Darbas autobuso vairuotoju Norvegijoje, už Poliarinio rato, yra ne tik solidžiai apmokamas, bet ir reikalaujantis didelės koncentracijos, kantrybės bei aukštos kvalifikacijos. Nors kai kuriuose Lietuvos miestuose viešojo transporto vairuotojų darbas susiduria su iššūkiais, pavyzdžiui, Vilniuje neseniai įvyko incidentas, kai girtas maršrutinio autobuso vairuotojas sukėlė avariją, Norvegijoje, ypač atšiauriomis sąlygomis, ši profesija įgauna ypatingą reikšmę.
Viktoras, lietuvis, dirbantis autobuso vairuotoju Norvegijos mieste Trumsėje, pasidalino savo kasdienybės įžvalgomis. Jo darbo diena prasideda anksti, o maršrutai driekiasi apie 300 kilometrų per dieną miesto gatvėmis. Darbo pertraukų metu jis praktikuoja taiči, kinų kovos meno pratimus, palaikydamas savo fizinę ir psichologinę sveikatą. Kaip pats sako, sėdėjimas ilgą laiką gali sukelti nuovargį ir net sveikatos problemas, todėl mankšta yra neatsiejama jo gyvenimo dalis.
Viktoras Norvegijoje atsidūrė prieš maždaug 20 metų, pirmiausiai išvykęs į Angliją. Jis baigė maitinimo verslo organizavimą ir vadybą, siekdamas užtikrinti dukroms geras sąlygas studijuoti užsienio universitetuose. Po dešimtmečio darbo Anglijos restoranuose, jis išgirdo apie geresnio gyvenimo galimybes Norvegijoje ir ten persikėlė. Iš pradžių dirbo fabrikuose, kur darbas buvo mechanizuotas ir lengvesnis, tačiau vėliau teko susidurti su sunkiu fiziniu darbu neautomatizuotame fabrike, kuris neigiamai paveikė jo sveikatą - pradėjo kankinti nugaros skausmai ir rankų tirpimas. Būtent tada jis prisiminė kinų kovos meno pratimus, kurie padėjo jam atsigauti.
Svajonių darbas už Poliarinio rato
Po grįžimo į Lietuvą ir trumpo darbo autobuso vairuotoju Vilniuje, Viktoras sužinojo apie darbuotojų atranką Norvegijos šiaurėje, už Poliarinio rato, kur reikėjo miesto autobusų vairuotojų. Šiandien jis sako esąs laimingas, nes dirba svajonių darbą ir gyvena oriai. Jis prisimena, kaip dar dirbdamas fabrike svajojo tapti autobuso vairuotoju, matydamas juos su šypsena, tvarkingus ir laimingus.
Pradžioje, naujame darbe, Viktoras jautė didelį stresą, nes įmonei vairuotojų reikėjo skubiai, todėl jis nespėjo išmokti visų maršrutų. Kartais tekdavo kreiptis pagalbos į keleivius, kas skamba neįprastai, tačiau kitos išeities nebuvo.
Autobusų vairuotojų atlyginimai Norvegijoje prasideda nuo 4000 eurų, tačiau dauguma kolegų uždirba gerokai daugiau, nes darbdaviai siūlo papildomai užsidirbti, dirbant viršvalandžius ar per poilsio dienas. Taip pat didesni priedai mokami už naktinius reisus ir savaitgalio darbus.
Atsakingumas ir saugumas
Viktoras pabrėžia, kad autobuso vairuotojo darbas yra ne tik fiziškai sunkus, bet ir morališkai atsakingas. „Autobuse sėdi žmonės - pats brangiausias turtas. Veži ne krovinius, o gyvybes“, - sako jis. Ypač svarbu užtikrinti saugumą atšiauriomis Norvegijos sąlygomis, kur žiemos metu gali būti daug sniego ir apledėjusių kelių.
