Lietuva, nors ir nedidelė šalis, per savo istoriją susidūrė su ne viena didelio masto ekologine nelaime ir technogenine katastrofa. Šie įvykiai ne tik padarė didžiulę žalą gamtai, bet ir turėjo ilgalaikių pasekmių žmonių sveikatai bei ekonomikai. Apžvelgsime svarbiausius ir skaudžiausius atvejus, kurie paliko ryškų pėdsaką šalies istorijoje.
„Grigeo Klaipėda“ taršos skandalas: viena didžiausių ekologinių katastrofų
Šią savaitę kilęs skandalas, kad ekologiškumą deklaravusios „Grigeo“ grupės viena didžiausių įmonių „Grigeo Klaipėda“ leido nevalytas nuotekas į Kuršių marias, šokiravo net ir visko mačiusius aplinkosaugininkus. Klaipėdos prokurorė Gina Skersinskytė teigė mananti, kad kasnakt fabriko darbuotojai tyčia atsklęsdavo vamzdžio sklendes ir nuleisdavo nevalytas nuotekas. Jau dabar tai vadinama viena didžiausių ekologinių katastrofų visoje Lietuvoje. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika kalba, kad žala aplinkai gali siekti apie 60 mln. eurų. Nors Lietuvoje būta ne vienas įvykis, kai įmonės padaro didelę žalą gamtai, šis įvykis išsiskiria cinizmo lygiu - skirtingai nei dauguma kitų atvejų, kai įvykdavo avarija, šį kartą įmonė vieną gražiausių Lietuvos kampelių teršė tyčia ir, kaip mano prokurorai, - daugelį metų. Dar skandalingesnė žinia, kad įmonė tokiu žingsniu greičiausiai tikėjosi sutaupyti 1,5 mln. eurų per metus. Tiek įmonei būtų kainavę prisijungti prie miesto centralizuotos nuotekų sistemos.
AB „Grigeo Klaipėda“ taršos Kuršių marias mastas kol kas oficialiai nepaskelbtas, tačiau aplinkos ministras Kęstutis Mažeika mano, kad žala aplinkai galėjo siekti apie 60 mln. eurų.
Didžiausia nelaimė - gaisras „Achemoje“
Iki šiol dažniausiai didelės ekologinės nelaimės kildavo dėl avarijos. Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigė, kad „Pati didžiausia ekologinė katastrofa Lietuvoje buvo amoniako išsiliejimas „Achemoje“, ši nelaimė turėjo milžinišką poveikį - labai greitai pakenkta dideliems miškų plotams, poveikis žmonių sveikatai“. Ši ekologinė katastrofa Lietuvoje įvyko prieš 30 metų, kai 1989 metais „Achemos“ gamykloje išsiliejus amoniakui ir kilus gaisrui, žuvo 7 žmonės, o sužeista penkiasdešimt. Be to, apsinuodijo tūkstančiai gyventojų.
1989 m. kovo 20 d. „Achemos“ gamykloje (tuo metu vadinosi „Azotas“) Jonavoje sprogus izoterminei saugyklai išsiliejo per 7 tūkst. tonų skysto amoniako, o netrukus kilo ir gaisras. Į atmosferą išsiskyrė nuodingos cheminės medžiagos, kurias vėjas nupūtė ir Ukmergės, Kėdainių link. Nuodingų medžiagų koncentracija ore normas viršijo dešimt kartų. Šios avarijos metu žuvo 7 žmonės, apie penkiasdešimt buvo sužeista. Žala aplinkai tuo metu nebuvo įvertinta, tačiau išvertus pinigine išraiška, ji neabejotinai buvo didžiausia per visą istoriją.
Kitos didelės ekologinės nelaimės
Pastaruoju metu, kaip pastebi K. Navickas, dažniausiai paaiškėjantys taršos atvejai, kai žala padaroma vienai ekosistemai - dažniausiai gėlam vandeniui. „Dabar vienas paskui kitą vyko tokie atvejai“, - pastebi aplinkosaugininkas, vardijęs tiek naujausią „Grigeo Klaipėda“ taršos skandalą, tiek „Kauno vandenų“ atvejį, kai savivaldybės įmonė nevalytas nuotekas leido į Nemuną. 15min apžvelgia didžiausias ekologines nelaimes ir taršos atvejus Lietuvoje per pastaruosius 20 metų, kai įmonės tyčia ar netyčia padarė didelę žalą gamtai. Tiesa, į šį sąrašą įtraukėme tik tuos atvejus, kai aplinkai padaryta žala buvo apskaičiuota ir įvardyta viešai. O prieš 30 metų įvykęs gaisras „Achemoje“ pateko į mūsų sąrašą dėl savo masto.
