Pastaruoju metu Lietuvoje iškilo klausimų dėl automobilių plovyklų statybos leidimų išdavimo ir šių statybų poveikio aplinkai bei gyventojams. Šiame straipsnyje apžvelgiamos situacijos, kai gyventojai išreiškia nepasitenkinimą dėl planuojamų ar jau vykdomų plovyklų statybų, institucijų pozicija šiuo klausimu ir verslininkų argumentai.
Leidimų išdavimo procesas ir galimi pažeidimai
Statybos leidimų išdavimo procesas apima kelis etapus: projektinių pasiūlymų rengimą ir visuomenės informavimą, sklypo tvarkymo ir planavimo darbus, statybos leidimo gavimą, statybos darbų vykdymą ir Statybos inspekcijos patikrinimus.
Tačiau pasitaiko atvejų, kai statybos vyksta nesilaikant nustatytų procedūrų. Pavyzdžiui, nustatyta, kad savavališkai, nesuformuotame valstybinės žemės sklype, turint išduotą SLD (statybos leidimą), bet pažeidžiant esminius projekto sprendinius (statinio išorės matmenis) įrengta automobilių stovėjimo/aptarnavimo aikštelė. Statytojas pakeitė savitarnos automobilių plovyklos aikštelės išvažos matmenis, t. y. plotį padidino nuo projekte numatytų 3,5 m iki 14,47 m į pietų pusę ir nuo 3,5 m iki 19,45 m į vakarų pusę. Dėl nurodyto pažeidimo statytojui buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas per 6 mėn. terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Statybos inspekcija taip pat patikrino SLD išdavimo teisėtumą ir nustatė - jis išduotas neteisėtai. Savitarnos automobilių plovyklos statinio projektas parengtas nesivadovaujant privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais - teritorijų planavimo dokumentais. Leidimo išdavimo metu galiojusiame detaliajame plane savitarnos automobilių plovyklos statyba nenumatyta. Statybos inspekcija ir statytojas pasirašė taikos sutartį. Statytojas įsipareigojo per 12 mėn. užbaigti teritorijos tarp Ukmergės ir Šeškinės gatvių detaliojo plano projekto Šeškinės detaliajam planui papildyti sprendinių koregavimą sklype Ukmergės g., Vilniuje, kurie šalintų SLD patikrinimo akte užfiksuotus ir įvardintus pažeidimus.
Taip pat pastebėta, kad gali būti vykdomi paruošiamieji žemės darbai, kuriems gali būti reikalingas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas leidimas kasti. Kovo 31 dieną Statybos inspekcija atliko patikrinimą šioje vietoje ir nustatė, kad atskiru sklypu nesuformuotoje valstybinėje žemėje ir žemės sklype Senosios Pilaitės kel. 1, Vilniuje, galimai buvo atlikti žemės darbai.
Panevėžyje, G. Petkevičaitės-Bitės gatvėje, plovyklai statyti leidimas nėra išduotas. „Gali būti, kad statyba vyksta savavališkai arba statomas nesudėtingos statybos projektas. Šis klausimas perduotas tirti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai“, - komentavo S. Glinskis.
Gyventojų nuogąstavimai ir institucijų pozicija
Gyventojų nuogąstavimai dėl automobilių plovyklų statybų dažniausiai susiję su triukšmu, oro tarša, eismo intensyvumo padidėjimu ir želdinių sunaikinimu. Pilaitės gyventojų bendruomenė feisbuko grupėje svarstė naujojo objekto kaimynystę. Vis dėlto pilaitiškiams užkliuvo tai, kad šioje vietoje augusių medžių nebėra, o teritorijoje burzgia traktorius. Žmonės dalijasi klausimais, kaip galėjo darbai prasidėti be gyventojų žinios iki projekto pristatymo ir netgi buvo išduoti leidimai. Taip pat stebimasi, kur dingo medžiai.
Vilniaus miesto savivaldybė paaiškino, kad jokių pažeidimų šiame sklype nebuvo užfiksuota. Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andžejus Dinikis teigė: „Minėtoje vietoje UAB „Lensona“ vykdo sklypo lyginimo darbus, tačiau statybos darbai šiuo metu sklype nevyksta. Viešosios tvarkos pareigūnai buvo nuvykę į objektą, jokių pažeidimų nenustatė, kelias nėra užterštas, viskas vykdoma pagal nustatytą tvarką. Verta paminėti, kad prasidėjus statyboms, statybų kontrolę vykdo ne savivaldybė, bet Statybų inspekcija“.
