Nemažai mūsų tautiečių šiuo metu dirba ir gyvena už Lietuvos ribų. Svajonių šalis, kurioje darbuojasi ar bent jau svajoja darbuotis vos ne dauguma Lietuvos piliečių. Taip, tai didžiulių galimybių šalis, kurioje kiekvienas gali uždirbti per trumpą laiką tiek, kiek namuose likę draugai neuždirba per keletą metų. Tačiau reikia nepamiršti, kad Norvegija yra viena brangiausių pragyvenimo lygio šalių pasaulyje. Tad kruvinai uždirbtos kronos tikrai labai lengvai grįžta į šios šalies biudžetą, nes už viską reikia mokėti.
Didžioji dauguma lietuvių Norvegiją pasiekia automobiliais, kirsdami kaimyninės Švedijos teritoriją. Ir pastabesni turėtų pastebėti, kad skiriasi kelio žymėjimas. Švedijos pusėje juostos yra baltos, o štai Norvegijos - geltonos spalvos.

Eismo ypatumai ir taisyklės Norvegijoje
Eismas gana gerai organizuotas. Greičio apribojimai skiriasi. Užmiestyje greitis ribojamas iki 80 km/val., kai kuriose vietose iki 90 km/val. Gyvenamosiose zonose greitis ribojamas iki 30 km/val. Miestuose greitis toks pats kaip ir pas mus Lietuvoje - 50km/val. Labai populiarūs gyvenamosiose zonose ir ne tik - greičio mažinimo kalneliai.
Kadangi šalis labai kalnuota, dauguma kelių driekiasi per kalnus. Visiems vairuotojams leidžiantis nuo kalno rekomenduojama automobilio greitį mažinti ne naudojant stabdžius, o įjungiant žemesnę pavarą.

Keliavimas žiemą ir padangų pasirinkimas
Žiemą keliai gausiai barstomi druskos tirpalu. Ir tai daroma jau tada, kai temperatūra nukrenta iki +4. Kaip pasakojo keletas draugų, dirbančių kelių priežiūros įmonėje, žiemą jų darbo grafikas kartais būna labai ilgas. Keletą kartų yra tekę prie sniego valymo ir druskos barstymo mašinos vairo išsėdėti net po 36 valandas be pertraukų. Pasirodo, kelių priežiūros mašinoms galioja šiek tiek kiti reikalavimai, todėl jos ir pluša valydamos ir barstydamos kelius. Teko pastebėti, kad greiderių niekas nė nebando lenkti.
Žiemą galima pastebėti, kad dauguma automobilių yra dygliuotomis padangomis, nors užtenka ir gerų žieminių. Tik rekomenduojamos minkščiausio mišinio padangos, nes jos gerai tinka ypač šaltu oru.
Dygliuotų padangų savininkai susiduria du viena problema, norėdami įvažiuoti į didesnį miestą, pvz.: Oslą ar Bergeną. Jie turi sumokėti apie 30 NOK (14 LTL). Tai lyg ekologinis mokestis, skirtas kompensuoti dygliuotų padangų keliamą taršą, kai dygliai ardo asfalto dangą. Žinoma, ne vienas lietuvis bando prasmukti nesumokėjęs šio kuklaus mokesčio, bet rizikuoja gauti didelę baudą, kuri gali viršyti keletą tūkstančių norvegiškų kronų.

Kuras ir degalinės Norvegijoje
Kuras tikrai nėra iš pigiųjų, bet jo kainos svyruoja, ypač savaitgaliais. A95 benzino nuo 13,5 iki 14,70 NOK (6-6,70 LTL) už litrą. Dyzelinas pigesnis 1 NOK (0,45 LTL).
Teko matyti ne vieną degalinę, įrengtą šalia prekybos centriuko durų. Pabandžius įsivaizduoti, ar tai būtų įmanoma padaryti tėvynėje, plaukai pasišiaušė. Žinant uolius mūsų biurokratus plius tobuliausius Europos sąjungoje įstatymus, tokia galimybė tolygi nuliui. Čia tai niekam netrukdo. Atvažiavai į parduotuvę nusipirkti pieno, gali pirkti ir kuro. Jokių priešgaisrinių apsauginių zonų ir kitokių perdėtų reikalavimų. Ir galiu pridurti, kad tokiose degalinėse kuras kainuoja gerokai pigiau nei automatinėse. Beje, Norvegijoje daugelyje vietų galima įsigyti ir suskystintų dujų.

