C6
Menu

Lietuvos motokroso čempionatas 2010: Arminas Jasikonis – kelias į pergalę

Motokrosas Lietuvoje išgyvena pakilimą, o talentingi sportininkai garsina šalies vardą tarptautinėse arenose. Vienas iš tokių - Arminas Jasikonis, kuris 2010 metais triumfavo Lietuvos motokroso čempionate. Šiame straipsnyje apžvelgsime A. Jasikonio kelią į pergalę, jo pasiekimus ir perspektyvas, taip pat pažvelgsime į platesnį Lietuvos motokroso kontekstą.

Armino Jasikonio kelias į 2010 m. čempiono titulą

2010 metais Arminas Jasikonis užtikrintai laimėjo MX2 klasėje (dvitakčių variklių iki 125 kub. cm arba keturtakčių variklių iki 250 kub. cm klasė) Lietuvos motokroso čempionate, kuris baigėsi rugpjūčio 19 dieną. Anykštėnas aplenkė du užsieniečius ir įrodė savo pranašumą.

Ankstyva pradžia ir profesionalumas

Arminas Jasikonis su motokrosu susipažino būdamas vos ketverių metų, paskatintas tėvo ir pirmojo trenerio Rolando. Tačiau profesionalaus starto dar reikėjo palaukti - pirmą kartą varžybose jis dalyvavo būdamas 13 metų. Būtent tada, 2010 m., lietuvis išvažiavo gyventi ir sportuoti į Estiją pas žinomą trenerį Avo Leoką.

„Šiemet pagrindinė treniruočių bazė yra Belgijoje. Per savaitę turiu nuo dviejų iki penkių treniruočių, priklauso nuo savijautos, kokios varžybos laukia, o gal startų visai nėra“, - pasakoja lietuvis, kurį ir vėl treniruoja tėtis, o fizinį pasirengimą prižiūri Linas Šiaučiūnas.

Daugiausia laiko užsienyje praleidžiantis sportininkas šiemet į Lietuvą grįžo tik per motokroso čempionato etapus. Nepaisant to, A. Jasikonis pagal specialią programą krimto mokslus Anykščių Antano Baranausko vidurinėje mokykloje, o dabar įstojo į Anykščių technologijų mokyklą.

Arminas Jasikonis jaunystėje ant motociklo

Didžiausi pasiekimai ir iššūkiai

Didžiausias Armino karjeros laimėjimas - 2011 m. Europos motokroso čempionato bronzos medalis motociklų iki 85 kub. cm klasėje. Po šios pergalės jis buvo pagerbtas Kūno kultūros ir sporto departamento medaliu „Už sporto pergales“. Vėliau Europoje rezultatai taip nedžiugino, o šiais metais lietuvis ir vėl pademonstravo gana aukštą rezultatą - užėmė 7-ąją vietą.

„Tais metais patyriau rimtą kojos traumą ir nevažinėjau šešis mėnesius. Po traumos buvo sunku grįžti, viską reikėjo pradėti iš naujo, tai padarė savo. Pasiruošimas vyksta žingsnis po žingsnio. Šių metų rezultatas nebuvo labai džiuginantis, tai tik įrodo, kad dar reikia išlieti daug prakaito“, - neabejoja jis.

Lietuvos čempiono teigimu, čia svarbus ir amžius - patirtis, mąstymas, fizinė jėga ateina su metais, tačiau svarbiausia - įdėti užtektinai pastangų.

„Viskas susideda į vieną vietą, ir jei visi dalykai sutinka vienas su kitu, tada ir rezultatas bus geras. Vien su gera technika varžybų nelaimėsi, jei nebūsi pasiruošęs fiziškai. Turėti talentą jau yra pliusas, tačiau jeigu būsi tinginys, nieko nepasieksi“, - paklaustas apie motokroso sėkmės formulę sako jaunasis talentas.