Gaisras padangų saugojimo aikštelėje Trakų rajone
2002 metų rugpjūtį įmonei ,,Egapris“ priklausančioje padangų saugojimo aikštelėje kilus gaisrui sudegė daugiau nei 3 tūkst. saugotų senų padangų. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš įmonės ,,Egapris“ priteisti 5,8 mln. eurų (20,3 mln. litų) už aplinkos orui padarytą žalą. Vilniaus apygardos teismas iš tuo metu bankrutuojančios įmonės priteisė 290 tūkst. eurų (1 milijoną litų).
Gaisras Alytaus padangų gamykloje
2019 metų spalį Alytaus padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ kilęs gaisras atskleidė, kad Lietuvos valdžios institucijos nėra pasiruošusios tinkamai reaguoti į staiga kilusią didelio masto ekologinę nelaimę. Dešimt dienų gaisrą gesino per 300 ugniagesių-gelbėtojų, o Alytuje buvo paskelbta ekstremali situacija. Prokurorai gaisro aplinkai padarytą žalą preliminariai įvertino 5,3 mln. eurų.
„Kauno vandenys“ teršė Nemuną
2017 metais teisėsauga pranešė skandalingą žinią - Kauno savivaldybei priklausančioje įmonėje „Kauno vandenys“ rastas nelegalus nuotekų išleistuvas į Nemuną. Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Raimondas Sakalauskas BNS sakė, kad valymo įrenginiuose rastas apie 20 centimetrų skersmens niekur nedokumentuotas vamzdis, kuriuo nevalytos nuotekos buvo nukreipiamos apeinant vietą, kurioje yra taršos tikrinimo įranga. Tokiu būdu nevalyti teršalai buvo išleidžiami į upę kartu su švariu vandeniu. Nors iš pradžių kalbėta apie dešimt milijonų siekiančią žalą aplinkai, Aplinkos apsaugos departamentas 15min informavo, kad pateikta žala aplinkai siekia 4,6 mln. eurų.
Bebro nugraužta dyzelino vagių žarna
2009 metais Lietuvoje kilo didelio masto ekologinė nelaimė. Paaiškėjo, kad bebrui pragraužus nelegalią prisijungimo žarną prie „Orlen Lietuva“ eksploatuojamo naftos produktų vamzdyno, į pelkę išsiliejo dyzelinas. Vagys iki „Orlen Lietuva“ produktotiekio buvo nutiesę beveik dviejų kilometrų ilgio žarną. Naftos produktais buvo užterštos prie paukščių apsaugai svarbių teritorijų priskiriami Šaltosios bei Vyžuonos upeliai ir jų slėniai. Kelerius metus vykę avarijos likvidavimo darbai „Orlen Lietuva“ kainavo apie 1,5 mln. eurų. Aplinkosaugininkai paskaičiavo, kad aplinkai buvo padaryta 2,9 mln. eurų žala aplinkai. Buvo užteršti vandens telkiniai, žemės paviršius ir gilesni jos sluoksniai, krito laukiniai gyvūnai. Tiesa, teismas ieškinį sumažino trečdaliu ir priteisė sumokėti bendrovei 2 mln. eurų.
Nuo bėgių nuvirtusios cisternos
2000 metų vasario 24 dieną Vaidotų geležinkelio stotyje nuo bėgių nuriedėjus kelioms cisternoms su dyzeliniais degalais, į aplinką ištekėjo apie 200 tonų naftos produktų. Aplinkosaugininkai tuomet tvirtino, kad aplinkai padaryta žala siekia apie 1,7 mln. eurų (6 milijonus litų).
Avarija Būtingės naftos terminale
Dar viena didelį poveikį aplinkai turėjusi avarija įvyko 2001 metų lapkritį. Būtingės naftos terminale trūko povandeninė transportavimo žarna, kuria nafta tekėjo į Norvegijos tanklaivį „Catherine Knutsen“. Nelaimės metu išsiliejo apie 59 tonos naftos ir užteršė 4,7 tūkst. kvadratinių metrų Baltijos jūros paviršiaus. Aplinkosaugininkai skaičiavo, kad žala aplinkai siekia 724 tūkst. eurų (tuo metu dar 2,5 mln. litų).