Baudos ir tuneliai
Baudos tikrai nemažos. Už kelio ženklo „lenkti draudžiama" nepaisymą galima susilaukti baudos, kuri lygi 2 500 Lt, ir teisės vairuoti netekimo iki 12 mėn.
Norvegijoje labai daug tunelių. Jų ilgis svyruoja nuo keliasdešimties metrų iki kelių dešimčių kilometrų. Važiavimas kai kuriais tuneliais mokamas. Apmokėjimas vykdomas nekontaktiniu būdu. Tiesiog stovi kameros, kurios fiksuoja valstybinius numerius.

Automobilių importas iš Norvegijos į Lietuvą
Norvegija jau ne vienerius metus yra iš Lietuvos emigruojančių tautiečių pamėgta šalis, tačiau nemaža dalis žmonių anksčiau ar vėliau nusprendžia grįžti iš emigracijos, todėl tenka spręsti ir asmeninio turto įvežimo į Lietuvą klausimus. Neretai tarp su savimi įvežamo asmeninio turto būna ir lengvieji automobiliai. Tokiais atvejais svarbia užduotimi tampa iš Norvegijos importuojamų automobilių išmuitinimas, kad būtų galima savo transporto priemonę registruoti Lietuvoje.
Žinoma, automobilių importas iš Norvegijos į Lietuvą vyksta ne tik tada, kai svetur emigravę tautiečiai grįžta į Lietuvą. Prekių importui iš Norvegijos į Lietuvą yra taikomos importo ir eksporto PVM taisyklės. Tai reiškia, kad transporto priemonėms, kurios įvežamos į Lietuvą iš Norvegijos, taikomos muitinės kontrolės ir muitinio tikrinimo procedūros.
Kai automobilis iš trečiosios šalies (šiuo atveju kalbame apie Norvegiją) yra importuojamas į Europos Sąjungos valstybę narę, jį importuojantis asmuo turi turėti ir ekonominių operacijų vykdytojo kodą - EORI kodą (šis kodas yra pripažįstamas visų Europos Sąjungos valstybių narių muitinės įstaigose).
Kai iš Norvegijos išregistruotas automobilis įvežamas į Lietuvą, ketinant jį registruoti Lietuvoje, tai turi būti deklaruojama muitinei pateikiant bendrąjį administracinį dokumentą (BAD). Taip pat būtina pabrėžti, jog kartu su muitinės deklaracija būtina pateikti ir visus transporto priemonės įsigijimą patvirtinančius dokumentus (automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, sąskaitą faktūrą) transporto priemonės ankstesnės registracijos dokumentą su išregistravimo žyma arba kitą lygiavertį dokumentą. Be to, muitinei turi būti pateiktas transporto priemonę naudojančio fizinio asmens pasas.
Kai asmuo Norvegijoje gyveno ne trumpiau kaip 12 mėn., o automobilis buvo įsigytas ne mažiau kaip prieš 6 mėn. iki išvykimo į Lietuvą, ir muitinei pateikiami atitinkami patvirtinamieji dokumentai, tokie kaip gyvenamosios vietos Norvegijoje deklaracija, dokumentai apie mokėtus mokesčius, darbo sutartis ir kt., o taip pat dokumentai, kurie įrodo, kad asmuo į Lietuvą grįžta gyventi nuolat (pvz., nuosavo gyvenamojo būsto įsigijimo dokumentai, būsto nuomos sutartis, gyvenamosios vietos deklaracija ir kt.), automobilį išleidžiant į laisvą apyvartą muito mokestis ir PVM nėra taikomi.
Tačiau jei asmuo Norvegijoje gyveno trumpiau kaip 12 mėn. ir automobilis Norvegijoje buvo įsigytas mažiau kaip prieš 6 mėn. iki išvykimo iš Norvegijos į Lietuvą, arba asmuo tiesiog negali muitinei pateikti prašomų dokumentų, patvirtinančių, kad jis Norvegijoje gyveno ilgiau kaip 12 mėn.
11 BŪTINŲ vairavimo patarimų turistams, keliaujantiems po Norvegiją

tags: #lietuviu #autoservisas #norvegijoje