Vairuotojai Norvegijoje turi griežtai paisyti darbo ir poilsio režimo. Jei vairuotojas pavėluoja grįžti į garažą, tai jau laikoma viršvalandžiu, už kurį mokama. Netgi laikas, skiriamas autobusų dėžių pildymui smėliu (siekiant geresnio sukibimo su apledėjusiu keliu), yra apmokamas.
Socialinės garantijos Norvegijoje taip pat yra aukštos. Dirbęs metus, vairuotojas gali pretenduoti į apmokamą nedarbingumo lapelį. Pirmaisiais metais atostogos neapmokamos, tačiau vėliau jos gali būti skiriamos kas penkias savaites. Susirgus, galima savaitę likti namuose be gydytojo pažymos, o darbdavys apmoka už šį laikotarpį. Ši privilegija skatina darbuotojus gerai jaustis darbe ir rūpintis savo sveikata.
Darbdaviai Norvegijoje didelį dėmesį skiria darbuotojų gerovei. Jei darbuotojas jaučia stresą, įmonę pradeda tikrinti įvairios inspekcijos. Netgi dešimties minučių vėlavimas į stotelę reikalauja pranešti darbdaviui. Už neatvažiavusį autobusą įmonei skiriama nemenka bauda.
Gyvenimo sąlygos ir šeima
Trumsėje butų nuomos kainos yra gana aukštos, todėl Viktoras gyvena su kambario draugais, dalindamasis bendra virtuve. Už nuomą moka nuo 500 iki 700 eurų per mėnesį.
Nors gyvena toli nuo šeimos, Viktoras su žmona, kuri dirba kosmetologe ir turi savo kabinetą Lietuvoje, bendrauja rečiau, tačiau tai, jo manymu, gerina ne tik šeimos finansus, bet ir tarpusavio santykius. Jis tikina, kad tikra meilė per atstumą tampa stipresnė.
Jo dukros, kurias jis išleido į mokslus, yra jo didžiausias turtas. Jis didžiuojasi jomis ir galvoja apie ramią senatvę, tačiau kol kas neplanuoja ilgai užsilikti Norvegijoje, svarstydamas apie investicijas į banke laikomas santaupas.
Lietuvos beiseriai Norvegijoje
Viktoras dirba mėgstamą darbą, todėl laikas prie vairo jam tarsi atostogos. Jis vertina tai, kad Norvegijoje darbuotojas yra gerbiamas, o jo darbas - vertinamas.
Kiti lietuviai, dirbantys autobusų vairuotojais Lietuvoje, taip pat susiduria su skirtingomis realijomis. Pavyzdžiui, Marijampolės autobusų parke dirbantys Ramūnas Pečiokas ir Rolandas Kilna džiaugiasi savo darbu. Ramūnas, dirbantis jau antrą dešimtmetį, ypač mėgsta tolimojo susisiekimo maršrutus, o kelių valandų pertraukas tarp reisų išnaudoja pažindamas naujas vietas. Jis nebijojo ekstremalių gamtos sąlygų, pavyzdžiui, lijundros, ir atsakingai vairuoja, rūpindamasis keleiviais.
Rolandas Kilna, anksčiau turėjęs elektromontuotojo specialybę, persikvalifikavo į autobusų vairuotoją. Jis pripažįsta, kad vairuojant keleivius tenka prisiimti didesnę atsakomybę ir įtampą, ypač važiuojant tamsiu paros metu ar ekstremaliomis sąlygomis. Tačiau jis džiaugiasi, kad darbas Marijampolės autobusų parke suteikia geras darbo sąlygas, kolektyvą ir atlyginimus.
Nors straipsnio pradžioje minimi ir neigiami pavyzdžiai, tokie kaip girti vairuotojai, svarbu pabrėžti, kad dauguma transporto darbuotojų dirba atsakingai ir profesionaliai, užtikrindami saugų bei patogų keleivių judėjimą.
tags: #lietuvio #autobuso #vairuotojo #kasdienybe #uz #poliarinio