Finansiniai iššūkiai ir populiarus sportas

Pagrindinis A. Jasikonio dėmesys šiemet tenka atvirajam Vokietijos čempionatui (ADAC). „Youngster“ klasėje po penkių etapų jis užima ketvirtąją vietą, o iki čempionato pabaigos lieka dar trys etapai. Lietuvis dabar atstovauja ekipai „Steel Mustang Racing“ ir važiuoja KTM motociklu. Pasak sportininko, motokrosas - brangus sportas ir bent dabar jis negali iš jo gyventi, tačiau dirba tam, kad šis noras išsipildytų.

A. Jasikonis per savo karjerą jau aplankė ne vieną Europos šalį, todėl gali palyginti motokroso populiarumą jose. Lietuvis sako, kad dabartinė jo treniruočių vieta yra vadinama motokroso širdimi.

„Sakoma, kad Belgija yra motokroso širdis - kas taip sako, tikrai neklysta. Tai šalis, kuri pripažįsta motokrosą ir žmonės su malonumu eina žiūrėti varžybų. Čia tikrai mėgsta ir supranta šį sportą“, - kalba A. Jasikonis.

Lietuvoje, Armino manymu, žmonės, ateinantys į varžybas, taip pat dievina ir supranta šią sporto šaką. Greitai jie galės mesti visus darbus į šalį ir palaikyti A. Jasikonį bei kitus Lietuvos rinktinės narius motokroso olimpiada vadinamose varžybose „Motocross of Nations“. Tai tarpvalstybinės varžybos, kuriose šaliai atstovauja trys geriausi jos sportininkai. Varžybos vyks rugsėjo 27-28 d. Latvijoje. „Turiu daug rimtų startų, bet tai iš visų rimčiausias. Kartu su Nerijumi Rukštela ir Arūnu Gelažninku atstovausime Lietuvai“, - nekantrauja A.

Motokroso trasos Belgijoje

Lietuvos motokroso čempionato perspektyvos

Pastaraisiais metais Lietuvos motociklų krosas išgyvena bene geriausius laikus per visą atkurtos šalies nepriklausomybės laikotarpį. Praėjusiais metais kiekviename šalies čempionato etape susirinkdavo apie 200 dalyvių, o greičiausi sportininkai trispalvę keldavo prestižinėse varžybose užsienyje.

„Lietuvoje turime tiek daug kokybiškų trasų motokrosui, kad ne visose jų galima surengti šalies čempionato etapus. Šiaulių Aleksandrijos trasoje šiemet bus organizuojamas net Europos čempionatas - tai didžiulis įvertinimas visai šaliai. Didžiausia naujovė Lietuvos čempionate - iki 6 padidėjęs etapų skaičius (pernai buvo 5). Galutiniai rezultatai taip pat bus skaičiuojami atmetus vieną prasčiausią pasirodymą - tai padidins konkurenciją viso sezono metu ir užtikrins, kad pirmuose etapuose klaidas ar techninius gedimus patyrę sportininkai neprarastų motyvacijos kovoti dėl aukščiausių pozicijų galutinėje metinėje įskaitoje.

Lietuvos čempionato kovos prasidės gegužės 11-12 dienomis Petrašiūnų motokroso trasoje Pakruojo rajone. Antrasis čempionato etapas vyks birželio 22-23 dienomis Anykščiuose, o trečiasis - liepos 20-21 dienomis Rokiškio rajone, „Moto Roki“ trasoje. Ketvirtajame Lietuvos čempionato etape greičiausi šalies sportininkai varžysis Panevėžio motokroso trasoje (rugpjūčio 17-18 d.), penktasis vyks Šiaulių Aleksandrijos trasoje (rugpjūčio 31-rugsėjo 1 d.), o finalinis šeštasis - Utenos motokroso trasoje rugsėjo 14-15 d. Kalendoriuje, lyginant su, yra kelios naujovės - į čempionatą sugrįžo Anykščių ir Rokiškio rajono trasos. Šiame sezone padidintas dėmesys bus skiriamas saugumui.

Lietuvos čempionatas ir daugybė kitų mažesnio rango varžybų - toli gražu ne vienintelės, kuriose bus galima išvysti stipriausius šalies sportininkus. Daug jų susirinks ir į Europos motociklų kroso čempionato Šiaurės Europos zonos etapą, kuris gegužės 18-19 d. vyks Šiaulių Aleksandrijos trasoje.

