Automobilių duomenų įmonė „carVertical“ atliko tyrimą Europoje ir JAV siekdama įvertinti, kuriose šalyse transporto priemonės per metus nuvažiuoja daugiausiai. Nemažai į Lietuvą iš Vakarų importuojamų automobilių pasižymi didele rida, kurią nesąžiningi pardavėjai pakoreguoja, siekdami dirbtinai pakelti transporto priemonės vertę. Kuo mažesnė naudoto automobilio rida, tuo atidžiau reikėtų pasidomėti jo praeitimi.
Metinę ridą naudoja automobilių draudikai, norėdami įvertinti, kiek klientai nuvažiuos per metus. Ji apskaičiuojama dabartinę automobilio ridą dalijant iš automobilio pagaminimo metų skaičiaus. Penkerių metų senumo automobilio, kurio bendra rida yra 160000 kilometrų, metinė rida yra 32000 kilometrų.
Automobilio vertė kasmet mažėja, neatsižvelgiant į nuvažiuotą ridą, o labiausiai ji sumažėja pirmaisiais metais. Vėliau nusidėvėjimas tolygiai mažėja, o po 8-10 metų gerokai sulėtėja. Jei automobilio rida ypač maža ir jis apskritai yra geros būklės, jis gali būti parduodamas brangiau nei identiškas automobilis su vidutine rida. Ir atvirkščiai, automobilis su didele rida paprastai parduodamas pigiau nei kiti to paties modelio automobiliai su mažesne rida.
Paprastai manoma, kad amžius turi didžiausią įtaką vertės sumažėjimui, nors taip pat tikėtina, kad senesnė transporto priemonė turės daugiau nuvažiuotų kilometrų nei naujesnė.
Vidutinė metinė rida Europoje ir JAV
Tarp tikrintų automobilių, didžiausią vidutinę metinę ridą turėjo Nyderlanduose važinėjantys automobiliai - 29 851 km. Toliau rikiuojasi automobiliai iš Ispanijos (29 017 km), Danijos (27 346 km), Belgijos (24 308 km) ir Prancūzijos (23 775 km). Vos po 3-4 metų automobilių iš šių šalių odometrai jau rodys apie 100 tūkst. kilometrų ridą, kas gali paskatinti jų savininkus juos parduoti ir rinktis naują transporto priemonę.
„Didesnė rida paprastai reiškia, kad automobilis bus vertas mažiau, todėl vairuotojai neretai siekia tokius automobilius parduoti kol jų vertė dar smarkiai nenukrito. Iš Vakarų Europos į Lietuvą atkeliauja nemažai kelerių metų senumo automobilių su didele rida. Importuoti automobilius iš kitų Europos šalių nėra sudėtinga, todėl pats importo faktas reikšmingai nepadidina galutinės naudoto automobilio kainos“, - sako „carVertical“ automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.
Mažesnė rida Rytuose ir JAV
Lietuvos gatvėmis važinėjančių transporto priemonių metinė rida viena mažiausių Europoje - 17 980 km. Nors Lietuvos dydis lemia, kad vairuotojai dažniausiai keliauja trumpus atstumus, kaimyninės Lenkijos (17 925 km) ir Estijos (17 501 km) automobiliai nuvažiuoja dar mažiau, o štai Latvijos automobilių rida mažiausia visoje Europoje - 17 420 km. Mažesnė metinė rida užfiksuota tik iš JAV importuotuose automobiliuose - 16 941 km. Nors amerikietiškų automobilių rida ir mažiausia tarp visų tyrime dalyvavusių šalių, visgi dauguma iš JAV įvežtų transporto priemonių būna smarkiai apgadintos. Kitu atveju automobilių prekeiviams neapsimokėtų jų importuoti. Taigi, nors automobiliai Lietuvoje per metus nuvažiuoja mažesnį atstumą nei Vakarų Europoje, po 10 metų tokio automobilio rida gali siekti jau apie 180 000 km.