Analogiška situacija susiklostė ir Klaipėdoje. Sulaukusi Kretingos gatvės gyventojų skundų politikė A.Staponkienė raštu kreipėsi ir į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių Saulių Budiną, ir į kitas suinteresuotas institucijas. Pasak politikės, gyventojai negali patikėti, kad buvo išduotas leidimas tokioje vietoje statyti automobilių plovyklą. „Gyventojai piktinasi, nes akivaizdu, kad atsiradus tokiam objektui jų gyvenamojoje aplinkoje gerokai padidės triukšmas ir oro užterštumas, nes ištisą parą į automobilių plovyklą važiuos automobiliai. Blogės ne tik šalia gyvenančių žmonių gyvenimo kokybė, pasekmes pajus ir „Žemynos“ gimnazijos bendruomenė, nes plovykla bus jų kaimynystėje. Visiškai netoli, tik kitoje sankryžos pusėje Šiaurės prospekte link Liepų gatvės, kur nėra arti gyvenamųjų namų, mokyklos stadiono bei valstybės saugomo kultūros paveldo - Klaipėdos universiteto - vizualinės apsaugos zonos, buvo tikrai tinkamesnių vietų tokiam objektui statyti“, - gyventojų nuogąstavimus persakė politikė. Akcentuojama, kad automobilių plovykla statoma prie pat labai judrios sankryžos, per kurią važiuoja ne tik didelis srautas automobilių, bet ir į dvi mokyklas eina daugybė moksleivių. Jos žiniomis, apie tai, kad šiame žemės sklype bus statoma automobilių plovykla, Kretingos gatvės gyventojai sužinojo tik tada, kai jau buvo išduoti leidimai ir prasidėjo statybos. „Iš reklamos galima suprasti, kad čia stato savitarnos automobilių plovyklą, tai reiškia, kad plovykla bus atvira, tarši ir visiškai nedraugiška šiai aplinkai. Tokį žemės sklypą buvo galima išnaudoti ne žmonių sveikatai kenkiančiam objektui statyti“, - akcentavo A. Staponkienė.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius nė kiek nenustebo, kad gyventojai priešinasi tokio objekto atsiradimui. Esą tai visiškai įprasta praktika Klaipėdoje. „Ne pirmas kartas, kai priešinamasi tokiems objektams. Panaši istorija buvo ir prieš keletą metų, kai verslininkai prie Pempininkų esančioje aikštelėje norėjo statyti savitarnos plovyklą. Jei gerai pamenu, ten verslininkai ir nebestatė plovyklos, susirado kitą vietą„, - atsiduso G. Pocius. Jam pasirodė keistas toks gyventojų požiūris į verslą. Valdininkas pabrėžė, kad statant bet kokį statinį reikia išlaikyti norminius atstumus nuo kitų žemės sklypų ribų. „Valdininkai išduodami leidimus negali vadovautis principu „patinka - nepatinka“. Jei verslininkų planai nesikerta su teisės aktais, mes neturime teisės neduoti leidimo“, - pabrėžė G. Pocius.
Statybos leidimų poskyrio vedėja Rima Liudžiuvienė paaiškino, kad sklypas Šiaurės pr. 18 yra nuosavas. Jį savininkai įsigijo 2014 metais. Jos žiniomis, statoma savitarnos plovykla bus skirta lengviesiems bei nedidelių gabaritų krovininiams automobiliams plauti. „Dar 2016 m. buvo išduotas leidimas automobilių savitarnos plovyklos projektui rengti. Bet tada atsirado naujas investuotojas, kuris sudarė nuomos sutartį su sklypo savininku ir darė projekto pakeitimus. Šiemet, gegužės 7 d., išdavėme leidimą šiame sklype savitarnos plovyklai rengti“, - pasakojo R. Liudžiuvienė. Jos duomenimis, pagrindinė minėto sklypo paskirtis yra „kita“, o tai reiškia, kad toje vietoje galima statyti vienbučius ar daugiabučius namus, taip pat visuomeninės, komercinės, pramoninės, sandėliavimo paskirties bei kitus objektus. „Tad toje vietoje gali statyti ką tik nori. Dabar gyventojai pripratę dėl visko purkštauti ir taip stabdo verslą. Kodėl negalvoja apie tai, kad toje vietoje reikalinga plovykla? Juk prie Šiaurės prospekto stovi daugybė namų, dabar esančių degalinių plovyklų vargiai pakanka. Sutvarkys gražiai teritoriją. Panaši plovykla yra Minijos gatvėje, o kuo ji bloga?“ - stebėjosi Statybos leidimų poskyrio vedėja.