Išbėgusios nevalytos nuotekos į Nerį
2016 m. gruodžio 23 d. Upės g. Vilniuje, šalia biurų pastato statybvietės, trūko du magistraliniai kanalizacijos vamzdžiai, o nuotekos pradėjo tekėti į Nerį. Nuotekų tinklų avarijos metu dalis nevalytų nuotekų pateko į gruntą bei Neries upę, o Vilniaus mieste buvo paskelbta ekstremalioji situacija. Kaip nustatė tyrimą atlikusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, avarijos kaltininkai - tuo metu statyto biurų pastato „Green Hall 3“ projektuotojai ir statybas vykdę rangovai, dėl kurių kaltės griuvo atraminė siena. Iš viso per dvi dienas į aplinką pateko apie 200 tūkst. kubinių metrų nevalytų nuotekų. Aplinkos apsaugos departamentas 15min teigė, kad bendras žalos dydis aplinkai siekė 629 tūkst. eurų. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas teisme bandė prisiteisti šią sumą, tačiau bylinėjimasis baigėsi taikos sutartimi, įpareigojusia bendroves atlyginti perpus mažiau - 315 tūkst. eurų už padarytą žalą aplinkai.
Istorinės katastrofos
Didžiausios katastrofos Lietuvą ištiko sovietmečiu, kai nei ekologijai, nei darbų saugai nebuvo skiriamas toks dėmesys kaip šiandien. Šiandien rimta žala gamtai laikoma ne vietoje stovinti statinė su atidirbusiais tepalais ir jos savininkui užtraukia aplinkosaugininkų sankcijas, o stambios įmonės yra po padidinamuoju stiklu. Aplinkos apsaugos agentūra, vadovaudamasi teisės aktais, vykdo potencialiai pavojingų objektų kontrolę, kilus ekstremalioms situacijoms koordinuoja Aplinkos ministerijos institucijų ir kitų institucijų veiksmus, rengia ekstremalių situacijų prevenciją reglamentuojančius įstatymų projektus.
Pajūrį užliejo mazutas (1981 m.)
1981 m. Klaipėdoje avariją patyrė tanklaivis „Globe Assimi“. 170 metrų ilgio Gibraltaro laivas, išplaukdamas iš Klaipėdos uosto, per uraganinį vėją buvo nublokštas į gelžbetoninius uosto vartų bangolaužius, ir lūžo į tris dalis. Iš tanklaivio išsiliejo beveik 17 tūkst. tonų mazuto. Vėjas mazutą plukdė į Klaipėdos uostą, o vėliau vandens srovės teršalus išnešiojo palei visą Lietuvos Baltijos jūros pakrantės dalį. Teršalai pasiekė net Latviją. Naftos produktais buvo padengta 140 tūkst. metrų pakrantės plotas ir susidarė 20-30 cm storio teršalų sluoksnis. Tai buvo didžiausia ekologinė katastrofa Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų. Dalį su vandeniu susimaišiusio mazuto pavyko užsemti, tačiau didžioji dalis užteršto grunto buvo palaidota Kretingos rajone, šalia Laukžemės kaimo Kalgraužių miške veikusiame žvyro karjeryje. Teršalai pasiekė gruntinius vandenis ir kelia taršos problemas iki šiol.
Jonavos „Azoto“ avarija (1989 m.)
1989 m. kovo 20 d. „Achemos“ gamykloje (tuo metu vadinosi „Azotas“) Jonavoje sprogus izoterminei saugyklai išsiliejo per 7 tūkst. tonų skysto amoniako, o netrukus kilo ir gaisras. Į atmosferą išsiskyrė nuodingos cheminės medžiagos, kurias vėjas nupūtė ir Ukmergės, Kėdainių link. Nuodingų medžiagų koncentracija ore normas viršijo dešimt kartų. Šios avarijos metu žuvo 7 žmonės, apie penkiasdešimt buvo sužeista. Žala aplinkai tuo metu nebuvo įvertinta, tačiau išvertus pinigine išraiška, ji neabejotinai buvo didžiausia per visą istoriją.
Dyzelino potvyniai Juodupėje (2009 m. ir 2010 m.)