Ridos atsukimo problema ir kaip jos išvengti
Rinkdamiesi naudotą automobilį vairuotojai turėtų įtariai vertinti automobilius, kurie turi mažą ridą, tačiau parduodami už mažesnę nei vidutinė rinkos kainą. Nesąžiningi pardavėjai neretai pakoreguoja odometro parodymus, taip siekdami uždirbti daugiau bei parduoti tokias transporto priemones kuo greičiau. Tikimybė įsigyti automobilį su pakoreguota rida smarkiai padidėja perkant iš užsienio įvežtą transporto priemonę. Kadangi šalių registrai nesidalina automobilių duomenimis, nesąžiningi asmenys aktyviai naudojasi šia spraga. Tokiu būdu iš užsienio šalių į Lietuvą patenka daugybė automobilių, kurių rida buvo suklastota - dažnu atveju ir ne vieną kartą.
„Prieš vykdami apžiūrėti dominančio automobilio, pirkėjai turėtų pasidomėti istoriniais transporto priemonės faktais - tiek įrašais apie kada nors patirtą žalą, tiek istorinės ridos grafiku. Kartais nutinka taip, jog žmonės važiuoja šimtus kilometrų automobilio apžiūrėti, tačiau tik tada sužino, jog rida buvo suklastota. Pirkėjams visada patariame atlikti bandomąjį važiavimą ir patikrinti automobilį autorizuotame autoservise. Jeigu pardavėjas nesutinka vežti automobilio į gerą reputaciją turintį servisą, tikriausiai reikėtų ieškoti kito modelio“, - aiškina M. Buzelis.
Ką reiškia didelė rida ir kaip ji veikia automobilio vertę?
Automobilis, kurio rida didelė, visada bus vertas mažiau nei identiškas automobilis su mažesne rida. Taip yra todėl, kad kuo daugiau automobilis nuvažiuoja, tuo labiau dėvisi jo sudedamosios dalys ir tuo didesnė tikimybė, kad jas reikės remontuoti arba keisti. Taip pat yra didesnė tikimybė, kad automobiliai, kurių rida didelė, turi paviršinių ir struktūrinių pažeidimų, kurie dar labiau sumažina jų vertę. Tai gali paaiškinti, kodėl daugelis naudotų automobilių pirkėjų pirmenybę teikia mažos arba vidutinės ridos automobiliams.
Daugelis naudotų automobilių pirkėjų mano, kad ideali metinė rida yra 16000 kilometrų arba mažiau. Pavyzdžiui, pirkdami trejų metų senumo automobilį, daugelis pirkėjų pageidautų 50 000 kilometrų arba mažiau.
Didele rida gali būti laikomas automobilis, kurio rida viršija 32000 kilometrų per metus arba kurio rida per visą gyvenimą viršija 320 000 kilometrų. Didelės ridos automobiliai dažnai parduodami palankiomis kainomis ir, jei jie buvo gerai prižiūrimi, gali būti verta investicija.
Ridos intervalai ir automobilio vertė
Automobilio rida gali būti suskirstyta į 30000 kilometrų intervalus. Tai patogus modelis automobilio ridos nuvertėjimui apskaičiuoti, nes kiekvieną kartą, kai automobilis pereina tam tikrą ridos intervalą, jis vidutiniškai praranda apie 20 % savo dabartinės vertės. Tačiau svarbu prisiminti, kad automobilio rida nėra vienintelis dalykas, darantis įtaką vertei, ir per šį laikotarpį automobilis paseno, galėjo atsirasti kosmetinių ar funkcinių pažeidimų, taip pat kitų galimų veiksnių, darančių įtaką perpardavimo vertei.
Kaip nustatyti, ar automobilio rida buvo atsukta?
