Ekspertai pastebi, kad Lietuvos vairuotojams dažnai trūksta žinių apie Kelių eismo taisykles ir tarpusavio pagarbos kelyje. Tai lemia ne tik didesnę riziką patekti į eismo įvykius, bet ir bendrą vairavimo kultūros žemumą.
Pagrindiniai Lietuvos, Latvijos ir Estijos vairavimo kultūros skirtumai
Nors greičio viršijimas visose Baltijos šalyse išlieka problema, Lietuvoje vairuotojai yra labiau linkę paspausti akseleratorių. Žurnalistas, automobilių testuotojas Vitoldas Milius teigia, kad tai nėra dėl to, jog lietuviai būtų blogesni vairuotojai, o dėl kontrolės pobūdžio. Lietuvoje trūksta nuolatinės, gyvos kontrolės, todėl vairuotojai linkę laikytis taisyklių tik ten, kur žino, kad yra stebimi. Kai tik išvažiuoja iš kontroliuojamo greičio zonos, prasideda improvizacija.
Kaip pavyzdį ekspertas nurodo greičio mėgėjų tramdymą Latvijoje. Ten situacija pradėjo keistis keliuose padaugėjus nežymėtų policijos automobilių. „Tave gali nufotografuoti iš priekio ar galo, ir tu niekada nežinai, kur jie yra. Tai kelia įtampą, bet ir keičia elgesį prie vairo - tiesiog nebenori rizikuoti“, - teigia V. Milius.
Panaši situacija ir Estijoje, kur eismo priežiūra yra kur kas aktyvesnė ir įvairesnė, įskaitant ne tik greičio matuoklius, bet ir dažnus policijos reidus. „Estai važiuoja pagal taisykles ne todėl, kad yra lėtesni - tarp jų net pasaulinio lygio lenktynininkų yra - bet todėl, kad sistema veikia. Kontrolės forma, ypač netikėtumo faktorius, lemia jų atsargesnį vairavimą. Didesnį vairuotojų drausmingumą skatina ir tolerancijos neturintys greičio matuokliai, kurie fiksuoja viršytą greitį vos 1-2 kilometrais per valandą“, - įsitikinęs V. Milius.
Lankantis Latvijoje gali nustebinti tam tikri nerašyti susitarimai, pavyzdžiui, vietinių taikoma „trečiosios juostos“ taisyklė, atliekant lenkimą kelyje. Dviejų juostų kelyje kai kurie vairuotojai pasitraukia arčiau kelkraščio, taip praleisdami lenkiantįjį. „Tokie manevrai veikia tik tada, kai visi kelyje elgiasi darniai. Bet taip vairuoti yra rizikinga, ypač jei kelyje nėra pakankamai vietos ar vienas vairuotojas nespėja sureaguoti“, - pasakoja V. Milius.
Pasak jo, keliaujančius lietuvius gali nustebinti ir rečiau kelyje sutinkamos transporto priemonės. „Kartais žmonės pasimeta Rygoje ar Taline pamatę tramvajų - juk Lietuvoje jų nėra. Ir tada visos taisyklės, kurias gal mokėmės prieš 30 metų laikydami vairavimo egzaminą, pasimiršta. Iškart stresas! Mano patarimas - tokioje situacijoje neskubėti ir stebėti, kaip elgiasi kiti vairuotojai tokioje situacijoje.“

Eismo taisyklių išmanymas ir tarpusavio pagarba
Vairuotojams labiausiai nuotaiką gadina kitų eismo dalyvių agresyvus elgesys kelyje, eismo taisyklių nesilaikymas ir greitis. „Pas mus labai dabar įsivyravo egoistinis požiūris: man nepatinka, man nereikia, aš nenoriu. Pamirštame, kad eismas yra socialinis, bendruomeniškas reiškinys ir mes jo lygį galime vertinti tik pagal savo vaidmenį būtent toje socialinėje terpėje, ne savo asmenybėje. Vis tik reikia suprasti, kad mes kelyje ne vieni ir eismas Lietuvoje, remiantis Kelių eismo taisyklių 4 punktu, yra paremtas tarpusavio pagarba. Tos tarpusavio pagarbos ir trūksta“, - teigia ekspertė.
