Nuo 2025 m. liepos 1 d. Lietuvos mokamų kelių tinklas plečiamas dar 1 151 kilometru. Šie pokyčiai palies tik krovininį ir komercinį transportą, o lengvųjų automobilių vairuotojai liks nepaliesti. Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui išplėsti kelių naudotojo mokesčiu (vinjete) apmokestinamų kelių tinklą, įtraukiant 21 krašto kelio atkarpą.
Iki šiol kelių naudotojo mokestis buvo taikomas tik 19-ai magistralinių kelių, kurių bendras ilgis - 1 700 km. Įtraukus papildomus 1 151 km krašto kelių, bendras mokamų kelių ilgis sieks 2 851 km. Pasak susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio, lengvųjų automobilių vairuotojų šie pokyčiai nepalies.
Kodėl plečiamas mokamų kelių tinklas?
Sprendimas įtraukti į apmokestinamų kelių sąrašą dalį krašto kelių priimtas siekiant kurti tvarų kelių infrastruktūros finansavimą ir labiau subalansuoti krovininio transporto eismo srautus. Yra pastebėta, kad krovininis transportas, norėdamas išvengti kelių naudotojo mokesčio važiuojant magistraliniais keliais, nepaisant pailgėjusio maršruto, linkęs važiuoti neapmokestintais krašto ar rajoniniais keliais. Tai kėlė nepatogumų vietiniams gyventojams, labiau dėvėjosi krašto ir rajoniniai keliai, kurie yra mažiau pritaikyti intensyviam krovininio transporto eismui.
Apmokestinus dalį krašto kelių, tikimasi, kad krovininio ir komercinio transporto srautas persiorientuos į magistralinius kelius, kurie yra pritaikyti intensyvesniam eismui ir sunkesniam transportui. Mokamų kelių tinklo plėtra padės kurti tvarų kelių finansavimo modelį. Jis leis Lietuvoje geriau prižiūrėti kelius, ilgainiui ne tik juos gerinti, bet ir plėsti tinklą.
Mažės sunkiasvorio transporto žala nepritaikytiems rajoniniams keliams. Iš sumokėto mokesčio lėšos bus nukreiptos į kelių kokybės gerinimą ir eismo saugos didinimą. Toks mokėjimo modelis - ne naujiena Europoje, panašias sistemas sėkmingai taiko Vokietija, Austrija ir kitos šalys.
Kas pasikeis nuo 2025 m. liepos 1 d.?
Nuo 2025 m. liepos 1 d. apmokestinamų valstybinės reikšmės kelių tinklą papildomai sudarys 21 krašto kelių ruožas. Iki šiol komercinio transporto priemonės valdytojai mokėjo kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi 19 magistralinių kelių. Dabar, įtraukus krašto kelių ruožus, bendras mokamų kelių ilgis sieks 2 851 km.
Kam bus taikomas naujas kelių mokestis?
Kelių naudotojo mokestį turės mokėti M2, M3, N1, N2, N3 kategorijų transporto priemonių valdytojai. Tai apima keleivines transporto priemones su daugiau nei 8 sėdimomis vietomis bei visą krovininį transportą. Svarbiausia - lengvųjų automobilių (M1) valdytojai nieko mokėti neprivalės.
Ar bus išimčių?
Naujų išimčių nėra, tačiau išlieka galiojančios šios kategorijos, kurioms kelių naudotojo mokestis netaikomas:
- Vidaus reikalų ministerijos ir įstaigų prie šios ministerijos transporto priemonės, priskirtos kovinei, kovos-mokomajai, mokomajai, rikiuotės ir transportavimo grupėms.
- Savivaldybių priešgaisrinės tarnybos transporto priemonės.
- Specialiai asmenims su negalia vežti ir (ar) vairuoti pritaikytos transporto priemonės.
- Sveikatos priežiūros įstaigų greitosios medicinos pagalbos ir reanimacijos automobiliai.
- Švietimo įstaigų ir (ar) savivaldybių institucijų kontroliuojamų įmonių specialiai mokiniams (vaikams) vežti pritaikytos transporto priemonės (mokykliniai autobusai), taip pat užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotos specialiai mokiniams (vaikams) vežti pritaikytos transporto priemonės (mokykliniai autobusai).
- Transporto priemonės, naudojamos valstybinės reikšmės keliams prižiūrėti.
- Užsienio šalyse įregistruotos transporto priemonės, kai jomis vykstama likviduoti stichinių nelaimių ar eismo įvykių padarinių, kai jomis vežamos labdaros ir humanitarinės pagalbos siuntos.
- Krašto apsaugos sistemos ir užsienio valstybių ginkluotųjų pajėgų transporto priemonės.
- Vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais (nurodytais leidimuose) važiuojančios keleivinės transporto priemonės.
- Grynaisiais elektromobiliais ir vandenilio dujomis varomi automobiliai (nuo 2023-07-01 iki 2025-12-31).