Arminas Jasikonis ne pirmus metus stebina lietuvius savo pasiekimais pasaulio motokroso čempionate MXGP. Galingiausių motociklų MX1 klasėje besivaržantis anykštėnas po pirmų keturių sezono etapų užima ketvirtą vietą. A. Motociklų sportas Lietuvoje turi gilias tradicijas, o motokrosas yra viena iš populiariausių ir dinamiškiausių jo disciplinų. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos motokroso čempionato istoriją, pradedant nuo pirmųjų lenktynių tarpukario Lietuvoje iki šių dienų, kai Lietuvos sportininkai skinasi kelius tarptautinėse arenose.

Motokroso akimirkos 2013

Motociklų sporto istorija Lietuvoje

Motociklų sportas, kaip technikos sporto šaka, apima greitąjį važiavimą sportiniais (gali būti su priekaba) ir keturračiais motociklais arba motoroleriais. Pirmosios motociklų lenktynės pasaulyje surengtos 1895 m. Prancūzijoje, o oficialios lenktynės - 1899 m. Vienoje. Lietuvoje motociklų sportas atsirado po Pirmojo pasaulinio karo.

Pirmieji čempionatai ir klubai

1925 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos krašte surengtos pirmosios motociklų lenktynės. 1927 m. spalio 16 d. Kaune įvyko I Lietuvos motociklų sporto čempionatas. Tuomet 1 km pavienio starto plento lenktynėse įvairių klasių čempionais tapo A. Rinčanauskas (350 cm³), K. Jurevičius (750 cm³), B. Malkevičius (1000 cm³) ir P. Kazėnas (1200 cm³ su priekaba).

1928 m. Kaune įsteigtas Lietuvos motociklininkų klubas (LMK), kuris 1934 m. buvo priimtas į Tarptautinę motociklų sporto federaciją (FIM). Įkūrus LMK, motociklininkų klubai pradėjo veikti Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje. Dėl įvairių priežasčių Lietuvos motociklų sporto čempionatai 1932-1935, 1937-1940 ir 1942-1944 metais nevyko. 1931, 1932, 1937 ir 1938 metais buvo rengiamos daugiadienės lenktynės „Aplink Lietuvą“.

Pokario metai ir SSRS čempionatai

1945 m. įvyko I Lietuvos kroso čempionatas, o 1950 m. surengtos 100 km lenktynės plentu. Nuo 1946 m. Lietuvos sportininkai dalyvavo SSRS ir Pabaltijo motociklų sporto čempionatuose, o nuo 1961 m. - SSRS tautų spartakiadose. 1946 m. SSRS motociklų sporto čempionate L. Griškovas pelnė 2 bronzos medalius plento varžybose (350 cm³, 1 km iš vietos ir startuojant iš eigos). 1964, 1965 ir nuo 1976 m. V. Aksionaitis 1957 m. tapo SSRS 500 cm³ klasės 72 km kroso čempionu, o B. Karalkevičius - vicečempionu. 1965 m. A. Račkauskaitė tapo 175 cm³ klasės, o 1970-1980 m. (8 kartus) E. Ramonas - 350 cm³ klasės SSRS daugiakovės čempionais. 1987 m. L. Blaškevičius tapo 250 cm³ klasės SSRS daugiakovės čempionu. E. Ramonas 1970 ir 1975 m. laimėjo SSRS tautų spartakiados motociklų daugiakovės varžybas ir tapo pirmuoju lietuviu, gavusiu SSRS tarptautinės klasės sporto meistro vardą. Jis su SSRS rinktine dalyvavo FIM čempionatuose: 1972 m. Čekoslovakijoje užėmė 4 vietą komandinėje rungtyje, o 1974 m. Italijoje buvo dešimtas.

