Lietuvos bankas, vykdydamas savo funkcijas, priima sprendimus dėl baudų skyrimo subjektams, pažeidusiems teisės aktus. Šie sprendimai gali būti ginčijami teismuose, todėl svarbu suprasti teismų praktiką ir baudų skyrimo pagrindus. Vienas iš tokių atvejų, kurį nagrinėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), susijęs su Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (PPTFPĮ) pažeidimais ir Lietuvos banko (LB) paskirta 370 tūkst. eurų bauda.
Bylos esmė - pareiškėja, kurios tapatybė nebuvo atskleista viešai, nes byla buvo nevieša, ginčijo LB sprendimą, kuriuo buvo konstatuota aštuoni PPTFPĮ pažeidimai ir už juos paskirtos atskiros baudos. LVAT panaikino pirmos instancijos Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo du pažeidimai buvo pripažinti nustatytais nepagrįstai ir kuriuo buvo ženkliai sumažinta centrinio banko skirta bauda.
Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija pripažino, kad LB pagrįstai nustatė visus aštuonis pažeidimus. Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) prejudicinį sprendimą, dėl kurio išaiškinimo į teismą kreipėsi LVAT. ESTT konstatavo, kad nacionalinės teisės nuostatos ar praktika, pagal kurias kiekvienas sistemingas reikalavimų pažeidimas, kurį per vieną patikrinimą konstatuoja valstybės narės kompetentinga institucija, turi būti kvalifikuojamas kaip atskiras sistemingas pažeidimas, už kurį skiriama atskira bauda, kurios dydis nustatomas remiantis maksimaliu piniginės baudos dydžiu, yra nedraudžiamos.
Tačiau ESTT praktika taip pat rodo, kad baudas skiriančios institucijos turi užtikrinti bendrą baudų proporcingumą. Tai reiškia, kad parinkdamas poveikio priemonę ir nustatydamas baudos dydį LB turi atsižvelgti į individualias konkretaus atvejo aplinkybes ir būtinybę užtikrinti sankcijų proporcingumą. LB teigimu, 370 tūkst. eurų bauda sudaro tik mažą dalį - apie 3 proc. - pareiškėjos byloje bendrųjų metinių pajamų.
Šiuo atveju Lietuvos bankas, vadovaudamasis proporcingumo principu, atsižvelgė į šias aplinkybes ir sumažino pagrindinėje byloje nagrinėjamų baudų bazinį dydį. Tai buvo argumentuota tuo, kad jos buvo neproporcingos elektroninių pinigų įstaigos bendrosioms metinėms pajamoms. Šis sprendimas atspindi Lietuvos banko siekį ne tik taikyti sankcijas už pažeidimus, bet ir užtikrinti, kad baudos būtų adekvačios ir proporcingos pažeidimo mastui bei pažeidėjo finansinei padėčiai.
Reglamento (ES) Nr. 6 nuostatų nesilaikymas gali lemti baudas, kurių dydis nustatomas pagal juridinio asmens bendrąsias metines pajamas. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, pajamos nustatomos pagal pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutines metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Tais atvejais, kai nustatyti pajamas sunku ar neįmanoma, arba kai jos yra mažesnės nei vienas milijonas eurų, Lietuvos bankas gali skirti baudą iki 100 000 eurų.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvienas sistemingas reikalavimų pažeidimas, nustatytas per vieną patikrinimą, gali būti kvalifikuojamas kaip atskiras pažeidimas, už kurį skiriama atskira bauda. Tačiau galutinis baudos dydis visada turi būti proporcingas ir atitikti individualias bylos aplinkybes.