Politikė A. Staponkienė sakė taip pat sulaukusi iš institucijų atsakymų, kad statybos teisėtos. Tačiau stebėjosi, kad statybų planai nebuvo derinti su „Žemynos“ gimnazijos bei Klaipėdos universiteto bendruomenėmis, greta gyvenančiais gyventojais. „Tada aš užduodu retorinį klausimą valdininkams: ar jiems rūpi miesto žmonių gyvenimo kokybė, žmonių interesai, ekologinė ir vizualinė miesto aplinka, kurioje gyvenantis žmogus jaustųsi gerai ir saugiai? Taip, šiuo atveju „viskas teisėta“, bet juk yra žmogiškoji pusė. Toks požiūris į eilinį žmogų netenkina, o galių kovoti su sistema neužtenka. Tad nėra ko stebėtis, kad žmonės palieka miestą ir šalį...“ - svarstė A. Staponkienė.
Verslininkų argumentai ir technologijos
Verslininkai, planuojantys statyti automobilių plovyklas, dažnai argumentuoja, kad naudojamos naujausios technologijos, kurios užtikrina minimalų poveikį aplinkai ir gyventojams. Agnė Janušonytė, UAB „Delca invest“ direktorė, teigė: „Gyventojai mūsų kaimynystės baiminasi visai be reikalo. Matyt, kol jie nėra susidūrę su naujausiomis automobilių plovimo technologijomis, sunkiai įsivaizduoja, kad plovykla gali būti ir draugiška aplinkai. Klaipėdoje bus pirmoji tokia plovykla, bet visoje Lietuvoje jau esame įrengę 15 plovyklų. Kai kuriuose miestuose mūsų plovyklos stovi kur kas arčiau gyvenamųjų namų, nei bus Klaipėdoje, bet dar nesame sulaukę nė vieno skundo iš gyventojų. Triukšmo daugiau tikrai nebus, nes bus įrengtos neperpučiamos apsaugos sienelės. Plovimo aparatūra dirba tyliai. Nors mūsų plovyklos dirba visą parą, paprastai naktį automobilių mažai kas važiuoja plauti. Kadangi įvaža į plovyklą bus įrengta iš Šiaurės prospekto, mūsų klientai tikrai neužkimš sankryžos. Juolab kad prie plovyklos bus įrengta ir laukimo aikštelė. Statybos jau prasidėjo, naująją plovyklą planuojame atidaryti vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje.“
Taip pat akcentuojama, kad statybos metu bus užtikrintas tinkamas statybinių medžiagų ir tepalų laikymas, bus naudojamos absorbuojančios medžiagos, kurios padės išvengti taršos patekimo į aplinką. Darbų metu bus siekiama minimalizuoti triukšmą ir vibraciją, o statybvietė bus uždara. Privažiavimas bus vykdomas nuo Senosios Pilaitės kelio, bus užtikrintas šalia esančių gatvių, kelių valymas ir priežiūra.
Apibendrinimas ir perspektyvos
Apibendrinant, automobilių plovyklų statybos Lietuvoje dažnai sukelia gyventojų nepasitenkinimą dėl galimo triukšmo, taršos ir neigiamo poveikio gyvenimo kokybei. Tačiau institucijos pabrėžia, kad leidimai statyboms išduodami tik tuo atveju, jei laikomasi visų teisės aktų reikalavimų, o verslininkai teigia naudojantys naujausias technologijas, kurios užtikrina minimalų poveikį aplinkai ir gyventojams.
Svarbu užtikrinti skaidrų ir informatyvų leidimų išdavimo procesą, tinkamai įtraukiant visuomenę ir atsižvelgiant į jos nuogąstavimus. Tuo pačiu metu verslininkams turi būti sudarytos sąlygos plėtoti savo veiklą, laikantis visų teisės aktų.
| Aspektas | Gyventojų nuogąstavimai | Institucijų pozicija | Verslininkų argumentai |
|---|---|---|---|
| Aplinkos poveikis | Triukšmas, oro tarša, vandens tarša | Leidimai išduodami, jei laikomasi teisės aktų, kontroliuojama Statybos inspekcijos | Naudojamos naujausios technologijos, mažinančios poveikį aplinkai, įrengiamos triukšmą slopinančios sienelės |
| Teisiniai aspektai | Neišsamus informavimas, galimi pažeidimai | Leidimai išduodami pagal teisės aktus, savivaldybės informuoja visuomenę | Laikomasi visų teisės aktų reikalavimų, vykdomi projektai pagal galiojančius dokumentus |
| Socialiniai aspektai | Eismo intensyvumo padidėjimas, želdinių sunaikinimas, gyvenimo kokybės blogėjimas | Užtikrinamas norminių atstumų išlaikymas, teritorijų planavimas | Teritorija sutvarkoma ir apželdinama, sudaromos patogios privažiavimo ir laukimo aikštelės |