Pasak jos, etiketo esmė yra ne kurti kuo daugiau formalių taisyklių, o palengvinti tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą. „Reikia neskubėti vertinti ir klijuoti etikečių, nes kelyje visko nutinka: vieni skubame, kiti manevruojame, dar kiti tik mokomės vairuoti. Jei kas nors kelyje suklydo ar vairuoja netobulai, nereikėtų reaguoti agresyviai, o kaip tik reikėtų reaguoti rodant pagarbą. Juk mes nežinome, kas iš tikrųjų sėdi prie vairo - garbaus amžiaus žmogus, galbūt mama su mažamečiais vaikais, galbūt žmogus, išgyvenantis tam tikrą sudėtingą gyvenimo laikotarpį. Tikslo mes nepasieksime, o kaip tik sukelsime priešingą reakciją. Ramus vairuotojas visada laimi daugiau“, - pabrėžia E.
Anot vairavimo instruktoriaus, neretai tikimės, kad eisme dalyvaujantys žmonės ir be taisyklių patys supranta, ką reikia daryti, nors iš tikrųjų yra priešingai. Pasak vairavimo instruktoriaus, kai kelyje trūksta sąmoningumo ir dominuoja egoizmas bei agresija, taisyklių išmanymas yra būtinybė. „Tai kartais vadinama „idioto testu“. Jeigu žmogus leidžia sau kelis kartus pažeidinėti Kelių eismo taisykles, ten jie sprendžia, kad, jeigu tu nesilaikai visuomenėje priimtų taisyklių, galbūt tu jų nesuvoki - gal reikia patikrinti, ar tu adekvatus išvis dalyvauti eisme, nes tu nesupranti, kaip sukonstruotas eismas“, - aiškina A.
Savo ruožtu etiketo specialistė teigia: „Kaip tik sakyčiau, kad, remiantis etiketo taisyklėmis, reikėtų daugiau mandagumo kelyje - dėkoti, kai mus praleidžia, praleisti patiems, dėkoti, kai dėl mūsų tenka palaukti arba pristabdyti.“
Vaikų saugumas keliuose - svarbus iššūkis
Kiekvieną rugsėjį sugrįžus vaikams į mokyklas, keliuose kasmet išauga eismo įvykių rizika. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas, beveik pusė šalies vairuotojų (46 proc.) moksleivius laiko nedrausmingais eismo dalyviais. Ekspertai pabrėžia, kad tokį vaikų elgesį lemia ne tik turimos žinios ar įgūdžiai, bet ir psichologiniai veiksniai - emocinė savireguliacija, temperamento ypatumai bei dar nesusiformavęs gebėjimas realiai įvertinti galimas pasekmes.
Keliuose pasitaikančios rizikingos situacijos atskleidžia, kad vaikų elgesys gali tapti rimtu iššūkiu eismo saugumui. Kaip rodo tyrimo rezultatai, daugiau nei ketvirtadalis (29 proc.) apklaustųjų vairuodami automobilį yra patekę į pavojingą situaciją dėl nedrausmingo vaikų elgesio kelyje.
Tokį neatsargumą lemia ne tik pažintinių gebėjimų raidos, bet ir emocinės savireguliacijos ypatumai, sako Silvestra Markuckienė, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ psichologė. „Suaugęs žmogus pajėgus suvaldyti emociją ir prisitaikyti prie situacijos, o vaikai - ypač pradinukai - to dar tiek nemoka. Jie gali žinoti tam tikrą saugaus eismo taisyklę, bet stipri emocinė būsena, pavyzdžiui, džiaugsmas ar nerimas gali užgožti gebėjimą ją pritaikyti. Be to, miego trūkumas ir nuovargis mažina vaikų gebėjimą reguliuoti emocijas, todėl jie tampa impulsyvesni, labiau išsiblaškę, o po dienos mokykloje, kur tenka susidurti su daugybe stimulų, savireguliacija gali dar labiau susilpnėti“, - sako psichologė.
S. Markuckienės teigimu, vaiko gebėjimas laikytis taisyklių priklauso ir nuo temperamento ypatumų: pavyzdžiui, fiziškai aktyvesniems vaikams arba tiems, kurių dėmesį patraukia menkiausias pokytis aplinkoje, gali būti sunkiau laikytis taisyklių, jų elgesys gali būti impulsyvus ir nenuspėjamas. „Temperamentas yra įgimta savybė, kurios nepakeisime, tačiau tik ilgainiui, per patirtį išmokstame tvarkytis su savo ypatumais taip, kad prisitaikytume prie reikalavimų ar tam tikrų tvarkų. Dėl to kantriai ir nuosekliai turime mokyti vaikus saugaus elgesio kelyje. Be to, atidūs turime būti, jei pastebime einant grupę vaikų. Užsiėmę savais reikalais ir pagauti emocijų bendraudami, vaikai tampa mažiau atidūs aplinkai ir jų veiksmai dažnai būna spontaniški. Todėl suaugusieji, ypač vairuotojai, turėtų būti labai atidūs“, - pabrėžia psichologė.