Vienas iš svarbiausių ženklų, rodančių, kad rida galėjo būti suklastota, yra tai, kad nesutampa rida, įrašyta į techninės apžiūros ir techninės priežiūros istoriją. Galima tikėtis, kad nesuklastotos transporto priemonės rida kasmet gana tolygiai didės. Jei tam tikrais metais rida tik šiek tiek padidėja, turėtumėte paprašyti savininko tai paaiškinti. Žinoma, jei rida stebuklingai sumažėja nuo ankstesnio skaičiaus, galite drąsiai daryti išvadą, kad tai yra klastojimo rezultatas! Nors patikrinus istoriją galima rasti ridos atsukimo įrodymų, jie ne visada yra įtikinami. Pavyzdžiui, klastojimas galėjo būti atliktas prieš pirmąją techninę apžiūrą. Todėl taip pat turėtumėte atkreipti dėmesį į bendrą transporto priemonės būklę. Pernelyg didelis pedalų, kilimėlių, sėdynių ar vairo nusidėvėjimas gali rodyti, kad transporto priemonė buvo eksploatuojama ilgiau nei nurodyta rida.
Galiausiai, prieš įsigydami automobilį, turėtumėte išbandyti jį bandomuoju važiavimu. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip automobilis valdomas. Jei ji elgiasi kaip transporto priemonė, kurios rida didesnė nei nurodyta, tai taip pat leidžia manyti, kad automobilis buvo suklastotas.
Ką gali tekti keisti automobiliuose su didele rida?
Įsigijęs naudotą automobilį naujas savininkas privalo iš karto pakeisti visus eksploatacinius skysčius (variklinę alyvą, pavarų dėžės transmisinę alyvą, aušinimo skystį, stabdžių skystį, taip pat vairo stiprintuvo skystį, jei automobilis turi hidraulinį arba elektrohidraulinį stiprintuvą), visus filtrus (oro, alyvos, degalų, automatinės pavarų dėžės, salono, jei toks filtras yra), uždegimo žvakes arba kaitinimo žvakes, taip pat paskirstymo diržą su aušinimo skysčio siurbliu (paskirstymo komplektą) ir juostinį diržą. Taip pat būtina atlikti kondicionavimo sistemos patikrą. Tai minimumas, kuri būtinas visada. Tai gali kainuoti iki kelių šimtų eurų.
Kiti komponentai, kuriuos gali tekti keisti, apima:
- Variklio ir jo įrangos dalis: purkštuvai, turbokompresoriai, uždegimo ritės, siurbliai, uždegimo laidai, starteriai, generatoriai, vožtuvų dangtelio tarpinės, alkūninio veleno ir paskirstymo veleno riebokšliai.
- Pavaros perdavimo sistemos dalis: sankabos, dviejų masių smagračiai, mechaninės pavarų dėžės trauklės, varantieji lankstai.
- Aušinimo sistemos dalys: radiatoriai, termostatai.
- Teršalų valymo sistemos dalys: trikanalis katalizatorius, kietųjų dalelių DPF filtras, kietųjų dalelių FAP filtras, deguonies jutiklis, EGR vožtuvas.
- Pakabos sistemos dalys: svirčių įvorės, amortizatoriai, stabilizatorių trauklės, pakabos spyruoklės.
- Vairo sistemos dalys: vairo kolonėlės ir vairo stiprintuvo sandarinimo detalės.
- Kėbulo dalys: variklio gaubto ir bagažinės dangčio dujinės spyruoklės.
- Važiuoklės dalys: pakabos elementai, slenksčiai, važiuoklės apsaugos.
- Kabinos įrangos dalys: elektriniai stiklų keltuvai, vidaus apdailos elementai, valytuvų mechanizmas ir jo pavaros elektros variklis.
- Stabdžių sistemos dalys: stabdžių žarnelės, rankinio stabdžio lynas.
Automobilio pastatymas ir apsisukimas
Remonto kaina kartais gali būti didesnė nei pačios transporto priemonės kaina, kurią sumokėjo pirkėjas. Užuot suteikęs džiaugsmo, automobilis gali tapti papildomų išlaidų priežastimi - džiugesys virs neapykanta. Kaip to išvengti? Prieš perkant būtina nuodugniai patikrinti automobilį profesionaliose dirbtuvėse.
tags: #lengvuju #automobiliu #metine #rida