Žemės ūkio veiklos subjektai
Atkreipiame dėmesį, kad transporto priemonėms iki 16 tonų (įskaitant) didžiausiosios leidžiamosios masės, kai transporto priemonės valdytojas - žemės ūkio veiklos subjektas, lengvatinis kelių naudotojo mokesčio tarifas nebetaikomas nuo 2024 m. sausio 1 d. Tačiau kelių naudotojo mokestis netaikomas žemės ūkio veiklos subjektams, kurie verčiasi žemdirbyste, jų metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų, ir jie važiuoja iki savo dirbamo žemės lauko ir grįžta iš jo. Tokiais atvejais būtina pateikti pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto pajamas per praėjusius kalendorinius metus.
SVARBU: Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre įregistruotiems traktoriams, savaeigėms žemės ūkio ir kitoms savaeigėms mašinoms, kurių variklio galia viršija 8 kW, kelių naudotojo mokestis netaikomas.
Papildomos pajamos ir kelių kokybė
Kaip informuoja Lietuvos kelių agentūra „Via Lietuva“, sprendimą išplėsti apmokestinamus kelius lėmė poreikis gauti papildomų pajamų kelių priežiūrai ir plėtrai bei geresniam krovinių transporto srautų valdymui. Antroje 2025 m. pusėje Lietuvos transporto ministerija tikisi gauti 3,5 mln. Eur papildomų pajamų, o 2026 m. ši suma gali siekti net 77 mln. Eur. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių plečiamas rinkliavų taikymas, yra prasta daugelio kelių techninė būklė: tik 56,4 proc. pagrindinių kelių ir 57,4 proc. krašto kelių atitiko kokybės reikalavimus 2024 m. pradžioje.
Lengvųjų automobilių vairuotojai, nors ir nemokės naujo mokesčio, pajaus naudą - mažės vairuotojų išlaidos transporto remontui ir degalams dėl geresnės kelių būklės ir mažesnio nekokybiškais keliais važinėjančio transporto srauto.
Lietuva — patogi vieta daryti el. verslą
Visas apmokestinamų kelių sąrašas
Nuo 2025 m. liepos 1 d. kelių naudotojo mokestis bus taikomas šiems keliams:
- A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda (10,00-91,00 km; 103,00-304,00 km)
- A2 Vilnius-Panevėžys (12,00-132,55 km)
- A3 Vilnius-Minskas (6,65-32,91 km)
- A4 Vilnius-Varėna-Gardinas (15,57-133,91 km)
- A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai (7,60-96,74 km)
- A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis (5,95-66,80 km; 72,44-185,24 km)
- A7 Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas (2,50-41,92 km)
- A8 Panevėžys-Aristava-Sitkūnai (7,50-87,86 km)
- A9 Panevėžys-Šiauliai (5,00-75,29 km)
- A10 Panevėžys-Pasvalys-Ryga (4,57-66,10 km)
- A11 Šiauliai-Palanga (2,65-146,52 km)
- A12 Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas (0-49,74 km; 59,49-151,82 km; 155,80-185,97 km)
- A13 Klaipėda-Liepoja (11,00-43,83 km)
- A14 Vilnius-Utena (10,66-95,66 km)
- A15 Vilnius-Lyda (10,78-48,83 km)
- A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė (15,56-135,42 km)
- A17 Panevėžio aplinkkelis (0-22,24 km)
- A18 Šiaulių aplinkkelis (0-17,13 km)
- A20 Ukmergės šiaurinis aplinkkelis (0,02-7,64 km)
- 102 Vilnius-Švenčionys-Zarasai (16,3-162,869 km)
- 107 Trakai-Vievis (0-17,498 km)
- 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė (0-53,281 km)
- 122 Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys (0-106,175 km)
- 125 Biržai-Raubonys (0-19,893 km)
- 128 Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus (0-44,187 km)
- 129 Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė (0-80,798 km)
- 130 Kaunas-Prienai-Alytus (5,82-60,146 km)
- 131 Alytus-Simnas-Kalvarija (2,48-57,029 km)
- 132 Alytus-Seirijai-Lazdijai (2,623-43,79 km)
- 135 Lazdijai-Akmeniai (0-9,259 km)
- 137 Pilviškiai-Šakiai-Jurbarkas (0-57,828 km)
- 140 Kaunas-Zapyškis-Šakiai (5,84-61,067 km)
- 145 Kėdainiai-Šėta-Ukmergė (0-45,136 km)
- 146 Raseiniai-Šilinė (0-34,92 km)
- 150 Šiauliai-Pakruojis-Pasvalys (0,029-67,221 km)
- 163 Ežerė-Mažeikiai (0-9,209 km)
- 164 Mažeikiai-Plungė-Tauragė (0-142,011 km)
- 166 Plungė-Vėžaičiai (0-36,306 km)
- 190 Biržai-Germaniškis (0-21,616 km)
- 195 Kėdainiai-Krekenava-Panevėžys (0-53,409 km)