Vos 6 proc. vaikų, dalyvaudami eisme su dviračiu ar paspirtuku, dėvi šalmą ir kitas apsaugas, o apie penktadalis (22 proc.) - tik šalmą, rodo tyrimas. Tai aiškus signalas, kad vaikai be tinkamų apsaugų yra kur kas labiau pažeidžiami ir patenka į didesnės rizikos grupę, sako Aurelija Kazlauskienė, „Lietuvos draudimo“ strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė. „Vaikai vis dar vengia šalmų ir kitų apsaugų, nors į gatves leidžiasi paspirtukais, dviračiais bei kitomis transporto priemonėmis, galinčiomis išvystyti nemažą greitį. Tai atskleidžia ne tik atsargumo stoką, bet ir savisaugos įgūdžių spragas, dėl kurių rizikos dažnai lieka neįvertintos. Todėl svarbu nuolat priminti apsaugų svarbą ir padėti vaikams suprasti, kad saugumas kelyje pirmiausia priklauso nuo jų pačių pasirinkimų“, - teigia A. Kazlauskienė.
Pasak psichologės S. Markuckienės, atsargumo trūkumą lemia dar nesusiformavęs gebėjimas įvertinti realias pasekmes: dažnai vaikai mąsto principu „man nieko blogo nenutiks“. „Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad gebėjimas įvertinti riziką baigia formuotis tik apie 25-uosius gyvenimo metus. Tad ir paaugliai bravūrišką elgesį nebūtinai sieja su rizika susižeisti ar sužaloti kitus. Jaunesni vaikai mokosi per konkrečius patirtis ir gaunamas įvairias socialines-emocines reakcijas, pavyzdžiui, tėvai supyks arba pagirs, būsiu blogas, mokytoja taip sakė ir panašiai“, - pasakoja S. Markuckienė.
Psichologė pažymi, jog kalbant su vaikais apie rizikas ir saugaus dalyvavimo eisme reikalavimus, svarbu ne tik priminti, bet ir paaiškinti, kodėl būtent tokios taisyklės egzistuoja. „Tai reikėtų daryti vaikui suprantama kalba ir be jokio gąsdinimo, atskleidžiant taisyklių prasmę. Taip pat būtina atliepti vaikų klausimus, kodėl suaugusieji kartais patys taisyklių nepaiso. Ypač pradinukams tai kelia sumaištį: „Kaip čia yra - laikytis taisyklių yra gerai, tai kodėl kiti nedaro to, kas yra gerai?“ - teigia S. Markuckienė.
Saugaus eismo žinios ir praktika
Kaip rodo tyrimo rezultatai, penktadalis šalies gyventojų (21 proc.) yra įsitikinę, kad moksleiviams trūksta saugaus eismo žinių, o beveik trečdalis (31 proc.) mano, jog ši sritis turėtų būti stiprinama. Psichologės teigimu, būtent pradinis mokyklinis amžius yra tinkamiausias metas mokyti saugaus elgesio kelyje pagrindų. „Suaugusiųjų tikslas - ne tiek apsaugoti vaikus nuo visų galimų grėsmių, o padėti jiems išmokti tvarkytis su iššūkiais. Taisyklės vaikams tampa veiksmingos tik tada, kai jos paaiškinamos, rodoma savo pavyzdžiu ir suteikiama galimybė daug kartų jas praktikuoti. Tik taip vaikas įgyja įgūdį“, - sako S. Markuckienė.
Siekiant didinti vaikų saugaus eismo supratimą, „Lietuvos draudimas“ nuo 2000 m. rengia akciją „Apsaugok mane“. Bendrovė jau 26 metus stengiasi vaikams įdomiai perteikti saugaus elgesio kelyje temą, teigia Aurelija Kazlauskienė, „Lietuvos draudimo“ strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė. „Pernai pristatėme knygą „Saugus kelyje“, o šiemet mūsų darbuotojai rugsėjį ir spalį lankysis šalies mokyklose, kur ves interaktyvias saugaus eismo pamokas. Iniciatyva neapsiriboja vien taisyklių mokymusi - ji padeda vaikams suprasti saugaus elgesio svarbą ir kartu suteikia finansinę apsaugą: visiems mokyklinio amžiaus vaikams rugsėjį automatiškai galioja iki 5 tūkst. eurų draudimo apsauga, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo avarijos kaltininkai“, - sako A. Kazlauskienė.