Įvairių rungčių SSRS čempionais dar buvo K. Savickas (1982-1984, 1989), A. Zinevičienė (1987) ir A. Paulavičius (1989). Prizininkais tapo L. Griškovas (1946), B. Karalkevičius (1957), J. Bieliauskas (1966), E. Ramonas (1969, 1977), V. Ivanovas (1973, 1974), V. Račkauskas (1976), R. Paurys (1982), K. Savickas (1981, 1988), H. Milinkevičius (1984), A. Zinevičienė (1984-1986), G. Pimpis ir V. Kolovaitis (1986; motociklas su priekaba), A. Mockus (1988) ir A. Linkevičius (1989). 1965 m. SSRS žiedinėse lenktynėse, 1966 m. daugiakovės, 1986 ir 1989 m. SSRS motociklų kroso čempionatuose Lietuvos rinktinė užėmė 3 vietą.

Nepriklausomybės metai ir tarptautinis pripažinimas

Lietuvos motociklų sporto federacija (LMSF) buvo įkurta 1990 m., o 1992 m. ji buvo priimta į FIM. 1993 m. Lietuvos motociklininkų rinktinė debiutavo Pasaulio nacijų kroso komandinėse varžybose ir užėmė 26 vietą. Nuo 1997 m. Lietuvos motociklininkai dalyvauja pasaulio ir Europos čempionatuose.

2003 m. Europos jaunimo kroso čempionate A. Gelažininkas (125 cm³ klasė), o 2011 m. Europos kroso čempionate A. Jasikonis (EMX‑85 klasė) tapo bronzos medalininkais. Nuo 2003 m. pradėta rengti Lietuvos motorolerių, o nuo 2007 m. - bekelės (enduro) kroso varžybas. Nuo 2008 m. rengiami bekelės kroso ir supermotociklų čempionatai.

1995 m. R. Beresnevičius pirmasis dalyvavo Dakaro ralyje (nepasiekė finišo), o 2012 m. G. Igaris užėmė 81 vietą iš 189. A. Gelažinkas 2019 m. užėmė 24 vietą, kuri yra geriausia tarp iki šios dalyvavusių lietuvių. Kiti žymesni sportininkai: žiedinių lenktynių - J. Čibirka (daugkartinis Lietuvos, Baltijos šalių, 2007, 2008 R. Europos čempionas) ir Š. Pladas (daugkartinis Lietuvos čempionas); motociklų kroso - O. Agafonovas ir M. Ragažinskas (daugkartiniai Lietuvos čempionai); Pasaulio vaikų taurės laimėtojai N. Rukštela (2002) ir R. 2009 m. motociklų sporto grupės veikė Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Biržuose, Rokiškyje ir Anykščiuose, o motociklų sportą kultivavo daugiau kaip 200 sportininkų. Lietuvoje sparčiai populiarėja mototurizmas - keliavimas bet kokiu motociklu sudarytu maršrutu. Kasmet rengiami nuo 2010 m. „Baltijos kelias“, nuo 2011 m. „Lietuva-Latvija“ ir kiti moto turizmo turai.

Neseniai Adrija Skudutytė triumfavo Europos moterų motokroso čempionate. Gegužės 17-18 dienomis Lenkijoje vykusiame trečiajame FIM Europos čempionato etape ji tapo pirmąja šalies atstove, laimėjusia šio lygio varžybas moterų klasėje. Po trijų čempionato etapų Skudutytė rikiuojasi antroje bendrosios įskaitos vietoje.

Lietuvos motociklų sporto federacijos (LMSF) prezidentas Robertas Benediktavičius atkreipia dėmesį, kad dalyvių skaičiaus padidėjimas yra neatsitiktinis. Jaunąją kartą įkvepia Armino Jasikonio pasiekimai pasaulio čempionate.

Istorinė nuotrauka iš pirmųjų Lietuvos motociklų lenktynių

Motokroso varžybų struktūra ir klasės

Pirmąjį motokroso čempionato etapą varžybos vyko dvi dienas. Šeštadienį startavo jauniausi dalyviai, B kategorijos, veteranų ir moterų klasės, o sekmadienį - visų kitų kategorijų sportininkai. Visų kategorijų lenktyniavo dviejuose važiavimuose.