2009 metais prie AB „Orlen Lietuva“ produktotiekio prisijungė dyzelino vagys ir kurį laiką žarnomis pumpavo kurą. Bebrai pragraužė nusikaltėlių žarną ir į aplinką pasklido virš šimto tonų dyzelino. 2010 metais produktotiekyje įvyko avarija. Išsiliejęs dyzelinas susikaupė lomoje ir susidarė maždaug 20 arų ploto ežeras. Dalis dyzelino melioracijos grioviais ir vamzdžiais nutekėjo į upelius. Pirmosios avarijos atveju užteršta 14 hektarų pelkės, teršalai pateko į Vyžuonos ir Šaltojos upelius, kurie buvo svarbios saugomos ornitologijos zonos. Nors vietomis teršalų koncentracija viršijo kelis šimtus kartų, bet tinkamai sureagavus, atsisakius naudoti chemines priemones, buvo išsaugota vandens augmenija ir sumažinta žala gamtai. 2010 metais dvi savaites Juodupės seniūnijoje buvo paskelbta ekstremalioji padėtis. Keturių ūkininkų žemėje atsirado tiek dyzelino, kiek jie sunkiai sunaudotų per visą gyvenimą. Visgi, jie nelabai tuo liko patenkinti. Dyzelinas išsiliejo ir užteršė jų laukus, kurie netinkami žemdirbystei dar šiandien.
Kas sukelia nuošliaužas? | Stichinės nelaimės
Geležinkelio katastrofos
Apie prieš 48-erius metus įvykusią traukinių katastrofą žino tik retas, nors tai yra didžiausia iki šiol įvykusi geležinkelio avarija Lietuvoje. Minint šios tragedijos metines, portalas lrytas.lt dalinasi svarbiausiais faktais ir įvykių liudininkų atsiminimais apie sovietmečiu Lietuvą sukrėtusią nelaimę.
Žaslių geležinkelio stoties katastrofa (1975 m.)
1975 m. balandžio 4 d. Žaslių geležinkelio stoties teritorijoje greitasis keleivinis traukinys, važiuodamas 70 km/val. greičiu, rėžėsi į krovininio traukinio, stovėjusio ant atsarginio kelio, vagoną-cisterną su benzinu. Smūgis į benzino cisterną ją prakirto, o kibirkštys sukėlė ugnį. Pirmasis keleivinio traukinio vagonas apvirto ant šono. Antrasis nuriedėjo nuo bėgių ir apipiltas benzinu iš cisternos užsidegė. Trečiasis vagonas įstrigo benzino cisternoje ir jį visą pasiglemžė liepsnos. Sovietmečiu įvykusios katastrofos ir jų mastai dažnai būdavo slepiami ar cenzūruojami, todėl nekeista, kad ir žinia apie šią nelaimę visuomenę pasiekė iškraipyta. Oficialiai buvo paskelbta, kad žuvo tik 20 žmonių, tačiau realus aukų skaičius galėjo būti didesnis.
Aviakatastrofos
Pastarųjų dešimtmečių Lietuvos aviacijoje buvo palyginti ramūs - nuo 2000 m. vienoje avarijoje žuvo daugiausiai du žmonės. Kur kas daugiau aukų pareikalavusiomis katastrofomis pasižymėjo XX amžius.
„Aeroflot“ skrydis Vilnius-Maskva (1973 m.)
1973 m. gruodžio 16 d. „Aeroflot“ skrydis buvo suplanuotas iš Vilniaus į tarptautinį Vnukovo oro uostą Maskvoje, tačiau savo tikslo nepasiekė. Lėktuvas „Tu-124“ sudužo. Įvykio priežastis - montuojamas specialus trimeris, kuris valdomas mechaniškai arba elektrinio variklio.
Sraigtasparnio katastrofa Platelių ežere (1998 m.)
1998 m. rugpjūčio 30 d. Mažeikių verslininkas šventė savo vestuves. Jo draugai vestuvių pokyliui parūpino sraigtasparnį, kuriuo buvo skraidinami vestuvininkai. Sraigtasparnis pilotavo 49 m. „Ore elgėsi pernelyg bravūriškai, netgi chuliganiškai. Jis vestuvininkus skraidino pavojingai žemame aukštyje, staigiai manevravo, dideliu greičiu praskrisdamas pažeme išgąsdino kelių automobilių vairuotojus, kaimiečius bei Platelių ežero buriuotojus. Sraigtasparniui sudužus žuvo pilotas ir keturi keleiviai.
tags: #lietuvoje #ivykusios #avarijos #katastrofos