirtas visiems, ieškantiems atpalaiduojančios muzikos savo užsiėmimams.
Kiekviena grupė, daina ar albumas turi savo istoriją. Vienos istorijos tikros, kitos išgalvotos. Vienas išgalvoja patys atlikėjai, kitas klausytojai. Laidoje skambės apie 10 dainų, kurios bus pateikiamos būtent per kažkokią tikrą ar išgalvotą istoriją. Muzika - tai ne tik garsų derinys, bet ir istorija, emocija, patirtis. Tai kelionė per laiką ir erdves, kuri leidžia mums pažinti save ir pasaulį.