Motociklai su priekabomis traukė ypatingą žiūrovų dėmesį, nes tai vienintelė komandinė klasė, kurioje rezultatas priklauso nuo abiejų ekipažo narių meistriškumo ir fizinio pasirengimo. Pirmasis motociklų su priekabomis važiavimas priminė tikrą trilerį.

Motokroso varžybų rūšys ir jų charakteristika

Motociklų sportas apima įvairias motosporto rūšis, įskaitant:

  • Plento žiedines lenktynes: Grand prix, Superbike, Supersport, Superstock, Motociklai su priekabomis, Endurance, Plento Rally
  • Motokrosą: Motociklų krosas, Motociklai su priekabomis, Keturračiai motociklai, Superkrosas, Supermoto, Sniego krosas
  • Enduro
  • Trialą
  • Treko lenktynes: Treko lenktynes (Speedway), Treko lenktynes ant ledo, Motociklų su priekaba treko lenktynės, Treko lenktynes ant žolės
  • Cross-Country rally
  • Laisvąjį stilių (free style)

Motokroso varžybos vyksta natūralioje gamtinėje trasoje su įvairiais elementais ir kliūtimis, tokiais kaip pakilimai, nusileidimai, tramplynai, bangos ir posūkiai. Motociklų klasės skirstomos pagal variklio galingumą, sportininko amžių ir meistriškumo lygį.

Motokroso trasos elementai: šuoliai ir posūkiai

Rezultatai ir lyderiai (2024 m. pavyzdys)

2024 m. Lietuvos motokroso čempionato etapo rezultatai klasėse:

  1. MX1: Dovydas Karka, Nerimantas Jucius, Toms Macuks (LV)
  2. MX2: Mairis Pumpurs (LV), Egert Pihlak (EST), Erlandas Mackonis
  3. 125 kub. cm: Rauls Blimfelds (LV), Uldis Freibergs (LV), Ugnius Liulys
  4. 750 kub.cm. su priekabomis: Gert Gordejev/Kaspars Stupelis, Liutauras Variakojis/Rytis Kišūnas, Tomas Baltušis/Tadas Natka
  5. 750 kub.cm. s/p veteranai: Darius Sabockis/Evaldas Valma, Darius Makštelė/Ernestas Virbickas, Gedas Brazauskas/Tomas Ausiejus
  6. Moterys: Adrija Skudutytė, Austėja Tamuliūnaitė, Agilija Skudutytė
  7. Keturračiai: Kevin Saar (EST), Kasper Mieszkowski (PL), Renatas Jegorovas
  8. Keturračiai, veteranai: Arūnas Šukys, Imantas Tamuliūnas, Evaldas Bujanauskas
  9. Keturračiai B klasė: Gediminas Volkavičius, Laurynas Mikalauskas, Donatas Ališauskas
  10. Keturračiai moterys: Viktorija Repečkaitė, Simona Adomonytė
  11. 50 kub. cm.: Patriks Cirulis (LV), Martins Cirulis (LV), Roberts Brants (LV)
  12. 65 kub. cm.: Jekabs Hudolejs (LV), Rojus Zaborskis, Denijs Bogdanovs (LV)
  13. 85 kub. cm.: Janis Martins Reisulis (LV), Marius Adomaitis, Jekabs Kubulins (LV)
  14. MX1 B: Kaspars Narovskis (LV), Rytis Brandišauskas, Benas Kestenis
  15. MX1 C: Robertas Kaminskas, Artūras Januškevičius, Liutauras Zujus
  16. MX2 B: Ansis Ansevics (LV), Adas Papievis, Karolis Nenius
  17. MX2 C: Armandas Smalakys, Armantas Dudoras, Pijus Bernickis
  18. Veteranai 40+: Nerijus Sipavičius, Marius Ragažinskas, Intars Janbergs (LV)
  19. Veteranai 50+: Saulius Stankus, Arūnas Ramanauskas, Egidijus Adomaitis

tags: #lietuvos #motokroso #cempionas #2010