Kelių eismo saugumas vaikams! | Kelio perėjimas | Kelių eismo saugumas
Remiantis tyrimo duomenimis, dėl jaunųjų eismo dalyvių edukacijos trūkumo sutaria tiek didžiųjų miestų (23 proc.), tiek rajonų (19 proc.) ir kaimo vietovių (20 proc.) respondentai. Tyrimas taip pat atskleidė, kad kone trečdalis (29 proc.) vairuotojų Lietuvoje yra patekę į avarinę situaciją dėl nedrausmingo vaikų elgesio kelyje.
Didmiesčių gyventojai dažniau nei kiti akcentuoja saugaus vaikų elgesio kelyje problemą - būtent čia eismo intensyvumas yra didžiausias, sako Aurelija Kazlauskienė, „Lietuvos draudimo“ strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė. „Didesnis automobilių srautas, intensyvesnis pėsčiųjų judėjimas, taip pat vis gausėjantis dviračiais ir paspirtukais važinėjančių vaikų skaičius verčia vairuotojus būti itin atidžiais. Nors vaikams pagrindinės saugaus eismo taisyklės primenamos nuolat, kritiškai svarbių detalių nepaisymas kelia realų pavojų visiems eismo dalyviams“, - teigia A. Kazlauskienė.
Ekspertės teigimu, viena pavojingiausių situacijų kelyje susidaro vaikams netikėtai išbėgus iš už stovinčio automobilio ar autobuso - tokiu atveju vairuotojai praktiškai neturi galimybės sureaguoti laiku. „Deja, tokiose situacijose vairuotojams tampa itin sunku sustabdyti automobilį. Be to, vaikai neretai laukia žalio šviesoforo signalo jau išėję į važiuojamąją kelio dalį, todėl netikėtas net menkiausias vairuotojo manevras gali kelti pavojų. Rizikos kelyje kyla ir tada, kai moksleiviai pasitiki vien šviesoforu ir neįvertina bendros eismo situacijos - pasitaiko, kad dalis automobilių dar juda ir užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui“, - sako A. Kazlauskienė.
Tyrimas taip pat atskleidžia, kad bendrai saugumo situacijai įtakos turi ir aktyvus vaikų judėjimas mikrojudumo priemonėmis − paspirtukais bei dviračiais. „Net 76 proc. vairuotojų teigia kelyje sutinkantys paspirtukais važiuojančius moksleivius, o 55 proc. dviračiais. Tačiau naudodamiesi šiomis mikrojudumo priemonėmis moksleiviai dažnai važiuoja šaligatviu tarp pėsčiųjų, darydami manevrą nepastebi, kas vyksta už nugaros, sustoja tarp automobilių prie šviesoforo ar manevruodami pamiršta parodyti rankos signalą. Tai paprastos, bet kritiškai svarbios detalės, padedančios išvengti pavojų ir užtikrinančios, jog kiti eismo dalyviai suprastų vaikų judėjimą kelyje“, - teigia A. Kazlauskienė.
Kaip rodo tyrimo rezultatai, apie trečdalis (31 proc.) vairuotojų tikisi platesnės informacijos sklaidos moksleiviams apie saugų eismą. Nors mokyklose vaikai įprastai supažindinami su pagrindinėmis eismo taisyklėmis, jas būtina nuolat priminti ir kartoti, todėl čia svarbus vaidmuo tenka tėvams ir globėjams, sako ekspertė. „Nuolatinis priminimas ir nuoseklus įpročių formavimas gali užtikrinti, kad vaikai elgtųsi atsakingai tiek eidami į mokyklą, tiek žaisdami kieme. Svarbu akcentuoti ir rečiau prisimenamus saugaus eismo principus: pavyzdžiui, prieš einant per gatvę reikia ne tik apsidairyti, bet ir įsiklausyti į aplinką“, - teigia A. Kazlauskienė.
Anot ekspertės, daugiausia dėmesio vaikų edukacijoje skiriama elgesiui perėjose, gatvėse ar laukiant stotelėse, tačiau leidžiant laiką gyvenviečių kiemuose, taip pat galima susidurti su rizikomis. „Reikėtų atkreipti vaikų dėmesį ir į kiemuose judančias transporto priemones - ir lėtai važiuojantis automobilis ar dviračiu riedantis kaimynas gali sukelti bėdų, jei vaikas nebus atidus. Svarbu pabrėžti, kad net ir pažįstamoje savo kiemo aplinkoje eismas gali būti toks pat pavojingas kaip gatvėje, todėl saugumo taisyklių reikia paisyti visur“, - pabrėžia ekspertė.
Kaip teigia A. Kazlauskienė, svarbu pasirūpinti ir matomumu - vaikai dažnai į lauką išeina apsivilkę tamsiais drabužiais, kurie vairuotojams tampa sunkiai pastebimi prasto matomumo sąlygomis. „Atšvaitai, šviesą atspindinčios liemenės, ryškios drabužių detalės yra būtinos - jos užtikrina, kad vairuotojai vaiką pastebėtų iš tolo ir spėtų laiku sureaguoti. Situaciją apsunkina ir tai, jog moksleiviai dažnai skuba: bėga paskui draugus ar mėgina suspėti perbėgti gatvę. Todėl vertėtų ugdyti vaikų kantrybę ir suvokimą, jog saugumas visuomet svarbesnis už skubėjimą“, - akcentuoja ekspertė.
Vaikų saugaus elgesio kelyje atmintinė
„Lietuvos draudimo“ atstovė A. Kazlauskienė primena svarbiausius principus, kurių laikymasis gali padėti vaikams išvengti pavojingų situacijų kelyje:
- Stok ne tik prie perėjos, bet ir prie kiemo išvažiavimo. Net ir pažįstamoje aplinkoje, tai yra kieme ar daugiabučio aikštelėje, vaikai turi būti atidūs. Judėjimas tarp stovinčių automobilių ar netikėtai važiuojantys kaimynai taip pat gali kelti pavojų.
- Niekuomet neišbėk iš už transporto priemonės. Viena iš pavojingiausių situacijų - netikėtas vaiko išbėgimas iš už autobuso ar automobilio. Prieš žengdamas į važiuojamąją kelio dalį, visuomet sustok ir įsitikink, kad esi matomas.
- Žalias šviesoforo signalas nereiškia visiško saugumo. Šviesa gali būti žalia, bet tai negarantuoja, kad visi vairuotojai suspės sustoti. Prieš žengdami - apsidairykite ir įsitikinkite, kad eiti saugu.
- Važiuodamas paspirtuku ar dviračiu - būk matomas. Darydami manevrą vaikai turi rodyti rankos signalus, sustoti šalia kitų eismo dalyvių tik ten, kur saugu, ir visuomet stebėti aplinką. Staigūs manevrai yra viena iš pagrindinių avarinių situacijų priežasčių.
- Atšvaitai ir ryškios detalės - saugumui užtikrinti. Prasto matomumo sąlygomis vaikai privalo būti matomi. Atšvaitai, liemenės ar šviesūs drabužiai padeda vairuotojams laiku juos pastebėti ir sureaguoti.
- Skubėjimas - pavojingas įprotis. Bėgimas paskui draugus, bandymas spėti perbėgti gatvę vos užsidegus žaliai šviesai ar mirksint geltonam signalui didina riziką. Ugdykime vaikų kantrybę ir sąmoningumą − geriau palaukti, nei rizikuoti.
- Ne tik žiūrėk, bet ir klausykis. Prieš einant per gatvę svarbu ne tik apsidairyti, bet ir įsiklausyti į aplinką. Kartais automobilį galime išgirsti anksčiau nei jį pamatome.
„Lietuvos draudimas“ jau nuo 2000 m. vykdo akciją „Apsaugok mane“, kurios tikslas - įvairiomis formomis kalbėti apie saugaus elgesio kelyje svarbą. Praėjusiais metais buvo pristatyta knyga „Saugus kelyje“, o šiemet bendrovės darbuotojai lankosi šalies mokyklose, kur veda interaktyvias saugaus eismo pamokas. „Ši iniciatyva ne tik skatina vaikus suvokti saugaus elgesio reikšmę, bet kartu užtikrina finansinę apsaugą. Visiems mokyklinio amžiaus vaikams, bet kuriuo paros metu ir bet kurioje šalies vietovėje dalyvaujant eisme, rugsėjo mėnesį automatiškai galioja iki 5 tūkst. eurų draudimo apsauga. Ji pritaikoma vaikui nukentėjus eismo įvykyje, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo eismo įvykio kaltininkas“, - sako A. Kazlauskienė.

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 Lietuvos gyventojai, gyvenantys įvairiose šalies vietose ir atstovaujantys amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.
tags: #lietuvos #vairuotojams #truksat